Žymos archyvas: Smolenskas

R. Čerškus. Lisauskėliai (video) (II) (4)

Juozapo Brandto (Józef Brandt) 1870 m. paveikslas „Lisauskėliai prie karčiamos“ | wikipedia.org nuotr.

 Kinešma

1609 metų sausį lisauskėliai užėmė Haličą, o vasario 17 d. Suzdalę, ir nusiaubę jos apylinkes, ten įkūrė savo bazinę stovyklą tolimesniems žygiams po Maskolijos žemes.

 Jau 1609 metų balandžio mėnesį plk. Aleksandrui Lisauskui teko malšinti Suzdalėje maištaunančius maskolius. Bet po dešimties dienų kartu su kitu Lietuvos kariuomenės Skaityti toliau

Vilniaus 1655 m. gynybinio mūšio atgarsiai (1)

Jonas-Kazimieras-Vilcinskis-Snipiskiu-priemiestis-Sv-Rapolo-bzn-Jezaus-kopl.-litografija,1898.-Is-J. Kazimiero-Vilcinskio leidiniu,Vilniaus albumo,IV ser. Vilnius

Mažesnis ar didesnis, bet svarbus gynybinis 1655 m. mūšis Vilniuje įvyko. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kariuomenės daliniai kovėsi prieš nepalyginamai gausesnes priešų – Rusijos kariuomenės pajėgas. Deja, pralaimėta, atsitraukta, priešas užgrobė Vilnių. Tokia skaudi tikrovė. Tai kartu bendros tarptautinės ir LDK vidaus padėties pasekmės.

1654 m. Lietuvos didžiosios kunigaikštystės, ir visos Abiejų tautų respublikos politinė ir karinė padėtis labai pablogėjo. Tais metais Rusijos kariuomenė, vadovaujama kunigaikščio Aleksejaus Trubeckojaus, kartu su etmono Bogdano Chmelnickio 20 000 kazokų iš viso surinko apie Skaityti toliau

D.Račiūnaitė-Vyčinienė. Kazimieras Kalibatas, mano pir­masis folkloro mokytojas (8)

Kazimieras Kalibatas | D.Račiūnaitės-Vyčinienės nuotr.

Kazimieras Kalibatas, folkloristas, pelnęs 2012 m. Kultūros ministerijos premiją už tradicinės kultūros puoselėjimą ir skleidimą, sausio 29 d. švenčia savo 75-metį. Subūręs ne vieną folkloro ansamblį dar giliais sovietiniais laikais (pirmasis – pirmasis K. Kalibato įkurtas ansamblis – „Sadauja“ įkurtas 1971 m.),  jis ne vieną jauną, o ir vyresnį žmogų paskatino ne tik prisiliesti, bet ir visą gyvenimą susieti su lietuviškąja daina. Tarsi vykdydamas misiją išjudinti kuo platesnį folklorinį sąjūdį, Kalibatas savo įkurtąjį, ant kojų pastatytąjį kolektyvą patikėdavo kitiems pasišventėliams ir eidavo įkurti naujo židinio… Prisiminimais apie K.Kalibatą ir savo pačios, kaip folkloristės, pradžią dalijasi Muzikos ir teatro akademijos hab. dr. profesorė, Etnomuzikologijos katedros vedėja Daiva Račiūnaitė-Vyčinienė. Skaityti toliau

Atleisti „Rzeczpospolita“ žurnalistai skelbę naujus duomenis apie Smolensko katastrofą (1)

Dėl straipsnio, kuriame buvo rašoma, kad ant 2010 metais Smolenske nukritusio lėktuvo nuolaužų buvo rasta sprogmenų pėdsakų, antradienį atleisti keletas vieno iš didžiausių Lenkijos laikraščių redaktorių.

Straipsnyje buvo cituojami neįvardinti šaltiniai. Antradienio numeryje „Rzeczpospolita“ bendrovės stebėtojų taryba skelbia, kad rekomendavo atleisti vyriausiąjį redaktorių Tomašą Vroblevskį, Skaityti toliau

Lenkijos tyrėjai rado sprogmenų likučių ant prezidento Kačynskio lėktuvo nuolaužų (2)

Lenkijos tyrėjai ant lėktuvo „TU-154“ bei 30 salono krėslų rado sprogstamųjų medžiagų trinitrotoluolo ir nitroglicerino pėdsakų, praneša Lenkijos dienraštis „Rzeczpospolita“.

Kaip praneša Lenkijos radijas, šie išrodymai persiųsti generaliniams prokurorui Andržejui Seremetui ir vyriausiajam Skaityti toliau

Smolensko archeologas krivičių gentį susiejo su baltais (9)

Prof. Jevgenijus Šmidtas | rushohloma.ru nuotr.

Smolenske išleista profesoriaus, žymaus archeologo Jevgenijaus Šmidto monografija „Smolensko Padneprės ir Padauguvės krivičiai“, kurioje mokslininkas apibendrino daugiau nei pusės amžiaus savo tyrinėjimų rezultatus. Daugelį dešimtmečių tyrinėtą VIII-X a. Smolensko ilgųjų pilkapių kultūrą, arba krivičių gentį autorius nedviprasmiškai įvardina kaip pirmapradiškai baltų kilmės žmones: „Daiktinė archeologinė medžiaga iš ilgųjų pilkapių…, apimanti ištisus baltiškus radinių kompleksus, pateikia nenuginčijamus įrodymus, kurie leidžia įvertinti aukštą gyventojų socialinio-ekonominio išsivystymo lygį ir priskirti juos prie baltų etnokultūrinės visumos“. Skaityti toliau

Valdovų rūmuose bus paminėtos Smolensko atgavimo – 400-osios metinės (2)

Spalio 18 d., antradienį, 17 val. Valdovų rūmuose įvyks vakaras „Zigmanto Vazos triumfo diena“, skirtas reikšmingos pergalės – Smolensko atgavimo – 400-osioms metinėms paminėti.

Šis įvykis aprašytas prabangiame rankraštyje, kuris asmeniškai įteiktas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Zigmantui Vazai. Valdovų rūmų muziejus išleido knygą, kurioje publikuojamos šio rankraščio originalų faksimilės. Jas lydi vertimas į lietuvių kalbą ir žymių Lietuvos mokslininkų komentarai. Skaityti toliau