Žymos archyvas: slavų kalba

Pirmajam leidiniui „Abėcėlė“ 400 metų! (3)

Lietuvos nacionalinė M.Mažvydo biblioteka | „Wikipedia“ nuotr.

Lapkričio 28 dieną, 14 val., Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks pirmojo faksimilinio leidinio „Abėcėlė“ pristatymas.

Svarbiu 2018 metų įvykiu tapo tarptautinio mokslo leidybos projekto pirmosios „Abėcėlės“ faksimilinio atkūrimo užbaigimas. Knyga buvo išleista 1618 metais Vilniaus stačiatikių Šventosios Dvasios brolijos leidykloje Vievyje. Išliko du 1618 metų egzemplioriai. XVII a. pradžioje vienas iš leidinių britų kolekcionieriaus buvo išvežtas į Londoną. Skaityti toliau

Z. Zinkevičius. Senieji lietuvių ir slavų santykiai (45)

Zigmas Zinkevičius | Alkas.lt nuotr.

Lietuvių tautos ir jos vardyno tolimoji praeitis buvo glaudžiai susijusi su senųjų baltų slavėjimu. Didžiuliuose senovės baltų gyventuose plotuose, kuriuos galima nustatyti iš baltiškos kilmės vandenvardžių, ilgainiui buvo pereita prie slavų kalbos. Tai – ilgas ir labai sudėtingas istorinis vyksmas, kurį suintensyvino, iš esmės nulėmė rytų slavų krikštas (X a.) ir su juo susijęs slavų raštijos atsiradimas bei bizantinė kultūra.

Manoma, kad slavų skverbimasis į senąsias baltų žemes prasidėjo apie IV a. po Kristaus, kai hunų įsiveržimas į Europą (375 m. po Kr.) sukėlė didįjį tautų kraustymąsi. Didžiuliuose plotuose tarp Kijevo ir Naugardo slavų kalba įsivyravo V–VIII amžiais. Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos. Z. Zinkevičius. Dėl tariamai slaviškos lietuvių antroponimijos (17)

Zigmas Zinkevičius | Alkas.lt nuotr.

Sutrumpinta iš: Zinkevičius, Zigmas. Dėl tariamai slaviškos lietuvių antroponimijos, Baltistica, XLVII(2), 2012, p. 367–371.

Senosios Lietuvos valstybės valdovų raštinėse, be lotynų kalbos, buvo vartojama (bažnytinė) slavų kalba, perimta iš Kijevo Rusios ir atmiešta vietinių rytinių slavų tarmių elementais. Įvardijant asmenis, nežiūrint jų tautybės ir kuria kalba įvardijamasis šnekėjo, tose raštinėse buvo vartojami tėvavardžiai su priesagomis -ovič, -evič. Pavyzdžiui, lietuvis, kuris pats save vadino Jonas Petraitis „Jonas, Petro sūnus“, būdavo užrašomas Jan Petrovič. Skaityti toliau