Visuomeninė Rasų kapinių draugija šiemet švenčia savo veiklos 30-metį. Jau daugelį metų šios ne pelno siekiančios organizacijos skiriamasis ženklas yra angelo figūra, puošianti Vilniaus visuomenės veikėjo ir filantropo Juozapo Montvilos (Józef Montwiłł) antkapinį paminklą. Naudodamiesi gražia proga, Draugijos nariai nusprendė atnaujinti visuomeninės organizacijos logotipą, todėl ieško naujų idėjų ir kviečia kūrybingus žmones dalyvauti varžytuvėse!
Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugija įsteigė A. Kojalavičiaus-Vijūko medalį už reikšmingiausių darbų, susijusių su Lietuvos istorijos, genealogijos, heraldikos plėtojimą ir tyrinėjimą, paveldo išsaugojimą, sklaidą, inovacinę, kūrybinę, edukacinę ir mokslinę tiriamąją veiklą. Pirmasis juo apdovanotas buvo istorikas doc. dr. Edmundas Rimša.
Po Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos konferencijos, kurioje laimėtojui buvo įteiktas apdovanojimas, jam pateikėme keletą klausimų.
– Kaip susidomėjote heraldika? Skaityti toliau
Spalio 16 d. minimą pasaulinę maisto dieną daugybė šalių supažindina visuomenę su maisto bėdomis pasauliniu mastu: kalbama apie kovą su badu ir skurdu, siekį pagerinti mitybą bei rūpintis savo sveikata.
Lietuvoje ši diena pabrėžiama kaip sveikos mitybos diena. Kadangi daugumos lietuvių mitybos racione galima atrasti įvairių duonos gaminių, biomedicinos mokslo daktarė, sveikos gyvensenos ir mitybos specialistė Sandrija Čapkauskienė pasakoja apie jų sudėtį ir naudą kūnui. Skaityti toliau
Birželio 8 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Prezidento Andžėjaus Dūdos (Andrzej Duda) kvietimu Varšuvoje dalyvauja iškilminguose Lenkijos Nepriklausomybės 100-mečio renginiuose.
Šalies vadovė istoriniuose Belvederio rūmuose pasirašė simbolinėje Nepriklausomybės knygoje ir Lenkijos Prezidentui įteikė ypatingą dovaną – herbinio koklio su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės herbais Vyčiu ir Ereliu repliką. Skaityti toliau
25-ius veiklos metus Lietuvoje skaičiuojantis UNICEF kviečia visus Lietuvos vaikus piešti Lietuvos valstybės simbolį Vytį ir taip prisidėti kuriant šį pavasarį penkiuose šalies miestuose vyksiančio jubiliejinio UNICEF vaikų bėgimo „Už kiekvieną vaiką“ marškinėlius. Šios iniciatyvos kuratorius dizaineris Aleksandras Pogrebnojus su komisija laimėtoją paskelbs gegužės pradžioje.
„Kviečiame visus vaikus imti į rankas baltą popieriaus lapą, pieštukus, dažus, kreideles ir sukurti savo Vytį, kuris iliustruotų Lietuvos – drąsios šalies, kuriančios ne tik savo,
Kovo 6 d., Panevėžio kraštotyros muziejaus III a. parodų salėje, pradės veikti laukinių paukščių kiaušinių paroda „Ab ovo“.
Lotyniškas posakis ab ovo reiškia „nuo kiaušinio“, tai yra „nuo pradžios“. Nuo seniausių laikų įvairių pasaulio šalių mitologijoje kiaušinis laikomas pradžių pradžios, gyvybės atsiradimo, tobulumo, sveikatos ir grožio simboliu. Lietuvių tautosakoje žinomos sakmės apie pasaulio atsiradimą iš kiaušinio, nes jo viduje slypinti gyvybės energija, atsinaujinimo jėga. Skaityti toliau
Nuo vasario 16 d., šalies kino teatruose, bus rodoma istorinė drama – „Pelėdų kalnas“, remiama Lietuvos kino centro. Premjeros data parinkta neatsitiktinai – filmo kūrėjai kino juostą dedikuoja atkurtos Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį švenčiantiems žmonėms.
Partizanų vadas išrauna sagą su raitelio figūra. Jis jaudinasi, jo rankos dreba tariant žodžius: „Čia ne paprasta saga. Kai užaugsi, iš jos nusikalsi sidabro kulką, tada bet ką nugalėsi. Nori? O tu man už tai – šitą Lietuvos vėliavą. Uždengsiu ja krūtinę, ir priešo kulkos – atšoks kaip nuo šarvo“, – tai scena iš Audriaus Juzėno režisuotos istorinės dramos „Pelėdų kalnas“. Skaityti toliau
Liūdna matyti, kad tauta šitaip suklaidinta, kai kalbama apie Vyčio paminklo statymą Vilniaus Lukiškių aikštėje.
Regis, daug kam to Vyčio kaip ir nereikia, atseit – tai praeities simbolis, nebemadinga, geriau palikime plyną lauką vaikams, šunims lakstyti – liūdnai pamirštant, kad svarbios praeities įamžinimas, tai ne tik savotiška padėka praeičiai, bet ir tylus pažadas ateičiai – mes žinome, mes neužmiršome ir neužmiršime.
Juk be praeities žinojimo negali būti ir gražios, sveikos ateities. Skaityti toliau
Pranešimas, perskaitytas 2017 m. lapkričio 17 d. mitinge Vyčio paminklui Lukiškių aikštėje Vilniuje apginti
Lukiškių aikštės tvarkymo epopėja, nedovanotini užsitęsusi per visą Nepriklausomybės laikotarpį, ir jos dalinis rezultatas, neseniai atvertas mums po aikštės rekonstrukcijos, liudija, kad tiek jos tvarkytojams, tiek ir daliai visuomenės tebėra sunku suvokti šios ypatingos vietos reikšmę ir paskirtį. Kas gi buvo padaryta su aikšte? Skaityti toliau
Mokyti ir galvoti žmonės nusprendė, kad egzistuoja „neapykantos nusikaltimas“ (hate crime), į kurį, žinoma, įeina daugybė dalykų, nesusijusių su jokia neapykanta – pavyzdžiui, abejojate, ar tos pačios lyties pora turėtų galėti įsivaikinti. Abejojate? Nusikaltėlis! Turite argumentų savo abejonei? Recidyvistas!
Britų teisėsauga imasi priemonių kovai su tokios rūšies „nusikaltimais“ – bus ne tik įvedama policinė priežiūra internete, bet Karališkoji prokuratūra, kaip rašo jos direktorė Alison Saunders, „prižada padaryti viską, kad neapykantos nusikaltimai internete būtų vertinami kaip tikri nusikaltimai, atlikti realybėje“. Jau vien sakinio formuluotė išduoda, Skaityti toliau
– Kartą pasakojai, kad, supratęs, jog netikėtai paskaitą skaitysi moksleiviams, o ne studentams, išsigandai, ar sutrikai… Kodėl?
– Studentai – irgi ne pats geriausias atvejis… nes jų yra įvairių – nelygūs jie suvokimu, apsiskaitymu. Geriausia paskaitas skaityti kolegoms, tyrinėtojams arba bent jau savanoriškai mitologija besidomintiems žmonėms. Tada pasakyta mintis patenka į tam tikrą dirvą, kurioje ji gali būti iš karto įvertinta: žmonės arba pritaria – a, taip, taip, žinom… arba kelia klausimą. Skaityti toliau
Taigi, ponios ir ponai, tęsiame „Propagandos žodyną”. Asmenų ar visuomenių „testavimas“, apie kurį kalbėsimės, pasitaiko įvairiose srityse: psichologijoje, švietime, versle, ypač reklamoje, sociologijoje ir pan. Antai naujai susitikę poros savotiškai testuoja, kitaip tariant, tikrina vienas kitą. Studentai dažniausiai neatsispiria pagundai „išbandyti” naujus dėstytojus. Dargi vaikai, susipažinę kieme, ir tie jau intuityviai bando nustatyti galimas elgesio vienas su kitu ribas ir specifiką.
Kodėl tai vyksta? Pirmoji priežastis: kad tiesiog žinotume, kaip elgtis. Antroji priežastis: Skaityti toliau
Vyčio paminklo idėja gimė ne tarp intelektualų. Ji nėra ir vadinamojo elitinio paviršėlio vaisius. Galima sakyti, ji gimė liaudies ar tautos (kaip tamstoms labiau patinka) gelmėse, nors tarp jos šalininkų yra ir intelektualų, ir inteligentų. Žinomų ir nežinomų šviesuolių, paprastų ir Lietuvai nusipelniusių žmonių.
Šita iniciatyva pasklido pernai pavasarį kartu su principu, kad valstybės simbolis Vytis Lukiškių aikštėje turėtų iškilti už verslo ir visuomenės sutelktas lėšas. Tam tikslui buvo įkurtas Vyčio paramos fondas. Keliolika visuomeninių organizacijų, tarp kurių – Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Lietuvos Sąjūdis, Lietuvos nepriklausomybės gynėjų Sausio 13-osios brolija, entuaziastingai palaikė šį sumanymą -– juk tai galėtų būti bene gražiausias, tautą vienijantis sujudimas valstybės atkūrimo šimtmečiui, Skaityti toliau
Už mėnesio prasidėsiantis „Kino pavasaris“ pristato naująjį vaizdo įrašą bei plakatus ir skelbia emocijų pavasarį. Jo simboliu tapo 21-ojo festivalio proga pražydusi viena iš kino salės kėdžių. Itin vizualų reginį kino gerbėjams dovanoja kūrybinė studija „PetPunk“.
Šių metų festivalio šūkiu tapo reklamos agentūros „New!“ kūrybos vadovo Tomo Ramanausko pasiūlyta frazė „Kino pavasaris“– emocijų pavasaris“. Skaityti toliau
Lietuvos liaudies kultūros centras tęsia kalendorių, kuriuose pristatomi Lietuvos archeologiniai ir tautiniai drabužiai, seriją. Jau išleistas naujas 2016–2017 m. kalendorius „Metų rato ženklai“ su spalvingomis XIX a. tautinių drabužių nuotraukomis ir etnologo Liberto Klimkos aprašytomis senųjų baltų ženklų reikšmėmis.
„Įvairiausiais raštais, simboliais ir ženklais išdabinti lietuvių tautiniai rūbai, ypač jų puošmena – juosta. Šiandien tradicinė juosta jau yra tapusi lietuviškos tapatybės simboliu, ja pagarbiai juosiami jubiliatai, laureatai ir užsienio svečiai, jos raštai – neabejotina žinia iš praeities, kurią dar reikia išmokti perskaityti. Skaityti toliau
Pastaruoju metu visuomenėje vis labiau diskutuojama apie Sovietų Sąjungos „pasiekimus“ menančių skulptūrų ant istorinio Žaliojo tilto Vilniuje likimą. Lietuvos kultūrinį ir fizinį naikinimą vykdžiusios okupantės jau nėra. Liko jos „didybę“ menantys simboliai. Liko ir po mūsų sąmonę šmirinėjančios šmėklos.
Gal šios šmėklos yra vertingi okupantų paliktų žaizdų Tautos dvasiniame kūne „laiko ženklai“? Gal jos galėtų būti sovietinių skulptūrų parko prie Grūto ežero filialu Vilniuje ir trauktų turistų minias į Vilnių grožėtis sovietiniu paveldu? O gal reikia įsiklausyti į kompetentingus perspėjimus: negalime jų nukelti, nes tik sunervinsime rytų šalies mešką ir aibę Lietuvoje šmirinėjančių „meškiukų“? Gal verta susitaikyti ir prisitaikyti? Skaityti toliau
Vilniaus miesto savivaldybės taryba vakar pritarė naujai sukurto Kaziuko mugės ženklo dizainui – nuo šiol ši šventė turėtų išskirtinį simbolį, kurį kasmet naudotų mugės organizatoriai renginiams viešinti, taip pat mugės reklamai užsienio šalyse.
Kaziuko mugės ženklas sukurtas įvertinus istorinį seniausios miesto mugės paveldą, tariantis su įvairių sričių specialistais, pasitelkus profesionalius dizainerius.
Naujajame Kaziuko mugės ženkle pavaizduota karalaičio Šv. Kazimiero karūna, verpimo ratelis, mugės meduolis, pavasarinis paukštukas, Skaityti toliau
LDK laikų epigrama iš laidotuvių kalbos
Kaukolė – tai laikui nepavaldus simbolis. Nebylusis perspėjimas „atsimink, kad mirsi“ ir amžinas filosofinis klausimas „kas aš esu ir kuo aš tapsiu?“ Vieniems tai – grėsmė, mirtis, pabaiga, kitiems – tvirto tikėjimo amžinybe ženklas. Tai ką gi gali papasakoti mums kaukolės – šio be galo archajiško simbolio – atvaizdas, žinomas daugelyje pasaulio kultūrų? Šiame rašinyje apsistokime ties europietiškomis.
Psichologai seniai atkreipė dėmesį į tai, kad nužvelgdamas žmogaus griaučius stebintysis nevalingai ilgėliau stabteli ties kaukole, Skaityti toliau
Šių metų kovo 22 d. Vilniuje įvyko eitynės, kurių dalyviai taip pagerbė rusų nužudytą 1863 m. sukilimo vadą Kostą Kalinauską. Lietuvių žiniasklaidoje šį įvykį aprašė „Lietuvos rytas“, kuris parašė, esą gudai užkopė su vėliavomis į Gedimino bokštą, o juos iš ten išvarė policija.
Kas įvyko iš tikrųjų? Kokią apskritai reikšmę turi šie įvykiai?
Skelbiame apie tai Alesio Mikus (pokalbį su vienu iš šių eitynių rengėjų Anatoliu Michnaviecu (Анатоль Міхнавец), visuomeninės iniciatyvos „Baltarusių nacionalinė atmintis“ (Беларуская нацыянальная памяць) pirmininku. Skaityti toliau
Rambynas – lietuvių šventovė ir liks lietuvių tautos arka. Tavęs neįveiks jokios audros, jei tavęs neišpeiks patys tavo žmonės. Rambynas bus šventa vieta, kol liks pasaulyje nors vienas lietuvis (Martynas Jankus).
Ten, kur Nemunas prasiveržęs pro Vilkyškių kalvagūbrio aukštumas išlenkia pjautuvo pavidalo vingį, gamta ir istorija sukūrė vertybių kompleksą su skalvių genties šventove, lietuvių tautinio atgimimo ir knygnešystės epochų simboliu – Rambyno kalnu, nuo kurio atsiveria didingi vaizdai į Ragainę, Tilžę ir Nemuno deltos pradžią.
Kraštovaizdis. Rambyno regioninio parko teritorija – tai Nemuno vingio juosiama, mišku apaugusi Vilkyškių kalvagūbrio ketera, padengta įvairaus aukščio ir formos žemyninėmis kopomis, Skaityti toliau
2011-ųjų rugsėjį buvo atverstas naujas puslapis Lietuvos kino istorijoje: ekranus pasiekė trejus metus lauktas pirmasis, visų laikų brangiausias ir daugiausiai uždirbęs lietuviškas istorinis veiksmo filmas Tadas Blinda. Pradžia.
Galima skaičiuoti žiūrovų rekordus, vertinti režisieriaus darbą, džiaugtis akivaizdžiu lietuviško kino ilgesiu ir lyginti filmą su brangiais Holivudo epais, tačiau tai – ne vien filmas. Tadas Blinda grįžo iš XIX amžiaus tam, kad grąžintų lietuviams patriotizmą, ir iš Vilniaus tęsia savo misiją po pasaulio miestus, Skaityti toliau
