Žymos archyvas: signatarė

Rašytojai, Kovo 11-osios Akto signatarei Vidmantei Jasukaitytei –70 (video, nuotraukos) (1)

Vidmantė Jasukaitytė | Alkas.lt nuotr.

Liepos 10 d. poetė, prozininkė, dramaturgė, visuomenės veikėja, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo akto signatarė Vidmantė Jasukaitytė švenčia neeilinį 70-ąjį gimtadienį. Deja dėl pablogėjusios sveikatos ji priversta šią svarbią dieną sutikti ligoninėje.

Vidmantė Jasukaitytė g. 1948 m. liepos 10 d. Šiaulių rajono Pumpučių kaime. Nuo 1955 m. mokėsi Toliočiuose, Voveriškių aštuonmetėje, Šiaulių 5-oje vidurinėje mokykloje. Nuo šešiolikos metų pradėjo dirbti. 1966 m. baigė Šiaulių 3-ąją vakarinę vidurinę mokyklą. 1967–1971 m. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Skaityti toliau

Trinamas žmogaus ryšys su valstybe (11)

Zita Šličytė | respublika.lt nuotr.

Politikai ir toliau uoliai dirba dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Jie tikina, kad tai padės suvienyti visus pasaulio lietuvius ir gal net taps emigracijos stabdymo raktu. Tačiau vis dažniau kyla įtarimas, kad ir patys politikai jau nebežino, kokia iš tiesų yra pilietybės institucija.

– Ar mes šiandien teisingai suprantame, kas sudaro Lietuvos Respublikos pilietybės instituciją? – „Vakaro žinios“ paklausė vienos iš Konstitucijos kūrėjų, teisininkės, signatarės Zitos Šličytės.

– Akivaizdu, nesuprantame. Skaityti toliau

Mirė Kovo 11-osios Akto signatarė Romualda Hofertienė (0)

Romualda Hofertienė (1941-2017) | Seimo kanceliarijos nuotr.

Eidama 76-uosius metus birželio 9 d. mirė Kovo 11-osios Akto signatarė, buvusi Seimo narė konservatorė .

Dėl signatarės mirties užuojautą Seimo ir savo vardu pareiškė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. „Romualdą Hofertienę prisiminsime kaip Lietuvai pasišventusį žmogų. Jos darbas, aukojant asmeninius siekius ir ambicijas, yra įkvepiantis pavyzdys. Netekome nuostabios ir šiltos asmenybės, atkakliai siekiančios tikslų, puikios pedagogės ir aktyvios visuomenės veikėjos“, – rašoma Seimo pirmininkop vadovo užuojautoje.

Romualda Hofertienė gimė 1941 m. spalio 25 d. Raseinių rajone, Girkalnio miestelyje. 1977 m. baigė Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą, matematikos mokytoja. Skaityti toliau

Mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė Nijolė Ambrazaitytė (0)

Nijolė Ambrazaitytė | LNOBT, V. Kapočiaus nuotr.

Lapkričio 27 d., eidama 78-uosius metus, mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė, 1992-1996 m. ir 1996-2000 m. kadencijų Seimo narė, dainininkė Nijolė Ambrazaitytė.

N. Ambrazaitytė gimė 1939 m. vasario 21 d. Lazdijų rajone, Burakavo kaime, tremtinių šeimoje. 1948 m. birželio mėnesį sovietų devyneriems metams buvo ištremta į Sibirą, Igarką. Vėliau iš Igarkos perkelta į Maklakovos gyvenvietę Krasnojarsko krašte. 1957 m. grįžo iš tremties, baigė Raseinių vidurinę mokyklą.

1966 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija), operos ir kamerinė dainininkė – dainavimo pedagogė. Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Prisiminkime signatarę Birutę Nedzinskienę (7)

Birutė Nedzinskienė | lrs.lt nuotr.

Gruodžio 4 d. Signatarei Birutei Nedzinskienei būtų sukakę 60 metų. Rašau žodį „Signatarė“ drąsiai, žiūrėdamas į akis visiems tiems, kurie šaiposi iš šio žodžio.

Birutė Nedzinskienė (Šaulytė) gimė 1955 m. gruodžio 4 d. Intoje, Komi autonominėje srityje tremtyje, nes jos tėvelius Oną Girdžiūtę ir Praną Šaulį 1946 m. liepos 11 d. Karo tribunolas nuteisė 10 metų kalėti griežto režimo lageryje ir dar 5 metus būti tremtyje, jų turtas buvo konfiskuotas. Jie rėmė Lietuvos partizanus.

B. Nedzinskienė baigė Vilniaus Valstybinį Universitetą, įgijo filologės lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos specialybę, nuo 1978 m. dirbo Kauno Valstybinio M. K. Čiurlionio Skaityti toliau

Seime atidaryta paroda, skirta Nepriklausomybės Akto signatarės B. Nedzinskienės 60-osioms gimimo metinėms paminėti (0)

B.Nedzinskienei skirta paroda_plakatasVitražo galerijoje eksponuojama paroda, skirta Nepriklausomybės Akto signatarės Birutės Nedzinskienės 60-osioms gimimo metinėms paminėti. Parodoje eksponuojamos nuotraukos iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Seimo archyvo fondų: Birutės Nedzinskienės asmeninio šeimos archyvo, fotografų Romualdo Damulio, Andriaus Petrulevičiaus archyvų.

Birutė Nedzinskienė – 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė. Įtemptomis 1991 m. sausio dienomis išryškėjo signatarės drąsa ir šaltakraujiškumas. Sausio 8 d. „jedinstvininkams“ bandant šturmuoti Seimo rūmus, ji išėjo pro fasadines duris ir kreipėsi į minią, taip apramindama įsisiautėjusius užpuolikus. Skaityti toliau

Mirė sąjūdininkė Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo deputatė R.Gajauskaitė (17)

Rūta Gajauskaitė | G.Beržinsko nuotr.

Sausio 30 d. į Vilniuje mirė aktyvi sąjūdininkė, visuomenės ir politikos veikėja, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatė, socialinių mokslų teisės daktarė, docentė Rūta Gajauskaitė (1946–2015).

Rūta Gajauskaitė gimė 1946 m. sausio 24 d. Kaune. 1968 m. baigusi studijas Vilniaus valstybinio universiteto Teisės fakultete, dirbo teisininkės darbą valstybinėse įstaigose, socialinio aprūpinimo ir vietinės pramonės ministerijose, 1976–1979 m. mokėsi TSRS prokuratūros instituto aspirantūroje ir apgynė teisės mokslų kandidato (socialinių mokslų daktaro) disertaciją gamtosauginės teisės tema. Jos mokslinis darbas, prasidėjęs 1976 metais, tęsėsi Teisės ekspertizės mokslinio tyrimo institute, Skaityti toliau

Trakų pilyje vyks Vytauto Didžiojo mirties metinių minėjimas ir knygos „Didžioji Lietuva“ pristatymas (1)

Vytauto Antspaudas

Spalio 25 d. Trakų salos pilies Didžiojoje menėje vyks tradicinis Vytauto Didžiojo mirties metinių minėjimas, kuriame Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė Birutė Valionytė pristatys knygą „Didžioji Lietuva“ (trečią tomą), o Trakų istorijos muziejaus direktorius Virgilijus Poviliūnas skaitys pranešimą apie Vytauto Didžiojo atvaizdus numizmatikoje.

„Vytautas Didysis yra neatsiejamas nuo Trakų ir Lietuvos etnine prasme bei Didžiosios Lietuvos istorijos, – sako Trakų istorijos muziejaus direktorius Virgilijus Poviliūnas. – Gimęs Senuose Trakuose, nuėjęs ilgą ir sudėtingą politiko, karvedžio ir neeilinės Viduramžių epochai asmenybės gyvenimo kelią, užbaigė jį Trakų pilyje. Čia valdovas mirė 1430-ųjų metų spalio 27 d. Aplinkybės bei mirtis sutrukdė karūnuotis Lietuvos karaliumi, tačiau tautos atmintyje jis tokiu liko. Renginių metu labiau susipažįstame su valdovo aplinka, laikmečiu, ieškome sąsajų su nūdiena“. Skaityti toliau