Žymos archyvas: Seimas

V. Vasiliauskas. Politinės oligarchijos žydintys sodai (5)

Valdas Vasiliauskas | penki.tv nuotr.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės besibaigiančios epochos  vienas svarbiausių („raktinių“) žodžių buvo „oligarchai“, tiksliau – „kova su oligarchais“. Retas neigtų, kad tai buvo tiksli valstybės didžiausios blogybės ir negalios diagnozė, kurią tik patvirtino  teismą pasiekusi stambiausia atkurtos nepriklausomybės laikų politinės korupcijos byla.

Tačiau per patį kovos su oligarchais įkarštį  liko neįvertintas vienas  įdomus, stačiai simboliškas Kovo 11-osios Lietuvos raidos įvykis: laimingą klestinčių  Seimo Skaityti toliau

A. Juozaitis. Lietuva ir Latvija. Palaiminta sandrauga (39)

Lietuva-Latvija | K. Vanago nuotr.

Tuštuma. Dvi baltų tautos iš vienos šaknies, vieno kamieno, tačiau kokie skirtingi keliai! Dvi valstybės, nebendraujančios kaip dera bendrauti gentainiams, dvi viena kitos beveik nematančios ekonomikos ir viena kitą užmirštančios užsienio politikos.

Norėčiau klysti, ir jeigu kas įrodytų, kad klystu – nuolankiai sutikčiau. Deja, neklystu.

Kasmet Latvijos Saeimoje rengiamuose užsienio politikos debatuose, o greta to – ir jų nustatomose gairėse Latvija nemato Lietuvos. Dažniausiai atsiperkama keliomis Skaityti toliau

Lietuvos Sąžinė – Nijolė Sadūnaitė švenčia 80-metį (nuotraukos, video) (7)

Nijolė Sadūnaitė | lrs.lt, Dž. G. Barysaitės nuotr.Liepos 22 d. laisvės gynėjai, politinei kalinei, vienuolei, Laisvės simboliui, 2017-ųjų Laisvės premijos laureatei, Lietuvos Sąžinei – Nijolei Felicijai Sadūnaitei sukanka 80 metų.

Ta proga 12 val. sukaktuvininkė maloniai kviečia bendrai maldai Vilniaus Išganytojo (Joanitų) bažnyčioje (Antakalnio g. 27).
O po apeigų 13 val. N. Sadūnaitė, norinčius ją pasveikinti, pakvies paragauti pyrago ir pabendrauti restorane „Kino studija“ (Nemenčinės pl. 2, IKI parduotuvės pastate). Skaityti toliau

J. Naujalis skambės ir XXI amžiaus ritmu (0)

Juozas Naujalis | Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Seimui paskelbus 2019-uosius Juozo Naujalio metais, šio kompozitoriaus gimtinėje Raudondvaryje įvairių kultūros įstaigų vadovai tarėsi, kaip prasmingiau ir įdomiau paminėti lietuviškos profesionaliosios muzikos patriarcho 150-ties metų sukaktį.

„J. Naujalio jubiliejus be akcentų Raudondvaryje būtų nesusipratimas“, – kalbėjo pasitarimą sukvietęs Kauno rajono meras Valerijus Makūnas. Į mero kvietimą kartu parengti renginių ciklą, skirtą J. Naujalio sukaktuvėms, atsiliepė ir Kauno filharmonija, Kauno valstybinis muzikinis teatras, Nacionalinis Kauno dramos teatras, Martyno Levickio „accoAkademija“. Skaityti toliau

A. Butkevičius, Z. Vaišvila: Ar Seimas atleis iš pareigų LGGRTC vadovę T. B. Burauskaitę? (tiesioginė transliacija) (12)

Ar Seimas atleis iš pareigų LGGRTC vadovę T. B. Burauskaitę? | Alkas.lt koliažas

Liepos 13 d., penktadienį,  11 val. Seime – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų Audriaus Butkevičiaus ir Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija „Ar Seimas atleis iš pareigų LGGRTC vadovę T. B. Burauskaitę?“

Prieš spaudos konferenciją išplatintame pranešime žiniasklaidai signatarai A. Butkevičius ir Z. Vaišvila praneša, kad jų prašymu Seimo valdyba pradėjo svarstyti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinės direktorės Teresės Birutės Burauskaitės atleidimo iš pareigų klausimą. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Atkurti monarchiją ar atsiimti respubliką? (53)

Prezidentūra | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Valstybės erozija, valdžios atotrūkis nuo piliečių, socialinė atskirtis, tautiškumo ir patriotizmo nyksmas vis labiau skatina nusivylimą susiklosčiusia politine santvarka. Šalia siūlymų gerinti ir taisyti tai, kas ligšiol sukurta, pasigirsta kvietimų naikinti ir keisti iš esmės.

Vieni ragina panaikinti Konstitucinį teismą, jo galias perduodant Aukščiausiajam teismui, lyg tai spręstų pagrindinę problemą – konstitucinės teisės monopolį siauroje grupėje. Kiti reikalauja panaikinti sąrašinę rinkimų sistemą, paliekant tik vienmandatinę oligarchų ir nomenklatūrinių partijų džiaugsmui. Skaityti toliau

Seimo pavasario sesijoje – patvirtintos visuomenei ir valstybei svarbios reformos (3)

Seimas | lrs.lt nuotr.

Seimas baigė kovo 10 d. prasidėjusią Seimo pavasario sesiją. Jos metu surengta 60 plenarinių posėdžių, kuriuose priimta 440 teisės aktų.

Tarp svarbiausių Seimo pavasario sesijos darbų – patvirtintos mokesčių, pensijų kaupimo, sveikatos apsaugos sistemos, inovacijų ir technologijų srities reformos, priimti sprendimai dėl aukštojo mokslo reformos įgyvendinimo ir etatinio pedagogų darbo apmokėjimo įvedimo. „Visi pokyčiai yra nukreipti į žmogaus gerovę ir darną. Sumažintas darbo užmokesčio apmokestinimas taps teisingesnis ir patrauklesnis darbuotojams ir investuotojams. Skaityti toliau

A. Juozaitis. Seimas siekia įteisinti daugybinę pilietybę pažeisdamas Konstituciją? (33)

Arvydas Juozaitis | Alkas.lt nuotr.

Apgailėtina, kad Seimo dauguma sesijos pabaigoje balsavo už Referendumo įstatymo pakeitimą, kuriuo siekiama padaryti išimtį numatomam referendumui dėl dvigubos pilietybės. Šiame konkrečiame referendume, kurį tikriausiai paskelbs valdžia, sprendimui priimti tuomet jau nebereikėtų pusės visų piliečių balsų, o užtektų tik pusės iš tų, kurie atėjo.

Lydekai užsakius, valdžiai panorėjus, specialias sąlygas norima sudaryti daugybinės pilietybės įteisinimui. Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Dėl ko Pavilionis kovoja prieš pagonis? (34)

Jonas Vaiškūnas | delfi.lt, V. Kopūsto nuotr.

Buvę diplomatas, Seimo narys, žinomas ir kaip turtingiausio pasaulyje slapto katalikų Kolumbo riterių ordino narys Žygimantas Pavilionis, bandydamas atsikirsti mano, kaip „Romuvos“ vaidilos, atsakui į Jo rašinį (keistoku pavadinimu „Perkūnas ar Jėzus“? „Perkūnas“, – atsakė Karbauskis“), vėl pažeria krūvą melagingų kaltinimų Senojo baltų tikėjimo bendruomenei „Romuva“.

Jau pirmomis rašinio „Pasitinkam popiežių? (Atsakymas pseudopagonims)“ eilutėmis Ž. Pavilionis pareiškia apie Lietuvoje prasidėjusį naują Žalgirio mūšį prieš Skaityti toliau

2019-ieji paskelbti Jono Žemaičio-Vytauto metais (1)

Jonas Žemaitis-Vytautas | wikipedia.org nuotr.

Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad kitais metais sukanka 110 metų, kai gimė su sovietų okupacija kovojęs Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai vykdęs Respublikos Prezidento pareigas, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo Pirmininkas generolas Jonas Žemaitis-Vytautas ir 70 metų nuo 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Deklaracijos pasirašymo, nusprendė paskelbti 2019-uosius Jono Žemaičio-Vytauto metais. Už šį sprendimą (Seimo nutarimo projektas Nr. XIIIP-2360(2) vieningai balsavo 80 Seimo narių. Skaityti toliau

„Romuvos“ pripažinimo klausimo svarstymą Seimas atidėjo rudeniui (11)

Lietuvos Romuvos nuotr.

Birželio 30 d. Seime turėjo būti svarstomas ir priimamas nutarimas „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ projektas (Nr. XIIIP-2016(2)). Tačiau klausimo svarstymas buvo atidėtas rudeniui.

Valstybės pripažinimas reikštų, jog valstybė palaiko Senovės baltų religinės bendrijos  „Romuva“ dvasinį, kultūrinį ir socialinį palikimą. Tai nesuteikia religinėms bendrijoms tokio pat statuso ir tokių pačių privilegijų, kokias turi valstybės pripažintos tradicinės Skaityti toliau

LIPFA: pensijų reformoje užmaskuotas tikslas nacionalizuoti privačias santaupas (1)

LIPFA: pensijų reformoje užmaskuotas tikslas nacionalizuoti privačias santaupas | Pixabay nuotr.

Seimui patvirtinus pensijų reformos pakeitimus, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) perspėja, kad pensijų reforma maskuojamas tikslas galiausiai nacionalizuoti privatų žmonių turtą – II pakopoje sukauptas santaupas pensijai.

Šiuo metu II pakopoje yra sukaupta beveik 3 mlrd. eurų ateities pensininkų lėšų. LIPFA teigia, kad privatų kaupimą su galimybe artimiesiems paveldėti pensijų santaupas neabejotinai diskredituoja planai perduoti anuitetų mokėjimą „Sodrai“, kas de facto reikštų privačių lėšų nacionalizavimą. Skaityti toliau

Kitais metais pradės veikti Šeimos kortelės programa (0)

Vaikai | socmin.lt nuotr.

Birželio 30 d. Seimas priėmė Šeimos kortelės įstatymą ir Vietos savivaldos įstatymo pakeitimus (projektai Nr. XIIP-4130(2), Nr. XIIP-4131(2), kurie sudarys galimybę nuo 2019 m. liepos 1 d. šalyje veikti šeimos kortelei. Už naująjį įstatymą balsavo 110 Seimo narių, prieš – 1, susilaikė 4 parlamentarai.

Priimtas įstatymas nustato asmenis, turinčius teisę į šeimos kortelę, šeimos kortelės turėtojų teises ir pareigas, valstybės ir savivaldybių institucijų, viešųjų ir privačiųjų juridinių asmenų kompetenciją, Šeimos kortelės programos finansavimą. Skaityti toliau

Seimas padidino atlyginimus mokslo darbuotojams (0)

Alkas.lt nuotr.

Birželio 29 d. Seimas priėmė Mokslo ir studijų įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIIP-2167(2), kuriomis nutarta nuo 2019 m. sausio 1 d. apie 16 proc. padidinti mokslininkų atlyginimus. Už naujas nuostatas balsavo 103 Seimo nariai, susilaikė 3 parlamentarai.

Pagal priimtus pakeitimus pataisas pareiginės algos koeficientai nuo kitų metų pradžios instituto direktoriams sieks nuo 10,0 iki 17,83 (vietoj 8,62–15,37), instituto mokslinio sekretoriaus nuo 7,51 iki 14,35 (vietoj 6,47–12,37), vyriausiojo mokslo darbuotojo nuo 8,61 iki 15,5 (vietoj 7,42–13,36), vyresniojo mokslo darbuotojo nuo 7,51 iki 12,04 (vietoj 6,47–10,38), mokslo darbuotojo, tyrėjo, mokslininko stažuotojo nuo 7,51 iki 9,16 (vietoj 6,47–7,9), Skaityti toliau

Seimas priėmė rezoliuciją dėl Gruzijos žemių okupacijos dešimtųjų metinių (0)

urm.lt nuotr.

Birželio 28 d. Seimas, 82 Seimo nariams vieningai balsavus už, priėmė rezoliuciją Dėl Gruzijos teritorijos dalies okupacijos dešimtųjų metinių. Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko Juozo Bernatonio ir pirmininko pavaduotojo Egidijaus Vareikio inicijuotu teisės aktu primenama, kad prieš dešimt metų Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos įvykdė agresiją prieš savo kaimyninę valstybę – Gruziją – atplėšė jos teritorijos dalis ir okupuotose teritorijose sukūrė nepripažintą marionetinę valdžią.

Priimtu dokumentu smerkiamos visos agresijos formos, įskaitant ginkluotą užpuolimą ir Skaityti toliau

Seimo Žmogaus teisių komitetas pritarė Romuvos valstybiniam pripažinimui (26)

Romuvos nuotr.

Birželio 28 d. Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) pritarė Seimo nutarimo projektui (Nr. XIIIP-2016), kuriuo būtų suteiktas valstybės pripažinimas Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“.

Birželio 27 d. „Romuvos“ pripažinimo klausimą svarstė ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK). Nutarta, kad ji nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui… tad pritarta, kad „Romuvai“ turėtų būti suteiktas valstybės pripažinimas. Už tai trečiadienį balsavo septyni NSGK nariai, du nutarimui nepritarė susilaikydami. Skaityti toliau

Seimas patvirtino Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gaires (video) (18)

Audrys Antanaitis | asmeninė nuotr.

Birželio 27 d. Seimas priėmė Seimo nutarimą „Dėl Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gairių“ (projektas Nr. XIIIP-2069(2), kuriuo nutarta patvirtinti pagrindinius artimiausių 5 metų valstybinės lietuvių kalbos politikos principus, tikslus, uždavinius bei jų sprendimo būdus ir valstybinės kalbos būklės pažangos kriterijus.

Dokumente akcentuojama, kad valstybinės kalbos politika turi tenkinti visuomenės, įskaitant ir užsienyje gyvenančius tautiečius, socialinės, nacionalinės ir kultūrinės vienybės poreikį. „Valstybinės kalbos politika turi derėti su Europos Sąjungos Skaityti toliau

Seimas po svarstymo pritarė siūlymui įteisinti gimdymą namuose (1)

kudikis ir mama_mamyciuklubas.lt

Birželio 26 d. Seimas, 67 parlamentarams balsavus už, 7 – prieš ir 23 susilaikius, po svarstymo pritarė Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo pataisų projektui Nr. XIIIP-1946(2), kuriuo siekiama įteisinti gimdymo priežiūros paslaugas namuose, suteikti slaugytojams ir akušeriams daugiau funkcijų ir atsakomybės, įtvirtinti slaugos praktikos ir akušerijos praktikos valdymo pagrindus bei išplėsti slaugytojų ir akušerių teises.

Skaityti toliau

Seime pateikta rezoliucija dėl O. Sencovo ir kitų politinių kalinių paleidimo iš Rusijos kalėjimų (0)

Rusijos teismas įkalino Olegą Sencovą 20 metų | twiter nuotr.

Birželio 27 d. Seimo narių G. Landsbergio ir R. Morkūnaitės-Mikulėnienės iniciatyva teikiama rezoliucija (projektas Nr. XIIIP-2369) dėl Olego Sencovo ir kitų politinių kalinių paleidimo iš kalėjimų Rusijoje.

Rezoliucijoje Seimo nariai pažymi, jog Ukrainos kino režisierius ir politinis kalinys Olegas Sencovas yra dvidešimčiai metų įkalintas griežto režimo kalėjime Sibire dėl jo kritiško požiūrio į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, ir pirmiausiai – į Rusijos įvykdytą okupaciją Kryme. Kartu akcentuojama, jog O. Sencovas jau pusantro mėnesio badauja, siekdamas atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į Rusijoje kalinčių ir sulaikytų politinių kalinių padėtį bei reikalaudamas jų paleidimo. Skaityti toliau

Aplinkos ministro K. Navicko interpeliacijai nepritarta (0)

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas | am.lt nuotr.

Seimas, apsvarstęs aplinkos ministro Kęstučio Navicko atsakymus į Seimo narių grupės interpeliaciją, nusprendė pritarti ministro atsakymams. Už tai numatantį nutarimą „Dėl interpeliacijos Lietuvos Respublikos aplinkos ministrui Kęstučiui Navickui“ (projektas Nr. XIIIP-2349) balsavo 65 Seimo nariai, prieš – 34, susilaikė 11 parlamentarų.

Interpeliaciją aplinkos ministrui K.Navickui Seimo posėdyje pateikė Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Juozas Olekas, atstovaudamas 34 Seimo nariams. Seimo nariai ministro klausė dėl galimo buvusios ministro darbovietės privilegijuoto finansavimo; Skaityti toliau

Iš arti. Kaip Seimas svarstė siūlymą išslaptinti prisipažinusius KGB bendradarbius (video) (1)

Seimas | lrv.lt nuotr.

Jūsų dėmesiui siūlome diskusiją, kilusią šių metų birželio 14-ąją Lietuvos Respublikos Seime dėl Lenkų rinkimų akcijos atstovo Zbignevo Jedinskij pasiūlyto įstatymo projekto, kuriuo siūloma išslaptinti su KGB bendradarbiavusius ir apie tai prisipažinusius asmenis, nors Lietuvos Respublika yra pasižadėjusi jų paslaptį išsaugoti.

Deja, siūlomos pataisos nebuvo pristatytos, tik apsikeista įžeidžiomis replikomis – Andriui Kubiliui konservatorių frakcijos vardu paprašius pertraukos, projekto pateikimas buvo atidėtas iki kito posėdžio. Skaityti toliau

Signataras Z. Vaišvila siūlo skubos tvarka įsteigti nepriklausomo prokuroro pareigybę (tiesioginė transliacija) (6)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Birželio 18 d. 11 val. Seimo spaudos konferencijų salėje įvyks Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija „Pirmosios dvi bylos, kurias turi tirti nepriklausomas Lietuvos prokuroras.“

Dar 2010 m. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila Seimui pateikė prokuratūros įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūloma įsteigti nepriklausomo prokuroro pareigybę. Nepriklausomas prokuroras tirtų konkrečius išskirtinės svarbos valstybei klausimus Seimo valdančiosios daugumos arba Seimo opozicijos daugumos teikimu. Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Atgimimo istorijos perrašymas (7)

V. Landsbergio siūlymu 1996 m. lapkričio 28 d. Seimas priėmė deklaraciją dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo | Archyvinė nuotr.

Vytauto Landsbergio siūlymu 1996 m. lapkričio 28 d. Seimas priėmė deklaraciją dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo, kuria pakeistas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pavadinimas į „Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas“. Kodėl V.Landsbergis nepasiūlė 1988 m. spalio 23 d. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) suvažiavimo išrinktą Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimą pavadinti Atkuriamuoju Seimu?

Pakalbėkime faktų ir teisės, bet ne istorijos perrašinėjimo kalba. Skaityti toliau

J. Dapšauskas. Ar politikai už netiesioginį nužudymą ir sveikatos sutrikdymą bus bent politiškai baudžiami? (10)

Juozas Dapšauskas | Asmeninio archyvo nuotr.

Nauja politikų tyrimo komisija Seime ims aiškintis, kurie buvę ir esami Seimo nariai labiausiai pasidavė siaurų verslų interesų tenkinimui.

Tačiau, bent kol kas, girdisi tik ekonominiai dalykai, bet, manau, dar svarbiau tirti tuos pasidavimus neskaidraus verslo įtakoms, kurie susiję su žmonių gyvybėmis ir sveikata: turiu mintyje kelis dešimtmečius buvusį alkoholio verslo valdžios institucijų užvaldymą. Skaityti toliau

2019-ieji paskelbti Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo ir Lietuvos vietovardžių metais (0)

Alkas.lt nuotr.

Birželio 14 d. Seimas pritarė siūlymams 2019-uosius skelbti Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo ir Lietuvos vietovardžių metais.

2019-uosius paskelbti Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo metais nuspręsta atsižvelgiant į tai, kad 1918 m. pabaigoje ir 1919-1920 metais Lietuvoje vyko Nepriklausomybės kovos. Šiuo sprendimu (projektas Nr. XIIIP-1894(2), už kurį balsavo 97 Seimo nariai, susilaikė 2 parlamentarai, siekiama įvertinti ypatingą Lietuvos savanorių, Lietuvos kariuomenės ir kitų Lietuvos piliečių indėlį Nepriklausomybės kovose ginant ką tik atkurtą Lietuvos valstybę ir pagerbti visų kovojusiųjų ir žuvusiųjų Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Seimas nagrinėja antikonstitucinį Lietuvos išvalstybinimo paspartinimo įstatymą (video) (15)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt nuotr.

Birželio 3-4 dienomis šventėme Sąjūdžio 30-metį, sakėme gražias kalbas. Tik Vytauto Vyšniausko kalba Seime iškrito iš gražaus šventinio konteksto. Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui teko tautai paaiškinti, kad jaunuolis be reikalo skundėsi Lietuvos padėtimi, kad jis pats turi galimybę kurti Lietuvą.

Šventės išvakarėse nepastebėjome, kad dvigubos pilietybės įteisinimo pretekstu gegužės 31 d. Seimas per 20 minučių priėmė nagrinėjimui (už – 70, prieš – 5, susilaikė – 26) Lietuvos Konstitucijai prieštaraujantį Referendumo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo projektą, kuriuo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis, Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis Skaityti toliau

Seime pristatoma kilnojamoji paroda „Represuoti 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos ministrų kabinetų nariai“ (0)

Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje (Seimo I rūmai) eksponuojama Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus parengta kilnojamoji paroda, skirta sovietinės ir nacistinės okupacijos laikotarpiu represuotiems 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos ministrų kabinetų nariams atminti.

Ekspozicijoje nuotraukos, dokumentai, laiškai, spaudos leidinių faksimilės iš Lietuvos centrinio valstybės ir Lietuvos ypatingojo archyvų, Stasio Šilingo draugijos archyvo, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, Lietuvos nacionalinio, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės, Skaityti toliau

Seimas 2019-uosius paskelbė Juozo Naujalio metais (0)

Juozas Naujalis (1869-1934) | Wikipedia.org nuotr.

Birželio 12 d. Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2019 m. balandžio 9 d. sukanka 150 metų, kai gimė Juozas Naujalis (1869-1934), lietuvių kompozitorius, vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas, pirmosios Lietuvos dainų šventės rengėjas ir dirigentas, vienas iš profesionaliosios lietuvių muzikos pradininkų, nusprendė 2019-uosius paskelbti Juozo Naujalio metais. Už tai numatantį Seimo nutarimą (projektas Nr. XIIIP-2022(2) vienbalsiai balsavo 97 Seimo nariai.

Priimtame dokumente pabrėžiama išskirtinė Juozo Naujalio asmenybės ir jo darbų įtaka Lietuvos muzikai, chorų sąjūdžio Skaityti toliau

Seime išreikšta pagarba Lietuvos laisvės lygai, kuri birželio 15 d. minės įkūrimo 40-metį (video) (0)

Antanas Terleckas | llks.lt nuotr.

Birželio 12 d. Seime vienbalsiai buvo priimta rezoliucija, kuria įvertinama Lietuvos laisvės lygos bekompromisė kova dėl Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo. Rezoliucijos iniciatorius – Seimo narys Laurynas Kasčiūnas.

L. Kasčiūno teigimu, Lietuvos laisvės lyga – tai nepriklausomybės ledlaužis. „Kovodama dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, Lietuvos laisvės lyga visada stengėsi akcentuoti Lietuvos tuometinio statuso neteisėtumą, nuolat pabrėžė 1940 m. įvykusios okupacijos faktą, pirmoji viešai prabilo apie 1939 m. slaptuosius Vokietijos ir SSRS protokolus. Skaityti toliau

Prezidentė skaitys metinį pranešimą (tiesioginė transliacija) (0)

Dalia Grybauskaitė | lrp.lt nuotr.

Birželio 12 d., antradienį, birželio 12 d. 10 val., Vilniuje, Seimo posėdyje Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Seime skaitys devintąjį metinį pranešimą. Prezidentė, kaip įpareigoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, apžvelgs padėtį Lietuvoje, šalies vidaus ir užsienio politiką.

Į posėdį pakviesti: buvę šalies vadovai, Ministras Pirmininkas ir kiti Vyriausybės nariai, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatai – Nepriklausomybės Akto signatarai, Europos Parlamento nariai, Konstitucinio Teismo Skaityti toliau