Žymos archyvas: Sarmatija

N. Čepulis: Knygų neskaitančioje visuomenėje bręsta lyderių krizė (0)

UNESCO nuotr.

„Universitetas neturėtų rengti tik siauros srities specialistų. Jo užduotis – plataus akiračio ir, svarbiausia, gebantys komunikuoti profesionalai ir piliečiai. Tik savo veiklos srityse dirbantys ir tarpusavyje nekomunikuojantys specialistai yra praeitis, nes atviroje visuomenėje viskas ir vis glaudžiau siejasi tarpusavyje“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Filosofijos ir psichologijos katedros vedėjas Nerijus Čepulis. Skaityti toliau

Pasirašyta knygynininkų ir rašytojų sutartis dėl paramos kūrėjams (0)

Antanas A.Jonynas | lt.wikipedija.org nuotr.

Nacionalinės kultūros puoselėjimas neatsiejamas nuo literatūros, knygų rašymo ir leidybos. Vis dėlto jos kūrėjai dažnai priversti už savo darbą  tenkintis atlygiu, neatitinkančiu jo kuriamos kultūrinės vertės. Kas gali pasirūpinti lietuvių autorių knygų leidybos rėmimu, socialinėmis garantijomis,  stabilumu ir tinkamu įvertinimu?

Deja, neretai susiduriame su atsainiu požiūriu į kultūrą, nors ji yra svarbiausia, išliekamąją vertę kurianti žmogiškosios veiklos sritis, formuojanti ir išreiškianti šalies identitetą ir mentalitetą. Gaila, bet kultūros prioritetas, literatūros svarba dažnai deklaruojami tik formaliai. Skaityti toliau

M.Nargėlaitė. Istorija „o kas būtų, jei…?“ (60)

Aleksandras MakedonietisIstorija kaip ir kiekviena lazda, kuria galima užmušti tiesą, turi du galus. Vienoje pusėje mokslininkai, iš pavienių faktų, metraščių ir archeologinių radinių bandantys atkurti realybę, o kitoje pusėje… propagandistai ir fantastikos mėgėjai. Pastarieji istoriją laiko karklo lazda, kurią galima labai lengvai sulenkti į tą pusę, į kurią kiekvienam norisi. Užtenka paklausti, o kas būtų, jei įvykiai būtų susiklostę kitaip? Tokių svarstymų istorija prasidėjo dar nuo romėno Tito Livijaus laikų, o šiandien ji vadinama alternatyviąja istorija. Skaityti toliau

T. Baranauskas. Kaip mes savo šaknų Sarmatijoje ieškojome (65)

Lenkų šlėkta - "sarmatas"

Buvau pakviestas į visuomeninės organizacijos „JCI Vilnius“ vakarą Vilniaus universiteto Teatro salėje organizuotą seminarą „Ar Lietuvos šaknys Sarmatijoje?“ Seminaro organizatoriai įkalbėjo mane atvykti pakomentuoti to vakaro pagrindinio pranešėjo Aivaro Lileikos (anksčiau žinomo kaip Aivaras Citronas) teorijų, kurias pastarasis jau kurį laiką populiarina visais įmanomais kanalais ir jau turi gausų būrį pasekėjų. Anot jo teorijos, mums visiems turėtų būti sarmata, kad vadinamės tik kažkokiais lietuviais, o nenorime vadintis garbingu senovišku sarmatų vardu.

Iš pagarbos savo Alma Mater – senojo Vilniaus universiteto mūrams – bei jaunuosius lyderius ugdančiai organizacijai, kuri, sako, yra trečia pagal dydį pasaulyje, o taip pat ne vieną mano tekstą paskelbusiam portalui „Balsas.lt“, kuris sutiko būti renginio Skaityti toliau