Gegužės 3 d., 18 val., Lietuvos nacionaliniame muziejuje (Adresas: Arsenalo g. 1, prie Karaliaus Mindaugo paminklo), XIX a. istorijos ekspozicijų salėje (II aukštas), vyks folkloro ansamblio „Dijūta“ naujos plokštelės „Dai lakštava lakštuote“ pristatymas.
Koncerte išgirsite folkloro ansamblio „Dijūta““ atliekamas Eduardo Volterio 1908–1909 m. į volelius įrašytas dainas ir muziką, 1863–1864 m. sukilimo rėmėjų, ištremtų į Saratovo sr. stepes (Rusija), Skaityti toliau
Vilniaus mokytojų namai ir folkloro ansamblis „Dijūta“
kviečia į lietuvių poeto, publicisto, kultūros veikėjo
Kazio Bradūno 100-čio minėjimui skirtą renginį
Koncerte išgirsite folkloro ansamblio DIJŪTA (vadovė Rūta Žarskienė)
atliekamas poeto vaikystėje iš tėvų ir senelių išmoktas liaudies dainas. Taip pat
skambės Kazio Bradūno jaunystėje ypač pamėgtos Jono Aisčio, Vinco
Mykolaičio-Putino ir paties poeto suposmuotos literatūrinės dainos, pokario
metais toli nuo Lietuvos atsidūrusioje Bradūnų šeimoje giedotos giesmės,
instrumentiniu pritarimu išdailinti romansai.
Prisiminimus apie tėvelių namuose gyvavusias dainas ir su jomis susijusias
įdomias istorijas papasakos poeto dukra Elena Bradūnaitė-Aglinskienė.
Paskutinius 2016 metų žurnalo „Liaudies kultūra“ numerius – Nr. 5 ir Nr. 6 – sieja menininkės Viktorijos Daniliauskaitės darbai. Jos darbo fragmentas ir ant penktojo numerio viršelių. Verčiant straipsnįpo straipsnio matyti, kad įstabūs Viktorijos darbai dera prie beveik kiekvienos žurnalo temos, jie ne tik iliustruoja, bet ir pratęsia autorių mintis. Kur slypi jų magija, padės suprasti Viktorijos Daujotytės bendravardės kūrybai skirtas esė „Dirbti savo darbus“ (Nr. 6). Pasak jos, V. Daniliauskaitės meninei pasaulėvokai vientisumą suteikia gilus prigimtinės kultūros pajautimas. O pati menininkė pokalbyje „Ir bėga protėviai artyn…“ dalijasi prisiminimais apie visas istorines pervartas patyrusios savo garsiosios giminės likimą. Skaityti toliau
Šis žurnalo numeris pradedamas literatūrologės Viktorijos Daujotytės esė „Nerimas – kaip praeityje rasti tai, kas suteiktų prasmę dabartinei tautos būčiai.“ Tekstas skiriamas mokytojo ir bendražygio, tautosakininko ir lietuvių literatūros tyrinėtojo, profesoriaus Donato Saukos (1929 –2015) atminimui.
Yra žmonių piliakalnio principo. Donatą Sauką tokį mačiau, taip suvokiu, liudiju, – rašo V. Daujotytė, – Mąstyti apie tautosaką, pasireiškusią ir išreiškusią prigimtinę kultūrą taip, kad mąstytųsi visos žmogaus ir tautos problemos, kurios vienu ar kitu laiku patenka į sąmonę. Tai Donato Saukos pamoka. Skaityti toliau
Kaip dainingų dzūkulių pulkucis ar bizonų slėnio govėda (praėjusio laiko duomenų grandytojai enciklopedijoms, ar dar menate tokią sovietmečio „visuomeninio maitinimo įstaigą“ už Žirmūnų tilto ar, tiksliau, ties praėjusio amžiaus pradžioje „veikusia“ brasta palei dar išlikusią gaisrinę, kuria Neriai nuslūgus keltasi ir briste, ir ant arklių nugarų, ir važeliais?) paskutinį gegužės savaitgalį pradundėjo keturiasdešimtasis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“.
„Brandaus brežnevizmo“ metais į patvores grūdamas, jis virto prestižiniu tarptautiniu renginiu, nebeįsivaizduojamu be egzotiškųjų ir įprastų kaimyniškų svečių, Skaityti toliau
Kovo 31, 14 val. savo 33-metį švenčiantis folkloro ansamblis „Dijūta“ kviečia visus į koncertą „Dai lakštavo lakštutė“ Vilniaus universiteto Centrinių rūmų Teatro salėje (Universiteto g. 3, Vilnius).
Klausytojai turės progą pasinerti į mūsų tautos dvasinį garsinį paveldą. Skambės dainos ir muzika iš garso įrašų, įrašytų daugiau nei prieš 100 metų fonografo voleliuose…
Šiaurės rytų Lietuvos pakraštyje yra kalnas, vadinamas Dijūta. Jis, nedidelis, bet gražus, minimas vienoje sutartinių: „Tūto dijūto, Dijūta, kolnali, Dijūta, berželi“. Tokiu „kalneliu“, puoselėjant ir propaguojant folklorą, norėtų būti Mokslų Akademijos ansamblis, kuris nuo 1989 metų vadinasi „Dijūta“. Skaityti toliau
