Rimvydą Žiliuką kalbina aidas.lt vyriausioji redaktorė Rasa Pilvelytė Čemeškienė.
Rimvydas Žiliukas gimė Kaune 1941 metų sukilimo, kuriame dalyvavo ir jo tėtis, metu ir nuo tada lietuvybė gyvena jo širdyje ir, matyt, persiduos jo proanūkiui vardu Gediminas.
– Esate inteligentas lietuvybės puoselėtojas. Iš kur yra Jūsų šaknys?
– Mano tėtis yra kilęs iš Salako. Tose vietose, Dūkšte, pradėjau lankyti mokyklą. Man labai Skaityti toliau
Prieš kelioliką metų Kaune pasklido kalbos apie Kauno pilies restauravimą (atkūrimą). Visuomenei buvo pristatyti būsimosios Kauno pilies piešiniai, kuriuose ji atrodė tikroviškai, Kauno visuomenė džiaugsmingai sutiko šią žinią. Žodis „restauravimas“ tarptautinių žodžių žodyne aiškinamas, kaip „architektūros arba dailės kūrinio atnaujinimas, pirmykštės būklės atkūrimas“.
Ir paprasti žmonės, ir specialistai šį žodį supranta kaip atstatymą, atgaminimą, atkūrimą, to, kas kažkada buvo, tačiau šiuo metu jau nėra: sugriuvo, sudegė, sunyko. Taigi, didžioji dauguma apklaustųjų kauniečių savo parašais Kauno pilies restauravimui – atkūrimui pritarė. Skaityti toliau
Kauno miesto savivaldybė skelbia, kad spalio 23 d., 13 val. savivaldybės Didžiojoje salėje (Laisvės al. 96, Kaunas) vyks diskusiją apie planuojamą Kauno pilies restauravimo trečiąjį etapą. Į šią diskusiją kviečiami profesionalai – restauratoriai, architektai, archeologai, istorikai ir paveldosaugininkai, bei visuomenės atstovai.
„2009-2011 metais įgyvendinant Kauno pilies restauravimo ir pritaikymo visuomenės reikmėms projektų, iš dalies finansuotų Europos Ekonominės Erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų lėšomis, I ir II etapus, išryškėjo kaip niekada skirtingi pasirinkto Kauno pilies restauracijos metodo vertinimai. Skaityti toliau
Kovo 31 d. 17 val. Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga kviečia paminėti Kauno pilies gynybos 650 metų sukaktį. Minimo dalyviai kviečiami rinktis 17 val. Kauno pilyje, prie paminklinio akmens, skirto vadovavusiam pilies gynybai didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio sūnui kunigaikščiui Vaidotui. Renginio programoje baltiški žaidimai, apeigos, dainos. LTJS kviečia visus kauniečius bei miesto svečius atvykti į renginį ir kartu kurti renginio programą.
Renginyje taip pat dalyvaus Senojo Kauno draugija, VDU baltų klubas, Kauno Alka ir kiti patriotiškai nusiteikę tautiečiai ar organizacijos. Skaityti toliau
Tradicinėmis patriotinėmis eitynėmis Vasario 16-oji buvo paminėta Kaune. Eitynes organizavusi Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga (LTJS) šiemet surinko beveik 2000 patriotiškai nusiteikusių kauniečių ir miesto svečių būrį. Eitynėse dalyvavo ir įvairių partijų bei visuomeninių judėjimų atstovai – trispalvių jūroje plaikstėsi ir LTJS, Lietuvių tautinio centro, Kauno jungtinio demokratinio judėjimo vėliavos, matėsi ir Lietuvos socialdemokratų sąjungos (nepainioti su LSDP) bei kitų organizacijų atributika pasipuošę žmonės, dalyvavo ir Nepriklausomybės dienos išvakarėse įregistruotos Tautininkų sąjungos nariai, Lietuvos centro partijos atstovai, pavieniai Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos nariai. Skaityti toliau
Kauno pilies sutvarkymo konkurse pristatyti šeši projektai, iš kurių nei vienas neketina atkurti tikroviškos pilies. Tačiau kitaip ir negalėjo būti, nes konkursą organizuojanti Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba (KAUET) iš anksto paskelbė, kad vertinant projektus daugiau balų gaus tie, kurių projektai bus originalesni, naujoviškesni. Taigi tokiu būdu, norintys pilį atkurti tikroviškai, iš konkurso buvo eliminuoti jam dar neprasidėjus.
Lietuvos konstitucija, Orhuso konvencija, nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos, teritorijų planavimo ir vietos savivaldos įstatymai draudžia šitaip savivaliauti. Skaityti toliau
Bandant išsiaiškinti, kaip turėtų atrodyti ketinama atkurti Kauno pilis buvo surengtos net penkios visuomenės apklausos. Ir visose jose 69 – 94 % apklaustųjų pasisakė už tikroviškai atkurtą pilį, kiek galima panašesnę į kadaise buvusią, panaudojant tradicines medžiagas (plytas, akmenis, medieną). Apklausos lapai su 3222 parašais, reikalaujančiais Kauno pilį atkurti taip, kaip buvo atkurta Trakų pilis, buvo pristatyti Lietuvos Respublikos Prezidentei.
Tačiau Rimantas Mikaitis karštai palaikė „modernios“ pilies variantą, atstatymui panaudojant modernias medžiagas. Skaityti toliau
Grupė visuomenininkų atviru laišku kreipėsi į aukščiausią Lietuvos valdžią ir Generalinę prokuratūrą ragindami susirūpinti Lietuvos miestų istorinių centrų niokojimu užstatant juos daugiaaukščiais stikliniais pastatais vadinamais „stiklainiais“ bei valstybės valdininkų pastangomis nušalinti visuomenę nuo galimybių dalyvauti priimant sprendimus paveldosaugos srityje.
Atvirą laišką pasirašiusieji išreiškė viltį jog „tik Lietuvos Respublikos Prezidentės, Seimo, Vyriausybės, Generalinės prokuratūros įsikišimas galėtų sustabdyti įsibėgėjusį Lietuvos istorinių miestų centrų niokojimą“ ir prašo šias institucijas imtis kuo skubesnių priemonių. Skaityti toliau
www.alkas.lt
Birželio 17 d., penktadienį, 12 valandą rengiamos eitynės skirtos pasipriešinti Kauno istorinio centro niokojimui. Ketinama žygiuoti nuo Laisvės alėjos 90 namo iki Rotušės aikštės. Eitynėmis siekiama atkreipti dėmesį į Kauno, o ir visos Lietuvos, architektūros paveldo likimą.
„Tai bus gera proga išsakyti savo nuomonę ginant Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vadovą Naglį Puteikį, kuriam yra iškelta baudžiamoji byla ir gresia 4 metai kalėjimo už tai, kad jis nesutiko suderinti stiklainio projekto Klaipėdoje. Skaityti toliau
Blaiviai mąstantys prancūzai, serbai, lenkai, italai ir visi kiti gerbia savo partizanus. Išgirdus žodį „saulė“ normaliam žmogui kyla asociacijos „šiluma“, „šviesa“. Išgirdus žodį „žiema“ – „sniegas“, „šaltis“ ir pan. Išgirdus žodį „partizanas“ normaliam žmogui kyla asociacijos „didvyris“, „kova už laisvę“ , “pasipriešinimas okupantui” ir pan. O jei išgirdus žodį „partizanas“ žmogui kyla asociacijos „išdavystė“, tai reiškia, jog su tuo žmogum yra kažkas negerai, jog yra paveikta to žmogaus psichika.
Plačiau apie tai galima pasiskaityti literatūroje apie vergo sindromą, apie tai, kaip pagrobtieji įkaitai būdami su teroristais ilgainiui persisunkia pagrobėjo ideologija, Skaityti toliau
Sakoma: pirmas blynas prisvilęs. Taip atsitiko su Kauno pilies atkūrimo pirmąja eile. Na, panoro architektas įsiamžinti. Na, nepagalvojo, kad reikia atsižvelgti į žmonių nuomonę, kad reikia laikytis įstatymų. Padarė taip, kaip dabar madinga. Dauguma brolių architektų, kurie apie viduramžių architektūrą išmano ne ką daugiau, negu pats projekto autorius Kęstutis Mikšys, palaikė saviškį. Juk jei nepalaikysi, tai kitąmet tau bus atsilyginta tuo pačiu.
O vicemeras Rimantas Mikaitis, kuris yra atsakingas už miesto plėtrą, statybas mieste, irgi aktyviai palaikė „novatorių“. Skaityti toliau
Rimvydas Žiliukas, www.alkas.lt
Lapkričio 16 dieną Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė sušaukė paveldosaugos bei Kauno savivaldybės darbuotojus ir kultūros paveldu besidominčių visuomeninių organizacijų atstovus pasitarti. Pokalbio tema – Kauno pilies II etapo projektavimo darbai. Tačiau, aptariant šiuos darbus, nuolat kildavo klausimas – ar turi būti gerbiami Lietuvos ir tarptautiniai įstatymai, Lietuvos Konstitucija ar paveldosaugininkams galima jų nesilaikyti? Deja daugelis valdininkų niekaip negali atsisakyti anų gerų laikų, kai su mūsų kultūros paveldo objektais jie galėjo daryti ką panorėję. Jie niekaip nenori suprasti to, kad visuomenė bunda ir jau nesutinka būti pastumdėlio vietoje. To, kas buvo jau nebebus – „nebeužtvenksi upės bėgimo“.
Gerbiamieji,
Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriuje Rotušės aikštė 29, Kaune, yra pateiktas susipažinimui su visuomene Kauno pilies atkūrimo antrojo etapo projektas.
Šis projektas ir vėl daromas pažeidžiant įstatymus, nes ruošiamas neatsižvelgiant į visuomenės ir pilių tyrėjų nuomonę. Suprojektuotas naujoviškas tiltas į pilį naujoje vietoje. Organizatoriai sako, kad jei nepatiks, tai vėliau bus galima tą tiltą nugriauti. Bet ar mes esame tokie turtingi, kad statytume bet kaip, o po to griautume? Skaityti toliau
