Žymos archyvas: Rasa Ambraziejienė

Paroda-instaliacija „Algirdo Patacko „Pastogės“ Lietuva“: apie tuos, kurie ėjo prieš srovę (0)

Algirdas Patackas
Spalio 25 d., ketvirtadienį, 17.30 val. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2, II a. fojė) pristatoma unikali paroda „Algirdo Patacko „Pastogės“ Lietuva“.

„Pastogė“ – užuovėjos alegorija ir kultūrinio pogrindžio žurnalo, kurį leido A. Patackas, Juozas Prapiestis ir Gema Vosyliūtė, pavadinimas.
Tai Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veikėjo, Nepriklausomybės Akto signataro, Vytauto Landsbergio asmens sargybinio, kauniečio ir žaliakalniečio A. Patacko interviu pagrindu ir jo paties artimųjų, bendražygių asmeninių archyvų nuotraukomis sukurtas pasakojimas apie laiką ir Lietuvą, egzistavusią iki Sąjūdžio: paralelinę Lietuvą, tinklą žmonių, turėjusių stiprų vertybinį pagrindą ir norą gyventi savo gyvenimą ne melo visuomenėje.

Parodoje pasakojama apie neprisitaikėlius, nekonformistus, kurie su savimi nekonfliktavo. Nes kompromisas su sistema reiškė dvasinį susinaikinimą. „Neik su velniu obuoliauti“, – sakė A. Patackas. Visgi atsisakymas arba pareiškimas, ką galvoji, galėjo baigtis labai liūdnai: poguliu psichiatrinėje ligoninėje su diagnoze „vialo tekuščaja šizofrenija“ ir mirtimi, kaip A. Patacko vaikystės draugui Mindaugui Tomoniui, arba dešimtmečiu lageryje, socialine atskirtimi, persekiojimu, kaip Povilui Butkevičiui, kurį daug kas tuomet tiesiog vadino gydytoju, mokytoju. Po M. Tomonio tragiškos mirties, įsitraukęs į pogrindžio leidybą, A. Patackas dešimt metų šienavo pievas, dirbo geležinkelio stotyje kroviku, naktimis „Kauko“ restorano sargu. Visgi kaip ir daugelis to meto žmonių, kurie save vadino žygeiviais, romuviečiais, eucharistininkais, kraštotyrininkais, sugebėjo gyventi pilnavertį, tikrą gyvenimą už sistemos ribų.
Apie pogrindžio disidentų tinklą Kaune, kuris pradėjo formuotis maždaug nuo 7 dešimtmečio, žinoma nedaug. Gal todėl, kad to laiko amžininkai ir jų artimieji yra išsiugdę gebėjimą kalbėti atsargiai, pasitikrinti pašnekovą. Gal todėl, kad nuotraukos, kurių negalėjo būti, bet kurios visgi yra, skirtos ne viešumai, bet šeimos atminimui. Niekas asmenukių, susirinkę į slaptas paskaitas ar vakarones, nesidarydavo, tik šimtais leisdavosi į „nacionalines ekspedicijas“ Daukanto keliu, švęsdavo Rasos šventes, važiuodavo į etnines lietuvių žemes Baltarusijoje, Karaliaučiaus srityje, rinkdavosi grupelėmis butuose, diskutuodavo apie Lietuvos istoriją, kultūrą, skaitydavo nakčiai paliktą „Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką“, dalindavosi knygomis, pogrindžio spaudiniais. Visa tai atvedė į virsmą – Kovo 11-ąją, Lietuvos nepriklausomybę.

Paroda atskleidžia keturias temas:

Neginkluoto pasipriešinimo judėjimo pradžią, baltiškosios ir krikščioniškosios Lietuvos paieškas.
Pogrindžio leidybos laikotarpį, pasibaigusį suėmimu.
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklą Kaune, Kauno Sąjūdžio Sekmadieninės lietuvių kultūros mokyklos įsteigimą.
A. Patacko su bendražygiais parengtų pogrindžio spaudinių, veikalų apie baltiškąją ir krikščioniškąją kultūrą, knygų, išleistų nepriklausomybės laikotarpiu, ekspoziciją.

Nuoširdžiai dėkojame A. Patacko, P. Butkevičiaus artimiesiems, fotomenininkui Romualdui Požerskiui, Margaritai Jasilionytei, Rasai ir Jūriui Ambraziejams už nuotraukas, kuriomis pasidalino. Už interviu medžiagą dėkojame Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorei Ainei Ramonaitei.

Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje nemokamai apžiūrėti ekspoziciją bus galima visą lapkričio mėnesį.

Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija. Partneriai: Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas, Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovė, Kauno tautinės kultūros centras.

Laidoje „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ R. Ambraziejienė – apie įvaizdinių prasmes (video) (1)

Rasa Ambraziejienė | asmeninė nuotr.

Tęsiame kultūros laidų „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ skirtų Algirdo Juliaus Greimo metams pristatymą.

Laidoje dalyvavo senovinių simbolių ir jų prasmių tyrinėtoja Rasa Ambraziejienė, kuri išleidus knygą „Rasties versmė. Apie ženklus ir simbolius“. Kokios yra pagrindinės mus supančio pasaulio galios? Ką reiškia taškas? Vertikalė ir horizontalė? Žodžiai „įvaizdinys“, „skvarma“? Skaityti toliau

„Skrajojantys ežerai“ – apie kuršius, įvaizdinius, ugnies dievybę ir telegramą A. J. Greimui (0)

Akademikas Vladas Žulkus | Alkas.lt nuotr.

Kiekvieną rugsėjo sekmadienį 9 val. Balticum TV, kaip jau įprasta, kvies žiūrėti ciklo „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ laidas apie baltų kultūrą.

Rugsėjo 3 d. laidoje apie kuršių gentį ir jos žmonių gyvenimą papasakojo akademikas Vladas Žulkus, bene vienintelis archeologas Lietuvoje,  nuosekliai ir ilgą laiką tyrinėjantis kuršių kultūrą  kaip sudėtinę viso Baltijos regiono kultūros dalį.

Kokį laikotarpį galime pavadinti kuršių suklestėjimo amžiumi? Ar iš tiesų kuršiai buvo Skaityti toliau

Lietuvių kalbos institute bus pristatyta knyga „Rasties versmė. Apie ženklus ir simbolius“ (0)

Knyga

Vasario 26 d. 18 val. Vilniuje, Lietuvių kalbos institute „Lituanistikos salėje“ (P. Vileišio g. 5) vyks Rasos Ambraziejienės knygos „Rasties versmė. Apie ženklus ir simbolius“ pristatymas. Dalyvaus knygos autorė Rasa Ambraziejienė, žurnalo „Liaudies kultūra“ vyr. redaktorė dr. Saulė Matulevičienė,  Seimo narys Algirdas Patackas.

Ši knyga – tai pastanga dar kartą pažvelgti į ženklus ir simbolius, jų prasmę, kilmę bei tarpusavio sąsajas, aprėpti juos kaip visumą. Tyrinėjant remiamasi lietuvių tautinės kultūros įžvalgomis, vis dėlto bandant simbolių nesusieti su kurios nors vienos kultūros ar religijos įtaka, tuo parodant jų visuotinumą visose senosiose kultūrose. Knygoje aptariami ne tik svarbiausi geometriniai pavidalai Skaityti toliau

Išleista nauja knyga apie ženklus ir simbolius (31)

Knyga Rasos Ambraziejienės knyga „Rasties versmė. Apie ženklus ir simbolius“ (2014, 380 p.).

Ši knyga – tai pastanga dar kartą pažvelgti į ženklus ir simbolius, jų prasmę, kilmę bei tarpusavio sąsajas, aprėpti juos kaip visumą. Tyrinėjant remiamasi lietuvių tautinės kultūros įžvalgomis, vis dėlto bandant simbolių nesusieti su kurios nors vienos kultūros ar religijos įtaka, tuo parodant jų visuotinumą visose senosiose kultūrose. Knygoje aptariami ne tik svarbiausi geometriniai pavidalai – taškas, ratas, tiesė, kryžius, svastika, trikampis, kvadratas, šešiakampis, bet ir skaičių, spalvų, garsų, stichijų – ugnies, oro, žemės ir vandens – simbolika, laiko samprata, rasties sūkurys bei dieviškoji proporcija. Skaityti toliau

Įkurta Algirdo Patacko vardo taupyklė lietuvių dvasinei kultūrai tyrinėti (16)

Algirdas Patackas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Vasario 16-osios išvakarėse lietuvių kultūros puoselėtojų grupė paskelbė įkūrusi „Algirdo Patacko vardo taupyklę lietuvių dvasinei kultūrai tyrinėti“.

Šį sumanymą ėmėsi įgyvendinti vieni iš pirmųjų ir aktyviausių Kauno Sąjūdžio sekmadieninės lietuvių kultūros mokyklos, įkurtos dar 1988 m., darbuotojų leidę leidinį „Vydija“, vėliau redagavę jo internetinį atitikmenį www.vydija.lt – Rasa ir Jūris Ambraziejai kartu su bendraminčiais: etnologu Aleksandru Žarskumi ir Seimo nario A. Patacko padėjėju, atsargos majoru Jonu Zajančkausku. Skaityti toliau

A.Žarskaus paskaita „Lietuviškoji savastis priespaudos ir demokratinių laisvių sąlygomis“ (video) (2)

Albino Vaškevičiaus nuotr.

Jau 25-eri metai kai Kaune veikia pirmoji neformaliojo etninio ugdymo įstaiga Lietuvoje. Tai Kauno tautinės kultūros centras. Pradžioje jis vadinosi Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Kauno sekmadieninė tautinės kultūros mokykla.

Kauno tautinės kultūros centre tautinės savimonės paskaitas nuo pirmų jo įsikūrimo dienų skaito kultūrologas Aleksandras Žarskus. Spalio 26 dieną jis skaitė paskaitą „Lietuviškoji savastis priespaudos ir demokratinių laisvių sąlygomis“. Po paskaitos vykusiame pokalbyje dalyvavo Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininko pavaduotojas Zigmas Tamakauskas, Skaityti toliau