Žymos archyvas: prieškaris

Vydūnas. Politikos kritika (3)

Vydūnas | Archyvinė nuotr.

Valdžiavos [1] vyriausybė yra branduolys tų tautos jėgų, kurios nustato tautos gyvenimo lytis, nustato pačių tautos žmonių santykiavimą ir priruošia savo tautos santykius su kitomis tautomis. Aišku, kad šitos tautos jėgos labai daug reiškia tautos gyvatoj [2] ir gyvenimui. Jos gali tautą silpninti ir gali jos gyvenimo eigą pasunkint arba smagint. Todėl ir visi gyvesni tautos žmonės žiūri labai akylai į tai, ką vyriausybė daro, ir tūli apie tai prasitaria. Nori, kad vyriausybė kitaip veiktų. Be abejonės, tai yra uždavinys kiekvieno tautos sūnaus, kurs tiek turi proto ar gal net išminties, kad galėtų ir suprasti, kas gera ar bloga vyriausybės darbuose. Skaityti toliau

K. Makariūnas: Už Vytį galėjai numirti (13)

Prof. Kęstutis Makariūnas | propatria.lt nuotr.

Skiriama prieš 76 metus iš lenkų okupantų išvaduotam Vilniui

1939 metų spalio 27 dieną Lietuvos kariuomenė įžengė į 19 metų buvusią Lenkijos okupuotą teritoriją, o po dienos buvo iškilmingai sutikta Vilniuje.

Vilnius grįžo Lietuvai, nors priverstinės šio grįžimo sąlygos aiškiai įspėjo apie suverenumo praradimą ir tų pačių metų birželį ištiksiančią naują sovietinę okupaciją.

Vis dėlto šis Lietuvos kariuomenės įžengimas į Vilnių mieste buvo džiaugsmo diena. Ji gana plačiai ir vaizdingai aprašyta amžininkų liudijimuose, patys Vilniaus okupacijos ir atgavimo faktai įtraukti į mokyklines istorijos programas. Skaityti toliau

E. Targavičienė: Prieš karą Dieveniškių krašte lenkų nebuvo (11)

Elena Targavičienė | propatria.lt, V.Sinicos nuotr.

1929 metais gimusi Elena Targavičienė beveik visą gyvenimą praleido Pietryčių Lietuvoje esančiame Dieveniškių pusiasalyje, Poškonių kaime.

Pastaraisiais metais E.Targavičienė išgarsėjo savo retais gebėjimais: apie jos tautosakos ir žolininkystės žinias, vaikystėje išmoktas iš prieškario senolių, šiuo metu rašoma disertacija, o pati ponia Elena savo žiniomis dalinasi kalbėdama įvairiuose renginiuose ir net buvo asmeniškai apdovanota Prezidentės. Šiandien, būdama vyriausia Poškonių kaimo gyventoja, pašnekovė nepraranda gero ūpo, nevengia juoktis iš gyvenimo ir toliau džiaugiasi kiekviena diena savo XIX amžių menančiame, Skaityti toliau

Rengiama konferencija apie pirmosios lietuviškos gimnazijos direktorių Marceliną Šikšnį (0)

Siksnys Marcelinas_lt.wikipedija.org

Gegužės 14 dieną 18 valandą Vilniaus rotušėje Didžiojoje salėje rengiama konferencija,  skirta ilgamečiam gimnazijos direktoriui, Vilniaus lietuvių visuomenės  veikėjui, matematikos vadovėlių autoriui  ir rašytojui Marcelinui  Šikšniui (1874-1970) paminėti.  Apie tuo metu vienintelę Lenkijos okupuotame Vilniuje veikusią lietuvišką  gimnaziją, kuriai 1922-1939 metais vadovavo M. Šikšnys, konferencijoje įžvalgomis ir atsiminimais dalinsis mokslininkai ir įvykių amžininkai. Skaityti toliau

Kaziui Daugėlai – 100 (nepakartojamos nuotraukos) (6)

Kazys Daugėla|asm. archyvo nuotr.

Garsiam prieškario Lietuvos fotografui Kaziui Daugėlai šiandien būtų sukakę šimtas metų. Gimė 1912 m. vasario 23 d. Radviliškyje. Ta proga Vilniuje atidaryta jo kūrybos paroda „Kunstkameros“ galerijoje.

Gimė 1912 m. vasario 23 d. 1930 m. baigė Šiaulių gimnaziją. 1936 m. Vienoje baigė Aukštąją žemės kultūros mokyklą. 1937–1943 m. dirbo Lietuvos žemės ūkio ministerijos Melioracijos departamente. 1939–1942 m. mokytojavo Aukštesniojoje kultūrtechnikos ir geodezijos mokykloje Kėdainiuose.

1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1946–1949 m. mokytojavo Kempteno lietuvių gimnazijoje. 1949 m. apsigyveno JAV, dirbo inžinieriumi projektuotoju bendrovėje Mančesteryje. Skaityti toliau