Žymos archyvas: politinė kultūra

K. Stoškus. Tėvynės tuštėjimo tragedija (8)

Filosofas dr. Krescencijus Stoškus | Alkas lt., J. Vaiškūno nuotr.

2018 m. metais pasirodė  Arvydo Juozaičio veikalas „Tėvynės tuštėjimo metas.  2000 – 2017 metai“.Tai ypatingo aktualumo protestas prieš  susitaikymą  su demografine krize ir „Tautos išdavyste“. Su susipriešinimu ir susvetimėjimu. Su neatsakingumu ir cinizmu. Su godumu ir demoralizacija.  Su hedonizmu ir masine antikultūra. Su daiktų kultu ir politiniu religingumu.  Su žmonių pavertimu prekėmis ir naujomis priklausomybėmis.  Su konformistine politinio korektiškumo psichologija ir kitais panašiais reiškiniais, darančiais Lietuvą vis mažiau tinkamą žmonių gyvenimui.  Skaityti toliau

R. Čepaitienė. Žvilgsnis į 2018-uosius. Tikrumo ilgesys (2)

Rasa Čepaitienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiame vis labiau virtualėjančiame pasaulyje tiktai mirtis vis dar lieka tuo, kas tikra. Mirtis, pasak išminčių, yra geriausias mūsų patarėjas – tik pažvelgęs į ją gali suprasti, kuriuo keliu toliau eiti.

Sausio 13-oji, nepaisant eilinės progos pasiginčyti dėl neužmirštuolės (jei simbolis per šiuos metus visuotinai neprigijo, toliau kelia susipriešinimą, gal būtų išmintinga pagaliau jo atsisakyti?) ir neišvengiamo tų dienų tragedijos ir didybės apsinešimo laiko dulkėmis ir ritualo rutina, kaskart atėjusi, mums vėl tai tyliai primena. Primena apie tikrumą. Tikrumą, kylantį iš bendrystės stovint tiesoje ir susikaupime, be baimės, kurį, atgavus Nepriklausomybę, vis labiau keitė nerimas, Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Išeivija, įsipareigojusi Lietuvai. Ar Lietuva įsipareigojusi išeivijai? (0)

Valdas Vasiliauskas | penki.tv nuotr.

Politinė kultūra, tauta ir suverenitetas

Kadangi išeivijos palikimas ir nuopelnai Lietuvai  prisikėlusios valstybės šimtmečio fone – vienam autoriui neįveikiama tema, apsiribosiu retesniu politinės kultūros aspektu.

Apie ridiko vidų ir skonį

„Lietuvos politinė kultūra ir laiko reikalavimai“ – taip vadinosi  1993 m.  Skaityti toliau

Londono Santaros-Šviesos klube vyks susitikimas su vienu iš Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio kūrėjų Arvydu Juozaičiu (0)

Arvydas Juozaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šių metų birželio 8 d. 19 val. Londono Santaros-Šviesos klube vyks susitikimas su Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariu, rašytoju, filosofu dr. Arvydu Juozaičiu. Renginys vyks Lietuvos ambasadoje (2 Bessborough Gardens, London SW1V 2JE).

Sukanka trisdešimt metų, kai filosofas Arvydas Juozaitis Dailininkų sąjungoje Vilniuje perskaitė pranešimą „Politinė kultūra ir Lietuva“. Tuomet, 1988 m. balandžio 20 – ąją, šis pranešimas tapo postūmiu burtis ir siekti politinės nepriklausomybės. Kaip liudija Vytautas Landsbergis, Skaityti toliau

A. Juozaitis. Politinė kultūra ir Lietuva (video) (15)

Arvydas Juozaitis | newsbalt.ru nuotr.

1988 m. balandžio 20 d., lygiai prieš 30 metų, Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) susikūrimo išvakarėse, filosofas Arvydas Juozaitis Vilniuje Dailininkų sąjungoje perskaitė savo garsųjį pranešimą „Politinė kultūra ir Lietuva“. Sovietinių okupantų pavergtoje Lietuvoje – tai buvo neįtikėtinas įvykis, uždegantis postūmis Tautos žiedui – burtis, vienytis ir peržengus per kultūrinę veiklą žygiuoti į politinę nepriklausomybę.

Ta proga Alkas.lt vyr. redaktorius Jonas Vaiškūnas susisiekė su LPS iniciatyvinės grupės nariu, rašytoju, filosofu A. Juozaičiu ir paprašė prisiminti šią dabar jau istorinę Skaityti toliau

Kaip ugdyti Lietuvos politinę kultūrą? (video) (1)

Vanda Zaborskaiė | E. Tervidytės nuotr.

Kovo 14 d., trečiadienį, 13 val. Konstitucijos salėje (Seimo I r.) Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas kartu su Lietuvos kultūros kongreso taryba rengia konferenciją-diskusiją „Kaip ugdyti Lietuvos politinę kultūrą?“

Konferencijos-diskusijos organizavimą paskatino ne tik pernelyg destabilizuota Lietuvos politinės kultūros būklė, veikianti viešąjį žmonių gyvenimą ir jų tarpusavio santykius, bet ir su socialine atskirtimi bei šalies demografine krize susijusių nusivylimo nuotaikų plitimas. Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. „Vatnikai“ be kabučių (22)

Valdas Vasiliauskas | alkas.lt nuotr.

Šis žargoniškas slavizmas lietuvių kalboje padarė stulbinančią karjerą – berods nuo Krymo okupacijos ir aneksijos laikų. Etimologija nesudėtinga – tai dėvintys vatinukus (rusų k.„vatinki“), šimtasiūles, kurios kadaise buvo sovietinio gulago „zekų“, dabar – Kremliaus šalininkų uniforma.

Tačiau žargono konkretus  politinis turinys ilgainiui išsitrynė, „vatnikai“ pradėjo išstumti mūsiškio elito pamėgtus „ runkelius“ ir „budulius“. Regis, net kalbos redaktoriai ir inspektoriai kapituliavo, neprotestuoja, kai šis svetimžodis rašomas be kabučių, matyt, prisibijo, kad ir jų nepakrikštytų „vatnikais“. Skaityti toliau