Liepos 4-6 dienomis vyks Parkų ir sodų dienos pilyse ir dvaruose. Jų metu Lietuvos pilių ir dvarų asociacija maloniai kviečia apsilankyti pilių ir dvarų parkuose, pasigėrėti senųjų dvarų pastatus supančiais gamtos kampeliais, jų ūksmingomis alėjomis, skoningais gėlynais, vandens telkiniais, medžių ir krūmų rūšių įvairove.
Verkių dvaro valdytojas Gamtos tyrimų centras kviečia apsilankyti Verkių Skaityti toliau
Lietuvos žurnalistų sąjungos ekspedicija „Vienybės kelias‘19“ išjudino mus visus ankstyvą rytą. Nuo simbolinės vietos prie LRT būstinės kelios dešimtys kolegų iš skirtingų žiniasklaidos priemonių ir miestų kartu nutarė simboliškai atšvęsti LŽS 90 metų jubiliejų – organizuoti dešimties dienų ekspediciją Ukrainoje ir solidariai palaikyti kolegas šioje šalyje. Pasirinkta buvo Vakarų Ukraina, kurioje išlikęs gausus LDK paveldas ir daugeliui žurnalistų tai bus tarsi gyvoji istorijos pamoka, leidžianti pamatyti paminklus ir juos supančią aplinką. Skaityti toliau
Tarp išrinktų svetingiausiais – ir Lietuvos dvarai
Kelionių ir pažinimo projektas baigėsi iškilmingu renginiu garsiame Vecgulbenės dvare Latvijoje. Trijų Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – pilių ir dvarų asociacijos susivienijo, kad kartu paminėtų svarbiausias valstybingumo datas – Lietuvos valstybės Nepriklausomybės atkūrimo ir Latvijos bei Estijos nepriklausomybės paskelbimo šimtmečius.
Projekte iš viso dalyvavo net 131 pilis ir dvaras. Lietuvai atstovavo Abromiškių, Skaityti toliau
Nuo gegužės 24 iki rugsėjo 16 dienos, daugiau kaip 130 istorinių Baltijos šalių pilių ir dvarų atvėrė savo duris lankytojams. Lietuvos, Latvijos, Estijos ir kiti užsienio keliautojai dalyvavo kelionėje po įspūdingas mūsų šalių pilis ir dvarus, savo keliautojų kortelėse rinko simbolinius „raktus“ (lipdukus arba antspaudus).
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir Latvijos bei Estijos nepriklausomybės paskelbimo šimtmečiams, Europos kultūros paveldo metams dedikuotas projektas „Pažinkime Baltijos pilis ir dvarus – švęskime kartu!“ artėja į pabaigą. Skaityti toliau
Jeigu mėgstate patyrinėti Lietuvos kampelius, į „privalu pamatyti“ sąrašą įtraukite ir keletą piliakalnių. Šalyje jų yra apie 850, dauguma apaugę miškais, tad išrinkome keletą gražiausių ir žinomiausių.
Tai yra svarbiausias pagoniškos baltų kultūros palikimas.
Lietuvoje piliakalniai yra dažniausiai natūraliai susiformavusios kalvos, krantų iškyšuliai, o ne specialiai supiltos kalvos, kurias tik „patobulindavo“ žmonės. Skaityti toliau
Penkiasdešimt sovietinės okupacijos metų girdėjome bolševikinę mantrą: „Mes senąjį pasaulį sugriausim ir naują pastatysim“. Kas galėjo pagalvoti, kad beveik po trisdešimt Nepriklausomos Lietuvos metų šią mantrą ir vėl išgirsime buldozerio griausmu. Kultūros ministrė Liana Ruokytė – Jonsson nerimsta ir siekia įgyvendinti savo 2017 m. odiozinę griovimo kultūros programą: tarsi Lietuvoje per 26 nepriklausomybės metus kultūra buvo taip nuniokota, kad dabar viską tenką pradėti nuo nulio… Reikia suprasti, kad atėjo naujieji kultūros „gelbėtojai“. Kažkur girdėta: „Mes jus išgelbėsim“.
Kultūros paveldo sistemą Lietuvoje tikrai kūrėme nuo nulio. Šiandien šį kultūros paveldą ir vėl nori išnulinti naujieji „gelbėtojai“. Kaip sovietmečio pradžioje. Skaityti toliau
Gegužės 17 d. Rygoje, Latvijos 100-mečio informacijos centre Nacionalinėje Latvijos bibliotekoje įvyko bendra visų Baltijos šalių pilių ir dvarų asociacijų spaudos konferencija. Pristatytas projektas „Pažinkime Baltijos šalių pilis ir dvarus“, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo ir Latvijos bei Estijos šalių nepriklausomybės paskelbimo šimtmečiams ir Europos kultūros paveldo metams.
Net 131 istorinė pilis ir dvaras trijose Baltijos šalyse atvers duris lankytojams šių metų vasarą. Trijų šalių pilių ir dvarų asociacijos susivienijo organizuodamos tarptautinį Skaityti toliau
Šią vasarą duris lankytojams atvers daugiau kaip 130 istorinių pilių ir dvarų trijose Baltijos šalyse. Trijų šalių pilių ir dvarų asociacijos susivienijo įgyvendindamos tarptautinį projektą, padėsiantį vizualizuoti šių šalių dvarų tinklo tankumą, pabrėžti dvarų, kaip kultūrinės, ekonominės ir regioninės raidos variklių, svarbą praeityje ir dabar. Lankytojai atviruose dvaruose laukiami nuo gegužės 24 d. iki rugsėjo 16 d.
Švęsdamos Baltijos šalių valstybingumo atkūrimo šimtmečius, trijų šalių pilių ir dvarų asociacijos sujungė savo jėgas, taip parodydamos simbolinę Baltijos kelio tąsą. Skaityti toliau
Nors Lietuva pasaulyje nėra garsi savo dvarais ir pilimis, jų čia kur kas mažiau nei, tarkime, Prancūzijoje ar Škotijoje, vis dėlto tos, kurios yra gali nustebinti.
Atrasti kai kurias jų bus galima keliaujant Raudonų plytų keliu. Būtent tokį turistinį maršrutą inicijuoja kelionių agentūra Superkelionės.lt.
Šis turistinis maršrutas prasidės Kaune ir baigsis Karaliaučiuje bei pasakos apie mūrines pilis – nuo viduramžių iki XX amžiaus pradžios mūrinių įtvirtinimų. Skaityti toliau
Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos (LDPA) naujuoju prezidentu išrinktas Gintaras Karosas. Taip pat visuotinis susirinkimas išrinko naują septynių narių LPDA valdybą, į kurią, be prezidento, pateko Aurelija Stančikienė, Dalia Gruodienė, Eugenija Vagnerienė, Rūta Malinauskienė, Romualdas Bakutis ir Antanas Naujokas.
Gintaras Karosas yra Liubavo dvaro sodybos Vilniaus rajone valdytojo viešosios įstaigos „Europos parkas“ prezidentas, kultūros paveldo tyrinėtojas ir architektas, skulptorius, Europos parko ir Skaityti toliau
Laidoje „Aktualioji istorija“ istorikas Tomas Baranauskas ir archeologas Gintautas Zabiela kalbasi apie tai, kas daroma su Lietuvos piliakalniais, minint Piliakalnių metus. Prieš akis regėdami griūvantį Vilniaus Pilies kalną, galime suprasti, kad šioje srityje ne viskas gerai…
Kodėl griūva Vilniaus Pilies kalnas, ir kas gi iš tiesų griūva – autentiški XIV a. pilies šlaitai ar XX a. supilti sluoksniai? Kokią įtaką tam padarė ant kalno atsiradę naujadarai – funikulierius ir neseniai sumūryta akmeninė siena? Kodėl paskubomis prireikė sausio mėnesį vykdyti archeologinius tyrimus piliakalnio aikštelėje, o dabar toje vietoje nieko nebedaroma? Ką daryti su Pilies kalnu toliau? Jį darkantį funikulierių, G. Zabielos manymu, reikėtų išvis demontuoti. Skaityti toliau
Laidoje „Aktualioji istorija“ istorikas Tomas Baranauskas ir archeologas Gintautas Zabiela kalbasi apie viduramžių Lietuvos pilis, jų reikšmę ir pavidalus.
Kokią vietą Lietuvos piliakalnių raidoje užima viduramžių etapas? Ar pilys stovėjo tik piliakalniuose? Koks mūrinių ir medinių pilių santykis Lietuvoje? Kada Lietuvoje atsiranda mūro architektūra? Ar galima sakyti, kad pilis – tai tik mūrinė pilis? Koks buvo medinių pilių tinklas Mindaugo laikais? Kur buvo daugiau pilių – Kurše ar Lietuvos valstybės centre? Ką pilių tinklo tankis gali pasakyti apie to meto Lietuvos valstybę? Kada baigiasi Lietuvos pilių „aukso amžius“? Šiuos ir kitus klausimus aptariame laidoje. Skaityti toliau
Lietuvos paštas į apyvartą išleido du naujus pašto ženklus. Šiais metais visų Europos šalių paštų leidžiama pašto ženklų serija „Europa“ pasipuoš įspūdingomis Senojo žemyno pilimis, tarp kurių bus ir Biržų bei Klaipėdos pilys.
Dviejų pašto ženklų seriją „Europa. Pilys“ sukūrė dailininkas Domantas Vildžiūnas. Viename iš pašto ženklų pavaizduota Biržų pilis, kitame – Klaipėdos. Kiekvienas pašto ženklas bus išleistas 80 tūkst. tiražu. Abiejų pašto ženklų nominalai – po 0,81 eurą. Skaityti toliau
Keliaujame už jūrų marių, stebimės tolimų kraštų grožybėmis, o, kartais net ir liūdnai palinkčiojame galva esą pas mus nėra kur važiuoti, nėrą ką žiūrėti. O juk gyvename krašte, kur dažnas miestelis ar kaimelis turi tiek įdomybių, kad tereikia jas išryškinti ir iki tol nežinomas „užkampis“ sužibės brangakmeniu.
O ką jau kalbėti apie Medininkus , kurios pilis yra viena iš 5 Lietuvoje esančių. Ir atstumas nuo Vilniaus juokingai mažas vos tik 30 kilometrų kelio puikiu plentu. Tik štai šį kelią įveikti daugeliui daug sunkiau, nei per miesto spūstis pasiekti prekybos Skaityti toliau
Balandžio 2 d., 14 val. Kaune, Pažaislio vienuolyno sveikatingumo komplekse „Monte Pacis“ (T. Masiulio 31) bus atidaryta paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilys“.
Lietuvos valstybė turi ilgą ir šlovingą istoriją. Savo geografine padėtimi, išsitiesusi tarp rytų ir vakarų, Lietuva visada būdavo istorinių verpetų sūkuryje.
Buvo pilami piliakalniai ir juosiamos gynybinės tvoros, statomos medinės pilys. Net šiais laikais priskaičiuojama apie 2000 išlikusių piliakalnių. Užsitęsus kovoms su Kryžiuočių ordinu, Lietuvoje buvo pastatyta ir Skaityti toliau
Šiemet minime Piliakalnių metus, tad ši „Aktualiosios istorijos“ laida skirta Lietuvos piliakalniams. Apie juos laidos vedėjas Tomas Baranauskas kalbasi su žymiausiu Lietuvos piliakalnių tyrinėtoju Gintautu Zabiela.
Kiek mes turime Lietuvos piliakalnių? Kodėl literatūroje minimo 1000 piliakalnių skaičiaus vis dar negalime suskaičiuoti? Kaip atrandami ir „prarandami“ piliakalniai? Kada atsirado seniausi Lietuvos piliakalniai ir kaip jie buvo naudojami? Kodėl I tūkstantmečio viduryje piliakalniuose nebebuvo gyvenama? Kada piliakalniuose pradėta kurti pilis ir kuo jos skiriasi nuo ankstesnių čia buvusių įtvirtinimų? Kiek vienu metu Lietuvoje galėjo būti pilių? Kada ir kodėl piliakalniai apleisti? Ar piliakalniuose būta šventviečių? Skaityti toliau
Spalio 27 d. Panemunės pilyje vyko renginys, skirtas aptarti pilyje atliktus statybos ir projektavimo darbus. Vilniaus dailės akademija vykdomo projekto „Panemunės pilies pietinio korpuso tvarkybos darbai ir pritaikymas visuomenės reikmėms“ tikslas – pilies erdves galutinai pritaikyti visuomenės poreikiams.
Renginio metu pristatyta atliktų darbų eiga ir iššūkiai, įvertintos tolimesnės projekto perspektyvos ir vykdomos rekonstrukcijos įtaka pilies veiklai. Skaityti toliau
Spalio 7 d. Raudondvario dvare pasirašytas ketinimų protokolas, kuris Kauno rajono savivaldybei atvers daugiau galimybių bendradarbiauti su kaimyninės Baltarusijos Gardino rajonu.
Dokumentą parašais patvirtino Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas ir Gardino rajono vykdomojo komiteto pirmininkas Janas Vasilevskis. Abi šalys įsipareigojo skatinti ekonominius ir kultūrinius ryšius, megzti bendradarbiavimą socialinėje ir švietimo srityse.
„Baltarusija yra artima kaimynė, be to mus vienija bendra Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės istorija, todėl neabejoju, kad bendradarbiavimas regionų lygmenyje bus Skaityti toliau
Kas Vitą Sakvilę-Vest (Vita Sackville-West) žino tik kaip Virdžinijos Vulf (Virginia Woolf) mylimąją ir romano „Orlando“ prototipą, o apie jos vyrą, Haroldą Nikolsoną (Harold Nicolson), vien tik iš filmo „Vedybų portretas“ (Portrait of a Marriage) girdėjęs ar skaitęs to paties pavadinimo vieno iš jų sūnų, Nigelio Nikolsono (Nigel Nicolson), rašytą knygą, tiems iškart sakau: šis rašinys ne apie tai.
Sisinhersto (Sissinghurst) pilies likučiai su bokštu, kiemus užpildantys gėlynai ir parko visuma, taip pat aplink besidriekiantys dirbami laukai, pilnai funkcionuojantis valstiečio ūkis – visa tai Skaityti toliau
Birželio 30 d., antradienį, 17 val. Lietuvos dailės muziejus Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) atidaro parodą „Senojo Vilniaus vizijos Juozapo Kamarausko akvarelėse“ (veiks iki rugsėjo 27 d.). Lankytojams pristatoma per 100 akvarelių, kuriose kruopščiai užfiksuotas Vilniaus kultūrinis paveldas – miesto planai, panoramos, pilys, buvusių sienų vartai, bažnyčios, gatvių pastatai.
Parodą atidarys Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, parodos kuratorė Rima Rutkauskienė. Skaityti toliau
Birželio 16 d. 14 val. Seimo Spaudos konferencijų salėje vyks nacionalinio kūrybinių dailės darbų konkurso „Piešiam!“ parodos pristatymas. Šį kartą konkurso tema buvo „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilys“. Parodą pristatys Seimo narė Dalia Teišerskytė.
Kūrybinių dailės darbų konkurso dalyviai buvo suskirstyti į keturias amžiaus grupes – nuo penkiamečio ikimokyklinuko iki bendrojo lavinimo mokyklų abituriento. Skaityti toliau
Lietuvos pilių ir dvarų asociacija (LPDA), kurioje šiuo metų yra virš 50 narių, gegužės 28 d. Užutrakio dvare rengia tarptautinę konferenciją „Lietuvos dvarai ir pilys – amžių tiltas“, skirtą paminėti dešimties metų veiklos sukaktuvėms. LPDA buvo įkurta 2005 m. rugsėjį, inicijuojant penkių dvarų – Akmenos, Aštriosios Kirsnos, Babtyno-Žemaitkiemio, Bikuškio ir Plinkšių „Lelijų“ – valdytojams. Konferencijoje pranešimus skaityti pakviesti Lietuvos istorijos ir paveldosaugos specialistai, svečiai iš Latvijos ir Estijos pilių ir dvarų asociacijų. Skaityti toliau
Jau žinomas paskutinis, 19-asis kultūros paveldo projektas, gausiantis EEE finansinio mechanizmo programos „Kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimas ir atgaivinimas“ paramą. Programos lėšų likutį nuspręsta skirti Panemunės pilies pietinio korpuso atgaivinimui.
Programos įgyvendinimo eigoje, vienam iš projektų vykdytojų nusprendus neįgyvendinti patvirtinto projekto, atsirado lėšų likutis. Suderinus technines galimybes pasiekti projekto tikslus gavus mažesnę nei planuota paramos sumą, priimtas sprendimas finansavimą skirti Vilniaus dailės akademijos projektui „Panemunės pilies Pietinio korpuso tvarkybos darbai ir pritaikymas visuomenės reikmėms“. Skaityti toliau
Ukrainos kultūros dienų Lietuvoje ir Taraso Ševčenkos 200–ųjų gimimo metinių minėjimo proga į Vilnių atvykęs Ukrainos kultūros ministras Jevhenijus Nyščiukas (Jevhenij Nyščiuk) su Lietuvos kultūros ministru Šarūnu Biručiu spalio 17 dieną aptarė aktualiausius abiems šalims bendradarbiavimo klausimus.
„Esame dvasiškai artimos šalys, kurioms svarbus kultūros puoselėjimas. Todėl šiandieninis susitikimas yra labai reikšmingas tuo, kad dar labiau sustiprinsime mūsų kultūrinius ryšius“, – sako kultūros ministras Š. Birutis.
Rugsėjo 5 d., penktadienį, 9 val. Vilniuje, Valdovų rūmų Lankytojų vestibiulio auditorijoje paidės Baltijos jūros regiono pilių ir muziejų asociacijos XXIV generalinė asamblėja ir tarptautinė konferencija „Muziejus istorinėse rezidencijose“.
1991 m. liepos mėnesį Malborko pilies muziejuje (Lenkija) susirinkę kelių šalių muziejininkai įkūrė Baltijos jūros regiono pilių ir muziejų asociaciją, kuri plėtodama kultūrinį bendradarbiavimą tarp muziejinių institucijų Baltijos jūros regione, kartą per metus rengia generalinę asamblėją vienoje iš šiai organizacijai priklausančių pilių arba muziejų. Skaityti toliau
Prieš 20 metų į netolimus miestus Gardiną ar Lydą Baltarusijoje važiuodavome nebent apsipirkti – kai pabosdavo eilės ir prekės savose parduotuvėse. Ir tuoj pat sukdavome ienas atgal: o ką veikti – grožėtis sovietų karinės šlovės paminklais, klupinėti po griuvėsius pilių, kurių valdovų vardų vietiniai nė nežino? O šiandien, už vizas sumokėję, sieną įveikę ir ten nukakę, nuoširdžiai aikčiojame: Vytauto pilis! Stepono Batoro rūmai! Ir pripažįstame, kad kažin ar patys būtume galėję geriau šiais turtais pasirūpinti nei kaimynai gudai.
Ir mūsų, ir gudų
Kiekvienas lietuvis turėtų aplankyti Lydą, Gardiną, Nesvyžių, kitus Skaityti toliau
Yra Lietuvoje kelias, vadintas Senuoju žemaičių plentu, o dabar tituluojamas Rojaus keliu, kuriuo tiesiai į dangų visgi net užsispyrę žemaičiai nenukaktų. Užtat kiekvienas tautietis, juo vykdamas, patirs džiaugsmo bei pasididžiavimo savo kraštu. Važiuotas ar pėsčias matys čia pat vingiuojančią plačią Nemuno juostą, o dešiniajame jo krante – kūpsant piliakalnius, kurių čia papilta tarsi iš Dievo skraito, o kur ne kur – ir visa pilis bestūksanti…
Pagrindinė Lietuvos arterija
Stotelių prie įsimintinų istorinių vietų Rojaus kelyje kur kas daugiau nei stacijų Kalvarijose, Skaityti toliau
Vasario 20 d. 17 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje Senajame arsenale (Arsenalo g. 3) archeologas Jonas Genys ir architektė Snieguolė Stripinienė skaitys paskaitą „Klaipėdos piliavietės ateities paieškos: nuo tyrimų iki projektų“.
Kultūros istorijos vakare visuomenei bus pristatyta Klaipėdos piliavietės ateities vizija. Piliaviečių tvarkybos ir pritaikymo problema šiandien ypač aktuali, sulaukianti plačių diskusijų ir kontroversiškų nuomonių. Klaipėdos pilies ateitis aktuali keliais aspektais. Sugrąžinti piliavietę į miesto urbanistinę struktūrą – labai svarbus urbanistinis sprendimas Skaityti toliau
Gruodžio 12 d. 17 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje, Arsenalo g. 3, vyks paskaita „Restauracija, neslepianti laiko padarytų žaizdų: Aukštutinės pilies rūmų atvejis“.
Klausytojai išgirs du pranešimus. Pirmajame, kurį skaitys menotyrininkė Edita Povilaitytė, siekiama parodyti, kokie Vilniaus Aukštutinės pilies kunigaikščių rūmų apsaugos darbai buvo vykdomi XIX-XX amžių sandūroje ir tarpukaryje, kaip susiformavo autentiškų mūrų išsaugojimo idėjos. Tarpukaryje tyrėjai mūrus konservavo ir tik ketvirtojo dešimtmečio antrojoje pusėje Skaityti toliau
2013 m. gruodžio 5 d. 17 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje, Arsenalo g. 3, kviečia į paskaitą „Panemunės pilies istorinių ir architektūrinių tyrimų raida bei problemos“ skaitys menotyrininkė dr. Rasa Butvilaitė. Ši paskaita tai vienas iš Lietuvos nacionalinio muziejus šiemet vėl rengiamo tradicinių ketvirtadienio kultūros istorijos vakarų ciklo „Lietuvos pilys: istorija ir tyrimai“ renginių.
Nemuno dešiniojo kranto aukštumoje iškilusi Panemunės pilis − autentiškiausia iš išlikusių XVII−XVIII a. rezidencinių Lietuvos pilių. Skaityti toliau
