Žymos archyvas: Perkūno diena

Kaip buvo švenčiama Perkūno diena? (3)

Jūratės Valančiūtės pieš.

Vasario 2 d. bažnyčiose šventinamos graudulinėmis ar grabnyčiomis vadinamos žvakės. Šios žvakės uždegamos, užėjus audrai ar griaudžiant perkūnijai. Tikėta, kad tokios žvakės padeda apsisaugoti nuo gamtos stichijų, audrų ir net ligų. Nuo seno šią dieną lietuviai meldėsi ir Dievui Perkūnui.  

Tą dieną būdavo šventinama namų ugnis, aukojamos aukos dievaičiui Perkūnui, kad jis apsaugotų nuo gaisrų, piktos akies. Spėdavo apie būsimų metų orus, derlių. Jeigu diena saulėta, manydavo, kad užderės geras linų, bet prastas javų derlius. Skaityti toliau

Žvakės Perkūnui (0)

Žvakės Perkūnui | O. Gaidamavičienės nuotr.

Vasario 4 d. Aukštadvario regioniniame parke (ARP) vyko Perkūno dienos (Gramnyčių) minėjimas ir pažintinis žvakių liejimo užsiėmimas. Renginį surengė  ARP vyr. kultūrologė Rita Balsevičiūtė, ARP darbuotoja Angelė Taraškevičienė, Aukštadvario bibliotekos vedėja Ramunė Jarmalavičiūtė.

Renginį vedė ARP vyr. kultūrologė Rita Balsevičiūtė ir Trakų Romuvos atstovas – vaidila Vidmantas Velička. Prisiminta tradicinė Gramnyčių – pirmosios Perkūno dienos – šventė. Pokrikštiniu laikotarpiu, tai yra po Trijų Karalių šventės, buvo liejamos žvakės, kurios vasario 2 d., per tikrąsias Gramnyčias, šventinamos bažnyčiose. Skaityti toliau

Vilniečiai šventė Perkūno dieną (video) (0)

Inija Perkuno sventeje2015_ Rabih Boualleg nuotr

Lietuvos liaudies kultūros centre, įsikūrusiame legendiniame Šventaragio slėnyje, menančiame Perkūno šventyklą (dabar Katedros požemiai) Vilniaus Romuvų sambūris vasario 7 dieną surengė Perkūno šventę.

Gausiai susirinkę senosios baltų religijos išpažinėjai patvirtino savo ištikimybę protėvių tradicijoms, įžiebdami amžinąją ugnį: Skaityti toliau

Vilniaus romuvų sambūris kviečia švęsti Perkūno dieną (1)

237I9159-1200

Vasario 7 d., sekmadienį, 17 val. Lietuvos liaudies kultūros centre (Barboros Radvilaitės g. 8, Vilniuje) Vilniaus romuvų sambūris kviečia švęsti Perkūno diena. Tą dieną Romuvos vaidilos atliks ugnies apeigas, bus liejamos Perkūninės žvakės, giedamos bičių sutartinės. Pagal senovinį paprotį bus laiminama Perkūno žvake.

Perkūno šventėje dalyvaus etnologė, hab. Dr. Nijolė Laurinkienė, etnografė Onutė Drobelienė, Romuvos apeigų grupė „Kūlgrinda“.

„Kviečiame kartu patirti tą ypatingą jausmą, kurį pajunti giedodamas sutartines. Sutartinės ir Perkūno žvakės palaima suteiks Jums stiprybės”, Skaityti toliau

Žiema – puikus metas mokytis amatų (0)

A. Kuprelytės nuotr.

Žemaitijos nacionalinio parko direkcija jau šeštus metus, pasibaigus rudens darbams, žiemos metų laiku organizuoja įvairius seminarus, praktinius užsiėmimus. Susibūrimuose sužinoma apie Žemaitijos krašto tradicijas ir papročius, mokomasi įvairių tradicinių ir netradicinių amatų.

Pastaraisiais metais nusistovėjo graži tradicija – „žiemos susibėgimai“ Platelių dvaro vyksta beveik kiekvieną šeštadienį 13 val.. Jau susibūrė išradingų, darbščių ir kūrybingų moterų būrys, kurios yra ne tik šeštadieninių renginių dalyvės, bet ir pačios siūlo pravesti vienokius ar kitokius praktinius užsiėmimus. Skaityti toliau

Grabnyčios, Perkūno diena ir vaško žvakelė (8)

Liejamos žvakės | vstt.lt nuotr.

Šios dienos pavadinimas yra kildintinas iš gudiško žodžio gromnica, pažodžiui tai būtų – perkūninė. Senieji šios dienos lietuvių ir kitų Europos tautų papročiai taip pat patvirtina šios dienos ryšį su Perkūnu.

Žmonės šią dieną vadina Gramnyčiomis arba Grabnyčiomis. Dažnas dabar galvoja, kad tai kažkokiu būdu turi sietis su žodžiu grabas, tai yra karstas. Tačiau tai klaidinga garsinė sąsaja, nes šią dieną jokių reikalų su karstais niekas neturi ir niekada neturėjo, nebent tik kam mirus.

Tądien šventinama namų ugnis, aukojamos aukos dievaičiui Perkūnui, kad saugotų nuo gaisrų, ligų, piktos akies. Šventinamos ir graudulinės (nuo žodžio – griaudėti – t.y.  Perkūno) žvakės. Skaityti toliau

Vasario 2-oji – Perkūno diena (2)

Liejamos žvakės | Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos nuotr.

Vasario antrą dieną šventinamos graudulinėmis ar grabnyčiomis vadinamos žvakės. Šios žvakės uždegamos užėjus audrai ar griaudžiant perkūnijai. Tikėta, kad tokios žvakės padeda apsisaugoti nuo gamtos stichijų, audrų ir net ligų. Nuo seno šią dieną lietuviai meldėsi Dievui Perkūnui.

Tą dieną būdavo šventinama namų ugnis, aukojamos aukos dievaičiui Perkūnui, kad jis apsaugotų nuo gaisrų, piktos akies. Spėdavo apie būsimų metų orus, derlių. Jeigu diena saulėta, manydavo, kad užderės geras linų, bet prastas javų derlius. Tikėdavo, kad pavasaris tada būsiąs ankstyvas, o vasara – galima tikėtis dažnos perkūnijos. Skaityti toliau

Trakuose Perkūno dienai bus skirta ugnies ir muzikos šventė „Perkūno rykštės“ (0)

Ugnies ženklai | J.Vaiškūno nuotr.

Rugpjūčio 10 dieną vyks „Perkūno rykštės“ – alternatyvios kultūros festivalis, siekiantis sujungti senovišką muziką ir ugnies šokį. Šių dviejų sakralinę reikšmę turinčių jėgų dėka siekiama sukurti gilų ir turiningą šventės jausmą, kuris padės visiems – žiūrovams ir dalyviams –  įsijausti į alsuojantį ir nenutrūkstantį veiksmą.

Šventė vyks po atviru dangumi, Trakuose, Aukų kalno papėdėje, paskutiniąją Perkūno dieną. Buvo skaičiuojama, kad nuo šios dienos Perkūnas daugiau nebetrenkia.

Šventės metu bus sukurta muzikos ir ugnies šokio jungtis.  Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Perkūno diena – vartai į vasarą (23)

Jūratės Valančiūtės pieš.

Štai ir baigiasi vasario 2 d. Ar pastebėjote kokių nors permainų? Gamtoje, o gal vidinėse pajautose? Juk vasario 2 diena – tai Perkūno diena!

Liaudis šią dieną vadina Gramnyčiomis arba Grabnyčiomis. Dažnas dabar galvoja, kad tai kažkokiu būdu turi sietis su žodžiu grabas, tai yra karstas. Tačiau tai klaidinga garsinė sąsaja, nes šią dieną jokių reikalų su karstais niekas neturi ir niekada neturėjo, nebent tik kam mirus.

Išties šios dienos pavadinimas yra kildintinas iš gudiško žodžio gromnica, pažodžiui tai būtų – perkūninė. Skaityti toliau