Žymos archyvas: pavadinimai

Užmiršti Platelių ežero vietovardžiai (2)

Užmiršti Platelių ežero vietovardžiai | vstt.lt nuotr.

Visi puikiai žinom Platelių ežerą, legendas apie jo kilmę, salų ir pusiasalių pavadinimus. Teisingiau didžiųjų pusiasalių pavadinimus, o kada nežinom pradedam kurti savus. Taip atsiranda ,,Zuikio“ ragas ar ,,Žuvėdrų“ sala. O juk seniau kiekviena įlankėlė, seklumėlė buvo įvadintos, turėjo savo pavadinimus.

Pirmasis rimčiausias Platelių ežero tyrinėtojas Pranas Gaida-Gaidamavičius 1937 m. parašė studiją ,,Babrungo upės aukštupio baseinas“. Joje mini buvus 130 vietovardžių, tačiau visų neišvardina, o daugelio nurodyta vieta žemėlapyje yra labai jau netiksli. P. Gaidamavičius nurodo ežero salas, pagrindinius pusiasalius, keletą įlankų, seklumų bei įdubų ir valksmų (žuvies gaudymas traukiamais tinklais) vietas. Skaityti toliau

Žemaitijos metams skirti renginiai vyks visoje Lietuvoje (1)

Pagerbti Žemaitijos etninės kultūros puoselėtojai | EKGT nuotr.

Vyriausybė patvirtino Kultūros ministerijos pateiktą Žemaitijos metų minėjimo 2019 metais planą.

Plane numatytais kultūriniais, moksliniais, istoriniais, pažintiniais renginiais, projektais ir kitomis veiklomis bus pažymimas Žemaitijos vaidmuo valstybės gyvenime per visą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvavimo laikotarpį, išlaikant prigimtinę savastį, tarmę, papročius ir tradicijas. 2019 metais numatoma organizuoti šventes, kitus renginius, atspindinčius Žemaitijos regiono savitumą, išleisti reprezentacinį leidinius lietuvių ir anglų kalbomis, pažintines knygas apie Žemaitiją, Skaityti toliau

Keisis dviejų ministerijų pavadinimai (0)

Ūkio ministerija | ukmin.lt nuotr.

Spalio 18 d. Seimas vienbalsiai priėmė Vyriausybės įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIIP-2471(2), kuriomis nutarta pakeisti Ūkio ir Švietimo ir mokslo ministerijų pavadinimus.

Priimtais pakeitimais Ūkio ministeriją nuspręsta pavadinti Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Šiuo pakeitimu siekiama kurti modernų valstybės požiūrį ir atkreipti dėmesį į šiuolaikišką ekonominių procesų reguliavimą, Skaityti toliau

Pristatomas žemėlapis „Lietuvoje – visas pasaulis“ (video) (0)

paryzius_jonavos-r-wikipedija-org

Turbūt visi esame girdėję iš kitų šalių pasiskolintus Lietuvos vietovardžius: Šveicarija, Aleksandrija, Jeruzalė, Venecija, Paryžius… Bet ar žinojote, kad Lietuvoje yra Anglijos sala, Sachara, Amerika, Arabija, Indija ir netgi Madagaskaras? Ir kad čia pat galite aplankyti Rojų, pasiekti Ramybę ir pailsėti ant Sofos? Iš tiesų paslapčių kupina ir nuostabi mūsų šalis!

Žemėlapį „Lietuvoje – visas pasaulis“ per GIS pratybas parengė Lietuvos edukologijos universiteto geografijos edukologijos magistrantūros II kurso studentės Simona, Justyna, Miglė, Andželika ir Violeta kartu su dėstytoju Marijumi Pilecku.

Skaityti toliau

Lietuvoje ištuštėjo 4200 kaimų ir viensėdžių – išsaugokime jų vardus! (30)

Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvoje sparčiai mažėjant gyventojų skaičiui ištuštėjo 4200 mūsų šalies kaimų ir viensėdžių. Laikantis galiojančios tvarkos, kyla pavojus prarasti visų šių gyvenamųjų vietovių vardus. Palyginimui, per sovietmetį prarasti 5600 istorinių kaimų ir viensėdžių pavadinimai (apie 22% viso gyvenviečių vardyno); 2014 m. Ukmergės r. savivaldybės prašymu LR Vyriausybė jau panaikino 40 kaimų ir viensėdžių, šiais metais – dar tiek pat Švenčionių r. administracinių vietų pavadinimų. Toks likimas gresia ir kitų ištuštėjusių kaimų ir viensėdžių pavadinimams. Tai būtų skaudžiausias praradimas, nes kaimų ir viensėdžių vardai – lyg senųjų Skaityti toliau

Lietuvių kalba ir vėl liks tik prasčiokams? (15)

lietuviu-kalba-respublika.lt-nuotr

Buvo laikai, kai lietuviškai kalbėjo tik varguomenė, elitui save priskiriantys bajorai ir plikbajoriai kalbėdavo svetima, užtat aukštuomenės kalba – lenkų ar prancūzų. Vėl grįžtame atgal. Užsienio kalbos mokėjimas vertinamas labiau nei lietuvių. O ir viešus užrašus mūsų valstybine kalba jau išstūmė užsienietiškos iškabos. Kas atsitiko lietuviui?

Apie tai prie „Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo“ apskritojo stalo diskutavo Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys, praėjusią politinę kadenciją buvęs jos pirmininku Valentinas Stundys, rašytojas Vytautas Bubnys, Skaityti toliau

Nuo naujųjų metų trims pėstininkų batalionams suteikiami istoriniai Lietuvos kariuomenės dalinių pavadinimai (2)

batalionas.lt nuotr.

Nuo naujųjų metų trims Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų batalionams suteikiami istoriniai Lietuvos kariuomenės dalinių pavadinimai: dragūnų, husarų, ulonų.

Karaliaus Mindaugo motorizuotasis pėstininkų batalionas nuo šiol vadinsis Karaliaus Mindaugo husarų batalionu, Didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotasis pėstininkų batalionas – Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionu, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų motorizuotasis pėstininkų batalionas turės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų vardą. Skaityti toliau

Ž.Makauskienė. Kalba pasako, koks esi (8)

Živilė Makauskienė

Scenoje deklamuojame eiles apie meilę gimtajai kalbai, dainuojame apie tai, kokia graži, nepakartojama, sena mūsų protėvių ir tėvų kalba. Bet namuose, gatvėje ar mokykloje lietuvių kalbą darkome, o kartais net ir niekiname tuos, kurie kalba taisyklingai, be slavizmų ir kitokių barbarizmų, taigi „normalnie“, kaip sakoma Punske. Laikome save patriotais – o juk patriotizmas tai ir pagarba, ir meilė gimtajai kalbai.

– Jūs perkate „paruvkes“, kraunatės jas į „rekliamuvkas“ ir laikote „lioduvkėse“, – juokauja iš Lietuvos atvykęs tautietis, apsilankęs Punsko parduotuvėje. Kovo 11-osios licėjaus mokytoja pasakoja, kaip nuvažiavusi su mokiniais į Lietuvą norėjo skradžiai žemės prasmegti, išgirdusi, kaip jie kalba: kas antras žodis lenkiškas, nesuprasi, kas mes – lietuviai ar lenkai, ar dar kažkokie.

– Su lietuvių kalba mūsų krašte yra įvairiai, negalima vienareikšmiai sakyti, kad mūsų visų kalba vien slavizmai. Pažįstu šeimų, kurios sąmoningai siekia kalbėti taisyklinga, nebūtinai bendrine, kalba, sąmoningai vengia svetimžodžių, Skaityti toliau