Žymos archyvas: pasakėčia

T. Dirgėla. Šeštadienio pasakėčia. Skolos daiktus išveda, patį varyte išvaro (1)

paskola-procentaiUžsimanęs sykį naujesnio išvaizdžio vežimą nuspirkti,
Blėkius savo kiaulę taupyklę iš sylos sudaužė,
Ir tik vėjai jam veidan pasijuokdami puste papūtė.
Bet prisiminė kartą girdėjęs kaip galima lengvai  pasiskolint,
O grąžint tereikia, kai galėsi irgi kada turėsi.
„Kaip tik man!“, pamintijo Blėkius ir ant greitųjų skubėdamas
Surinko morzės raštu žinutę, telegrafu jąją išsiuntė, Skaityti toliau

T. Dirgėla. Šeštadienio pasakėčia. Pigiai norėsi – brangiai mokėsi (0)

pinigai.lt nuotr.

„Kam tie pabraukti skiemenys?“
Skaitytojas

„Pastaruosius reikėtų akcentuoti“
Autorius

KarSlunkius žirkliuodams ant vargšo sturluko užmynė,
Tuo pamislijo ans, kad pats laiks akuliorus nuspirkti. Skaityti toliau

T.Dirgėla. Šeštadienio pasakėčia. Sava duona gardesnė už svetimus pyragus (1)

mainyk.lt nuotr.

Išgirdo kartą būras Pelėda ponus tarpusavy zaunyjant,
Kad esti kur kraštas toksai, procios ir atlygio kupins,
Žolės žalesnės irgi saulės geltonesnės perpildytas,
Ir suskrovęs skarbą terbon sukriai išbindzino galvą iškėlęs,
Kiton šalysna išbėgęs irgi svetimam kaip šuva tarnaudams,
O ne sav paties gimtą lauką mėšlu patręšdams, kaimynkų svodbas atšokdams
Irgi sau draugalą lietuvaitę susirasdams ir nuosavan pečiun malkų įmesdams,
Bluznyjo apie sav kraštą gimtą ir gerumą svetimo apdainavo. Skaityti toliau

T.Dirgėla. Šeštadienio pasakėčia. Greit siūsi – greit iširs, arba Nuo durnumo vaistų nėr (1)

skude.lt nuotr.

Sykį Slunkius su sav pačia pasvietyj gyveno –
Abu pečenkų paėst mėgdami irgi išgulyti,
Kožną darbą kaip kojas pasvilę anie tedarydav,
Paskiau vėl, per mierą dindirį mušdami, atprovinėjo.

Antai Slunkienė sav vyrui pietus begamindam
Skub greičiau sumaišyt irgi kept arba virti,
O tas vargšas, užvalgęs, paskiau būdoj užsibūna,
Nes ano pati žal mėsą nespėj reikiamai nuvirti. Skaityti toliau

T.Dirgėla. Šeštadienio pasakėčia. Alučius ir sveikata. Alus ir sveikata (0)

D. Augulės piešinys

Alučius ir sveikata

Visi būrai ir ponai taria, kad alučius yra gerti sveika.

Kaimynka, kiemą rečiu palikus, su draugala smalstumą ima,
Šaltyšius su sav žiupone, svodbą atšokę, šlovną alučių vitoja,
Tėvai irgi tetėnas pyvą, gyvatoj sulindę, visą nedėlią rykauja,
Vaikinis, slūginę apsikabinęs, skinkį dideliais malkais geria,
O giltinė po ašmo ąsuočio yna, kad iš būrų reik juką pasidaryti. Skaityti toliau