Liūdna stebėti, kai Lietuvoje, tarsi kokie grybai, vienas po kito naikinami iš senesnių laikų užsilikę meno, architektūros paminklai, kurie, suprantamai, savu laiku atspindėjo anų dienų idėjas, mintis, siekius, lūkesčius. Tie senesni paminklai Lietuvoje griaunami gaivališkai, vos ne „raudonarmietiškai“, kaip ir per „per naktį“ nusprendus – tie ar anie praeitį atspindintys kūriniai turi būti nugriauti, jie mums nebereikalingi. Dabar vėl girdisi naujas dūzgesys apie ketinimą griauti P. Cvirkos paminklą Vilniuje.
Bet ar tikrai yra pamatuoti, pilnutinai ir išsamiai apsvarstyti tokie Vilniaus ar ir kitų miestų valdžių sprendimai – griauti, naikinti, šluoti nuo žemės paviršiaus – paleisti į Skaityti toliau
