Žymos archyvas: Nerijus Mačiulis

Vyriausybėje aptarta viešojo sektoriaus ateitis (0)

Apskritojo stalo diskusija | rengėjų nuotr.

Sausio 9 d. Vyriausybės rūmuose vyko apskritojo stalo diskusija viešojo sektoriaus finansavimo ir efektyvumo didinimo klausimais, kurioje dalyvavo profesinių sąjungų atstovai, Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Socialinės apsaugos ministras Linas Kukuraitis, viceministrai, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, „Swedbanko” vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis, „SEB” banko prezidento patarėjas Tadas Povilauskas, „Luminor“ banko ekonomistė, pradėjusi savo karjerą Laisvosios rinkos institute Indrė Genytė-Pikčienė, buvęs Ministro Pirmininko Skaityti toliau

Gabūs moksleiviai ir vasarą laiko veltui neleidžia (0)

Nacionalinės moksleivių akademijos nuotr.

Šiemet jau 15 kartą Nidoje vyks Nacionalinės moksleivių akademijos (NMA) gabiems vaikams skirta vasaros sesija. Joje moksleivių akiratį plės ir teminius užsiėmimus ves savo sričių ekonomikos, chemijos, literatūros, muzikos ir kitų sričių profesionalai. Tarp jų ir ekonomistas Nerijus Mačiulis, prof. Rokas Zubovas, doc. Dr. Liutauras Degėsys bei kiti verslo ir mokslo sričių atstovai.

„Nacionalinėje moksleivių akademijoje itin vertiname moksleivių intelektinį potencialą ir nuolat investuojame į gabius ir Skaityti toliau

N. Mačiulis. Kas slypi už bitcoin sėkmės? (2)

Nerijus Mačiulis | asmeninė nuotr.

Praėjusių  metų pradžioje kriptovaliuta bitcoin kainavo mažiau nei 500 JAV dolerių. Per mažiau nei dvejis metus ji pabrango daugiau nei 10 kartų. Kai kurios kitos kriptovaliutos gali pasigirti dar įspūdingesniais rezultatais. Kas slypi už šių svaigių pokyčių – ar tai tik laikina mada ar technologinė revoliucija?

Kriptovaliuta yra decentralizuota skaitmeninė atsiskaitymo priemonė, kurios esamas ir būsimas kiekis rinkoje nustatomas pagal iš anksto visiems žinomas taisykles, o ne, pavyzdžiui, pagal kurio nors centrinio banko subjektyvų sprendimą. Bitcoin buvo pirmoji ir yra labiausiai žinoma kriptovaliuta, Skaityti toliau

Filosofas N. Čepulis: Sienos tarp humanitarų ir technologų turi griūti (2)

Filosofas doc. Nerijus Čepulis | KTU nuotr.

„Jei po klasikinio universiteto pavadinimu slepiasi „alergija“ bet kokiam praktiniam pritaikomumui ir profesijai, tuomet „klasikinis“ universitetas turėtų neįsileisti nei menų (teatro, muzikos, kino ar pan.), nei medicinos, nei taikomosios fizikos ir likti tik su artes liberales: skaitymu, rašymu, logika, teorine filosofija, aritmetika ir teologija. Mano manymu, tai labiau tiktų viduriniam išsilavinimui“, – svarsto Kauno technologijos universiteto (KTU) filosofas doc. Nerijus Čepulis. Skaityti toliau

„Savaitės pjūvis“ apie porinkimines koalicijas, Regionų plėtros banką ir policijos pertvarką (video) (9)

Lauras Bielinis | penki.lt nuotr.

Tarprinkiminėje apžvalgoje politijos apžvalgininkas Česlovas Iškauskas apie galimas koalicijas po rinkimų kalbasi su politologu Lauru Bieliniu. „Swedbank“ vyr. analitikas Nerijus Mačiulis aptaria politikų sumanymą kurti Regionų plėtros banką, o bendrovės „Ekskomisarų biuras“ steigėjas Alvydas Sadeckas aptaria policijos pertvarką.

Daugiau laidų, komentarų ir straipsnių – www.iskauskas.lt, „Penki TV“ kanalu „YouTube“, paskyroje „Facebook“, portaluose www.penki.lt, www.alkas.lt, www.veidas.lt, www.lzinios.lt, regionų televizijose. Skaityti toliau

„Verslo balsas“: Kokių reformų labiausiai reikia Lietuvai? (video) (1)

Audrys Antanaitis, Juozas Zykus, Nerijus Mačiulis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Lietuva subrendo reformoms. Tuo tarpu gyvenimas nuo rinkimų iki rinkimų tų reformų neskatina, nes politikai galvoja kaip išlikti valdžioje, o ne ryžtis ilgalaikėms permainoms, kurios trumpalaikėje perspektyvoje gali būti ganėtinai skausmingos.

Tai ką daryti? Nuo kokių reformų reikėtų pradėti? Ir kada?

Apie tai „Verslo balse“ diskutuoja Swedbank vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ir „Metro sąjūdžio” vadovas Juozas Zykus. Skaityti toliau

R. Baškienė. Imigrantai vietoje emigrantų: ar esate nuoširdus, ponas R.Dargi? (14)

Rasa Baskiene.asmen.nuotrauka

Siekdama paskatinti darbo vietų kūrimą Vyriausybė pateikė Seimui pataisas, palengvinančias gauti leidimus greičiau apsigyventi Lietuvoje verslus kuriantiems startuoliams bei aukštos kvalifikacijos darbuotojams.  Neseniai išgirdome, kad ir Lietuvos pramonininkų konfederacija rimtai ėmėsi spręsti darbuotojų deficito klausimą ir padėjo Vyriausybei ant stalo 67 pasiūlymus, skirtus Lietuvos ekonomikos gerinimui. Kertinis viso paketo pasiūlymas – palengvintos sąlygos atsivežti pigesnę darbo jėgą iš trečiųjų šalių. Teigiant, kad Lietuvai trūksta aukštos kvalifikacijos profesijų atstovų, pateiktas ir tokių „aukštą pridėtinę vertę“ kuriančių profesijų sąrašas: betonuotojai, suvirintojai, tinkuotojai, ekskavatorininkai, Skaityti toliau

P. Gylys. Ataka prieš progresinius mokesčius (14)

Povilas Gylys | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Mūsų viešąją erdvę yra užkariavę įvairių rūšių ir atspalvių liberalai. Jie vadovaujasi nuostata, kad verslas apima visą ekonomiką ir kad valstybė yra, kad ir neišvengiamas, bet blogis. Pagal šią logiką mokesčiai yra našta ekonomikai, suprask verslui. Todėl jie švenčia laisvės nuo mokesčių dieną.

Pastarąją galima būtų pavadinti ir kitaip – laisvės nuo valstybės diena. Išeitų, kad tie žmonės nesuvokia ar apsimeta nesuvokiantys, kad mokesčiai yra finansinis viešųjų poreikių tenkinimo šaltinis. Juk iš surinktų mokesčių finansuojamas švietimas, kultūra, sveikatos apsauga, teisėsauga ir, pabrėžiu, krašto gynyba. Skaityti toliau

N. Mačiulis. 3,5 milijono gyventojų – misija neįmanoma, bet stengtis reikia (13)

Nerijus Mačiulis | asmeninė nuotr.

Prieš mėnesį politinių partijų lyderiai pasirašė nacionalinį susitarimą, kuriuo bus bandoma pasiekti ambicingą tikslą – vykdant efektyvią demografinę politiką pasiekti, kad 2025 metais Lietuvoje gyventų 3,5 milijono gyventojų. Nesunku parodyti, kad šio tikslo vadinimas „ambicingu“ yra didelis eufemizmas. Tačiau lygiai taip pat nesunkiai jau šiandien galima įvardinti, kokia turi būti ta „efektyvi demografinė politika“, kuri leistų išspręsti bent dalį Lietuvos ateities problemų.

Pagal „Swedbank“ projekcijas, labiausiai tikėtinas scenarijus, jog 2025 metais Lietuvoje Skaityti toliau

R. Valatka. Ledo karalienės (7)

Tirpdoma Lietuva | Alkas.lt nuotr.

Prieš savaitę paskelbta informacija apie Europos Komisijos atliktą demografijos tyrimą vėl priminė, kad didžiausią pavojų Lietuvos nacionaliniam saugumui kelia demografija. Kaip teigiama tyrime, iki 2060 metų Lietuvos gyventojų sumažės 38 procentais. Tai didžiausias sumažėjimas visoje ES.

Taigi, jei niekas nepasikeis, po 45 metų Lietuvoje neliks nė 2 mln. gyventojų. Negana to, darbingo amžiaus žmonių skaičius, palyginti su kitomis ES valstybėmis, Lietuvoje taip pat bus mažiausias.

Europos Komisijos prognozės rėžia ausį. Lietuva nyksta. Skaityti toliau

„Swedbank“ ekonomikos apžvalga: Lietuvos ekonomiką sukaustė ledai, atlydis – tik vasarą (0)

Pinigai | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Pirmasis šių metų ketvirtis Lietuvos ekonomikai buvo pobaisis – BVP greičiausiai visai neaugo, butų sandorių skaičius buvo maždaug trečdaliu mažesnis nei prieš metus, lietuviškų prekių eksportas sugrįžo į 2011 metų lygį, o valstybės biudžeto pajamos gerokai atsiliko nuo plano. Tačiau tokios ekonomikos tendencijos nebuvo netikėtos ir ilgai užsitęsti neturėtų, todėl „Swedbank“ nekeičia prognozių ‒ šiemet BVP turėtų augti 2,3 procento, o kitais metais augimas paspartės iki 3,5 procento.

Per pirmuosius du šių metų mėnesius eksportas į Rusiją susitraukė net 34,7 procento. Prekyba su kitomis

Skaityti toliau

N. Mačiulis. Lietuvos problema nėra mažėjantis gyventojų skaičius (3)

Nerijus Mačiulis | asmeninė nuotr.

Šią savaitę plačiai aptarinėjimas vienas nevykęs Europos statistikos agentūros pokštas arba tiesiog klaida – Lietuvoje 2040 metais gyvens mažiau nei 2 mln. gyventojų. Tokios prognozės absurdiškumas išryškėja paanalizavus projekcijų prielaidas. Tai nereiškia, kad Lietuvos nelaukia demografinė bomba, tačiau kol kas dėmesys sutelktas ne į jos esmę.

„Eurostat“ projekcijų prielaidose klaidą galima pastebėti iš karto – manoma, kad iki kito dešimtmečio pabaigos per metus iš Lietuvos vidutiniškai emigruos po 32 tūkst. gyventojų. Skaityti toliau

D. Grybauskaitė: Teismas neretai yra paskutinė viltis, kur žmogus gali būti apgintas (video) (6)

Skaidri teisėjų atranka – didesnis žmonių pasitikėjimas teismais | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Spalio 3 d.Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitikusi su Pretendentų į teisėjus atrankos komisija aptarė, kaip toliau užtikrinti kokybišką teisėjų atranką ir stiprinti visuomenės pasitikėjimą teisine valstybe.

„Teismas neretai yra paskutinė viltis, kur žmogus gali būti apgintas. Nuo teisėjo priklauso visuomenės tikėjimas valstybe. Todėl tik profesionalūs ir padorūs žmonės verti teisėjo pareigų“, – sako Prezidentė.

Pasak Prezidentės, skaidri ir kokybiška teisėjų atranka lemia didesnį žmonių pasitikėjimą teismų sistema. Todėl atrenkant teisėjus būtinas dėmesys Skaityti toliau

„Susidraugauti“ su euru vaikams vien aritmetikos nepakaks (1)

Alkas.lt koliažas

Įvedus eurą, vaikams bus sunku perprasti valiutų santykį, tad jiems gali kilti keblumų vertinant naujas prekių ir paslaugų kainas, perspėja Lietuvos ekonomikos mokytojai. Todėl dauguma pedagogų nuo naujųjų mokslo metų ketina savo mokymo programas papildyti informacija apie eurą.

„Pozityviai vertinant euro teikiamas perspektyvas šalies ekonomikai, vertėtų suvokti ir kasdienius iššūkius, su kuriais teks susidurti atsiskaitant nauja valiuta. Juk keisis ne tik kupiūros ir monetos, bet ir skaičiai prekių etiketėse ir asmeninėse sąskaitose. Bene sudėtingiausia „persijungti“ į kitokį kainų ir pinigų skaičiavimo režimą bus vaikams, Skaityti toliau

N. Mačiulis. Rusijos sankcijos – nemalonios, bet Lietuvos ekonomikos neparklupdys (8)

Nerijus Mačiulis |  asmeninė nuotr.

Kai kurių tarptautinių institucijų vertinimu, viena iš labiausiai Rusijos sankcijų pažeidžiamų Europos Sąjungos valstybių yra Lietuva. Tai ne visai tiesa – dabartinės sankcijos turės vos pastebimą neigiamą poveikį Lietuvos ekonomikai, o labiau nerimauti reikėtų dėl to, kokius ekonominius ginklus Rusija dar gali pademonstruoti ateityje.

Visų pirma reikia atkreipti dėmesį į tai, kad praėjusią savaitę paskelbti Rusijos draudimai įvežti daugelį maisto produktų iš Vakarų valstybių Europos Sąjungos vadovams jokio galvos skausmo nesukėlė. Skaityti toliau

„Savaitės pjūvis“ apie emigravusius lietuvius (video) (1)

Vladas Gaidys | penki.lt nuotr.

Šioje „Penki TV“ apžvalginėje laidoje „Savaitės pjūvis“ matysite žurnalisto Česlovo Iškausko pokalbį su bendrovės „Vilmorus“ vadovu Vladu Gaidžiu apie neseniai surengtos į užsienį emigravusių lietuvių apklausos vaisius.

Savo nuomonę apie juos išsakys „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis, bet pastarasis pašnekovas dar kalba apie tai, kokios priežastys neleidžia Lietuvoje uždirbti daugiau kaip 3 000 Lt.

Daugiau laidų, straipsnių ir komentarų – www.iskauskas.lt, Skaityti toliau

A. Mockevičius. Ką bankas laimėtų uždraudus užsieniečiams įsigyti žemę, o ką laimėtų piliečiai? (12)

Arminas Mockevičius  | asmeninė nuotr.

Pirmiausia noriu atsakyti gerb. Nerijui Mačiuliui, kuris klaidina žmones, nes buvo surinkta per 300 tūkst. Lietuvos piliečių, o ne šiaip gyventojų parašų, bet šį kartą tai nėra esminis klausimas. Pasirašę žmonės išsakė nuomonę, kuri visų pirma yra nepalanki dideliems skandinavų kapitalo valdomiems bankams ir aš vėliau paaiškinsiu kodėl.

Iš tiesų pasirašė piliečiai už tai, kad būtų kuo mažiau iškreipimų rinkoje. Didelė dalis pasirašiusiųjų norėjo, kad visų pirma ES laikytųsi savo įsipareigojimų ir suvienodintų išmokas mūsų ir kitų ES valstybių narių žemdirbiams. Tada po kelių metų mūsų žemdirbiams turint vienodas sąlygas galbūt būtų galima pereiti prie tam tikro modelio, kuris įvairiose pasaulio šalyse yra įtvirtintas, Skaityti toliau

N.Mačiulis. Kokių specialistų reikės Lietuvai? (3)

Nerijus Mačiulis | Asmeninė nuotr.

Lietuvoje vyrauja nuomonė, kad mūsų šalyje per daug abiturientų pasirenka socialinių ir humanitarinių, o ne technologinių mokslų studijas. Ar yra objektyvus kriterijus, leidžiantis nustatyti, koks turėtų būti šis santykis ir, apskritai, ar šis santykis bus aktualus ateityje?

Ar yra pagrindo manyti, kad socialinių mokslų atstovai – teisininkai, vadybininkai, ekonomistai, mokytojai, sociologai psichologai, komunikacijos ekspertai – gali būti laikomi mažiau naudingais valstybei, nei „taikomųjų“ mokslų specialistai? Neretai galvojama, kad socialinių mokslų atstovai Skaityti toliau

P.Krugmanas: Diržų veržimas tik gilina krizę (2)

Vienas žymiausių šių laikų ekonomistų, 2008 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas Paulas Krugmanas (Paul Krugman) parašė populiarią ir labai svarbią knygą apie šiuolaikinę ekonomiką, pasaulinę recesiją, finansų, skolų bei euro krizę, lėtą atsigavimą ir pavojus, slypinčius netikusiuose valdžios ir bankininkų sprendimuose.

Knyga „Įveikime ekonominę depresiją!“ tapo bestseleriu Amerikoje ir daugelyje Europos šalių, tačiau ji skandalingai prieštarauja Lietuvoje bei kai kuriose kitose Europos šalyse įsišaknijusioms pažiūroms ir vykdomai politikai. Skaityti toliau

Ar mažės benzino kaina ir kontrabanda sumažinus akcizą? (0)

Nostalgija 1998 m. kainoms. Algimanto Tirliko nuotr.

Pasak finansų analitikų, akcizo mokesčio sumažinimas gali padidinti valstybės biudžeto deficitą, o kontrabandinių degalų mastams įtakos neturės.

Šią savaitę Seime po pateikimo pritarta Tvarkos ir teisingumo partijos frakcijos iniciatyvai mažinti akcizą benzinui. Siūloma akcizą mažinti iki minimalios Europos Sąjungoje leidžiamos ribos. Pasak iniciatorių, benzinas pigtų apie 30 centų. Jiems pritaria ir naftos produktų prekybininkų atstovai. Tačiau finansų analitikai abejoja, kad sumažinus akcizo mokestį, sumažės ir benzino kainos degalinėse, praneša LTV „Savaitė“. Skaityti toliau