Rytą lėtai, bet dar atsiranda šviesa. Dešimt minučių po nelaisvės skambučio apsimesti, kad negirdėjai, paklausyti tylos – ir keliesi būti tokiu, kokiu reikia. Toks mūsų protestas: nupjovęs liežuvį išgirsi lietuvį, prapjovęs lietuvį – atrasi amžinai prieš visą nekaltą pasaulį kaltą baudžiauninką.
Sušildo srovelės į kelnes iš baimės kalbėt ką galvojam: o ką valdžia ar kaimynai pasakys, o ką rusai ar Briuselis pamąstys, o ką gėjai ar žydai atsakys, o jeigu marsiečiams nepatiks? Tik viena lietuviui nerūpi – ką lietuviai pasakys. Skaityti toliau
