Žymos archyvas: miško broliai

A. Aleksandravičius. Mėgėjiškos Kremliaus klastotės (85)

Nekelianti abejonių nuotrauka. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Kęstučio apygardos partizanas Antanas Seneckis-Žaibas su prisijaukintu balandžiu | Lietuvos genocido aukų muziejaus nuotr.

Prieš mėnesį  Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO) socialiniuose tinkluose paskelbė trumpą filmuką apie Baltijos šalių partizanus „miško brolius“ – gana santūrų  ir politiškai korektišką  pasakojimą,  kaip latviai, estai ir ypač lietuviai vienų vieni 10 metų priešinosi sovietinei okupacijai.

Bet ir tas atsargus 8 minučių vaizdo klipas atidengė Kremliaus propagandos silpnąsias vietas. Matyt, rimtai diskusijai apie Lietuvos  laisvės kovas  1941 m. ir 1944-1955 metais Rusija nesiruošė, todėl dabar paskubomis išsitraukė  ir kasdien  bombarduoja Lietuvą senomis sovietinėmis  Skaityti toliau

Naktinis žygis į partizanų vado Kazimieraičio žeminę prie Skroblaus upelio (0)

2016 m. žygio dalyviai I nuotr. R Norkūno

Visi kviečiami prisijungti – tai vienintelė proga metuose pabuvoti Skroblaus gamtiniame rezervate: naktinis žygis į Pietų Lietuvos partizanų vado Juozo Vitkaus-Kazimieraičio žeminę.

Sausio 12 d.

17:00 Kartu su Marcinkonių kaimo žmonėmis renkamės prie kaimo koplytstulpio, kur prie laužo bus giedamos giesmės ir prisimenami 1991 m. sausio įvykiai Vilniuje. GPS 54.0583067,24.4015789

18:00 – 19:00 Dalyvių registracija ir ekspozicijos lankymas Marcinkonių lankytojų centre Miškininkų g. 61. Čia bus galima įsigyti ir savanorišką 1 € arba 5 € bilietą, visos už bilietus surinktos lėšos naudojamos Parko pažintinių takų, informacinių stendų bei kitos infrastruktūros tvarkymui
19.30 Iškeliaujame prie partizanų vadavietės Skroblaus rezervate. Žygio maršrutas – nuo Marcinkonių iki Rudnelės kaimo ir toliau prie žeminės. Žygio atstumas yra beveik 22 km. Einama pėsčiomis, bet galima, jeigu yra sniego, ir su slidėmis. Reikia pasiimti kažką užkąsti, vandens arba arbatos. Prie vadavietės, partizanų atminimui, uždegame žvakelę.

Žygis trunka apie 6 valandas.

Žygį organizuoja Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija.


Dėl papildomos informacijos kreiptis: į Romą telefonu 8 624 15543, arba į lankytojų centrą Marcinkonyse, tel. nr. 8 672 46388

Filmas „Baladė apie Rimvydą ir žaibą“ (0)

Tai pilno metražo (2 valandų) pirmas filmas apie Lietuvos partizanus ir jų ryšininkus Lenkijos ir Lietuvos pasienyje.
Meilė!  Pasiaukojimas!  Heroizmas!  Išdavystė!  Didvyriška mirtis!

Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas ir Vytautas Prabulis-Žaibas žuvo 1949 m. gruodžio 15-ąją Šlynakiemyje, šalia Punsko! Jie žuvo už mus! Už laisvę! Už Lietuvą!

Žuvo iki galo būdami ištikimi partizanų duotai priesaikai!

Scenarijus parengtas pagal Punsko krašto partizanų ryšininkių prisiminimus.Vaidina: Punsko ir Vilniaus aktoriai
Prisiminimais dalijasi:

  • partizanai
  • partizanų ryšininkai, rėmėjai
  • pokario rezistencijos liudininkai

Istorinės įžvalgos

  • dr. Bronius Makauskas
  • dr. Darius Juodis

Muzika

Andrius Radziukynas
Filmo autorius Sigitas Birgelis
Filmo režisieriai: Sigitas Birgelis ir Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė
Filmo scenarijus parengtas pagal partizanų ryšininkių – Teklės Pauliukonytės-Smilgutės ir Janinos Judickaitės-Kregždės – prisiminimus.

Šiems žuvusiems partizanams Kauno technologijos universiteto žygeiviai „Ąžuolai“ 2014-06-07 pastatė žymeklį Šlynakiemio kaime netoli Punsko. Filmas Žymeklio statyba Šlynakiemyje

Skelbia: Žygeivių klubas ĄŽUOLAS, Alkas, Lietuvių etninės kultūros draugija

Vytautas V. Landsbergis: Yra pasakojimų ir apie gražią Lietuvą (17)

Režisierius Vytautas V. Lansbergis | A.Simonaitytės nuotr.

Norėjau sukurti kinematografinį pokario žmogaus portretą. Ne prisitaikėlio, o to, nepabūgusio okupantų, išėjusio kovoti į mišką. Norėjau iš gyvų liudininkų išgirsti svarbiausias šio apsisprendimo bei kovos detales, kad žinotume, jog savo netolimoje istorijoje turime garbingų pavyzdžių, į kuriuos galime atsiremti“, – sako režisierius Vytautas V. Landsbergis lapkričio 13 d. Europos šalių kino forume „Scanorama“ pristatęs naujausią savo filmą „Trispalvis“.

Trispalvis“ – ketvirtasis Jūsų filmas skirtas partizanams ir jų atminimui. Prieš tai esate sukūręs spektaklį, parašęs knygą ir net išleidęs muzikinį albumą. Kodėl ši tema Jus taip traukia?

Čia sutampa daug tiek asmeninių, tiek ir visuomeninių aplinkybių. Skaityti toliau

V.V.Landsbergis. Skraidymai sapnuose ir ne tik (19)

Vytautas V.Landsbergis

Filme „Trispalvis“ buvusi partizanų ryšininkė Aleksandra K. pasakoja, kaip mama ją siųsdavusi surinkti nušautų partizanų kraują ir užkasti kur nors po kryžiumi, kad žmogus bent šitaip būtų pagerbtas ir palaidotas.

Būna, kad montuodamas ir garsindamas filmą, susigyveni su jo veikėjais, prisijaukini jų gyvenimo situacijas. Paskui jos ima suktis galvoje, persekioti, netgi sapnuotis. Taip atsitiko ir su perpasakotu epizodu: štai aną naktį sapnavau, kad kažkokioj privačioj klinikoj Bradauskui perpilamas partizano kraujas, surinktas nuo grindinio. Ir netikėtai šis politikas pasikeičia.

Pabudau išpiltas prakaito. Atsiverčiau sapnininką, o ten parašyta: rinkti kraujo lašus nuo žemės – ko nors gailėsitės. Skaityti toliau