Žymos archyvas: Michailas Gorbačiovas

J. Dapšauskas. Viliuosi, kad tautininkai netaps alkoholio pramonės skrajučių nešiotojais (9)

Juozas Dapšauskas | asmeninė nuotr.

Tiesą sakant, nustebau ir net buvau šokiruotas perskaitęs Tautininkų sąjungos ideologo Mariaus Kundroto  mintis rašinyje „Dėl ko Lietuvoje žlugs švediškas alkoholio politikos modelis?“. Kai liberalai, kurie gaudavo pinigus iš alkoholio pramonės, tokį požiūrį išdėstytų, tai nebūtų nieko keisto, bet čia tikriausiai negauna užmokesčio iš alkoholio pramonės, tačiau platina šios pramonės skrajutę. Ši mintis, kad ne alkoholio vartojimas yra alkoholizmo, visuomeninių problemų priežastis, o būtent pasekmė užimtumo trūkumo – yra tipinė alkoholio pramonės propagandinė žinutė. Su tokia žinute alkoholio pramonė darbuojasi Skaityti toliau

25 metai laisvės: ar tikrai išsilaisvinome ir išmokome atsakingai kurti? (0)

Kovo 11-oji, 2013 | Alkas.lt, N.Balčiūnienės nuotr.

Kai Lietuvos Nepriklausomybė atrodė mažai tikėtina, vienetai Vakaruose ryžosi stoti Lietuvos pusėn. Pirmasis oficialiai palaikęs Lietuvos išstojimo iš Sovietų Sąjungos klausimą buvo tuometinis Islandijos užsienio reikalų ministras Jonas Baldvinas Hanibalsonas. Sulaukęs plataus visuomenės palaikymo namuose, Islandijos diplomatas ir politikas pasiekė savo ir 1991-ųjų vasario 11-ąją Islandija tapo pirmąja valstybe, pripažinusia atkurtą Lietuvos Nepriklausomybę.

Šio įvykio proga Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) teikimu J.B. Hanibalsonui buvo suteiktas Vilniaus universiteto garbės daktaro vardas ir surengtas Skaityti toliau

T. Baranauskas. Europa, kurios nenorime matyti: kodėl ji gina stribus ir vilioja islamistus? (118)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuva turės sumokėti 12 tūkstančių eurų kompensaciją stribui Vytautui Vasiliauskui, pokaryje žudžiusiam Lietuvos partizanus. Tai – kompensacija už pasikėsinimą tokį „nusipelniusį“ žmogų nubausti (jis, beje, nė nebuvo nubaustas realia laisvės atėmimo bausme), nes juk okupantams pasipriešinusių Lietuvos partizanų žudymas nėra genocidas, o ir tie partizanai Lietuvos liaudies neatstovavo… Taip nusprendė Europos žmogaus teisių teismas Strasbūre.

Netikėtumas? Sveiki atvykę į realų pasaulį, gerbiami lietuviai! Skaityti toliau

L. Milčius. 1991 m. Sausio naktis (1)

Laisves-gynejai-Seime-lrs.lt-v.daraskeviciaus-nuotr

Apie omonininkų šturmuojamą Lietuvos radiją ir televiziją Konarskio gatvėje, retransliacijos bokštą ir visiškai realią tokią pat grėsmę Aukščiausiajai Tarybai 1991 m. sausio 12-osios vakarą, tiksliau kalbant jau 13-osios dienos pirmosiomis valandomis,  sužinojau Vilniuje, Fabijoniškėse, AT deputatų viešbutyje. Jau bene antra savaitė, kai AT posėdžiai vykdavo iki išnaktų. Menkai nuo nuovargio gelbėdavo kabinete, sėdint prie stalo, nusnausta viena kita valanda. Taip buvo ir sausio 12-ąją,  sekmadienį.  Visą dieną truko posėdžiai, keletą kartų buvo išklausyta Vytauto Landsbergio informacija apie politinę padėtį, svarstomas įstatymas dėl nepaprastosios padėties teisinio režimo ir kai kurie Laikinojo Pagrindinio įstatymo pakeitimai. Skaityti toliau

A. Liekis, G. Visockas. „Juodasis sausis“: lietuviška ir azerbaidžanietiška versijos (0)

kavkaz-uzel.ru nuotr.

Lietuva niekad nepamirš gūdžios 1991-ųjų sausio 13-osios. Tai – natūralu. Iš principingų tautų atminties tokių skriaudų neištrinsi. Neįmanoma ištrinti.

Rytų kontekstas

Ši diena mena svarbų lietuviškos sąmonės lūžį. Niūrią 1991-ųjų sausio 13-osios naktį supratome, jog imperija nepaleis be aukų, keršto ir pykčio. Tačiau tą naktį, stovėdami barikadose prie tuometinės Aukščiausiosios Tarybos, pajutome ir pergalės skonį: Blogio imperija nusilpusi, mes galime laimėti… Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kaip LKP Sąjūdį į pergalę vedė (6)

gorbaciovas-ir-brazauskas-1990-RIA_Scanpix-nuotr

Neabejoju, kad kažkas šiomis dienomis pakels taurelę, pasakys džiugią kalbą, tarsi nuo jų – ano meto lietuviškųjų komunistų – priklausė ir tautinis Atgimimas, ir Sąjūdžio pradžia, ir Kovo 11-oji. Lyg ir tebeskamba: mes leidome, mes sutikome, nesipriešinome, netgi buvome priešakyje…

Iš tiesų, reikia pripažinti, kad 1989 m. gruodžio 19-23 dienomis Vilniuje vykusiame 20-jame LKP suvažiavime priimtas sprendimas atsiskirti nuo tuometinės Sovietų Sąjungos Komunistų partijos buvo drąsus žingsnis. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kaip pasikartos 1984-ieji? (3)

topwar.ru nuotr.

1984-ieji. Ką jums primena šie metai? Taip, žinoma, garsiąją anglų rašytojo Džordžo Orvelo (angl. George Orwell, tikras vardas – Erikas Arturas Bleiras (angl. Eric Arthur Blair), pavardę paėmęs iš mėgstamos Orvelo upės) antiutopiją „1984“ (angl. Nineteen Eighty-Four), parašytą Škotijos saloje 1948 m. ir kitąmet išleistą Londone.

Lietuvoje ją išdrįsta leisti tik atgavus nepriklausomybę, 1991-aisiais (vertėjas Arvydas Sabonis), tačiau samizdato variantas jau anuomet ėjo per rankas, kaip ir Aleksandro Solženycino veikalai.

Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Lietuva sugriovė sovietų imperiją. Ar ji sugriaus Rusiją? (6)

Autonomininkų plakate užrašas: „Sąjūdis tai nacizmas“ | archyvo nuotr.

Ne kartą esu rašęs apie tebesitęsiantį ginčą, kas gi sugriovė Sovietų Sąjungą. Nuopelnus už šios imperijos žlugimą prisiima daug kas, bet neabejotinai viena iš pirmųjų SSRS griovėjų buvo Lietuva. Dabar istorijos ratas tarsi apsisuko: Rusijos ekonomika braška per visas siūles, jos agresyvi politika primena prieškarį, ir visiškai logiška klausti: ar vėl nebūsime pradininkai išklibindami V. Putino imperijos pamatus?

Šermenys Viskulių kaime

Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Berlyno siena tebeeina per mūsų smegenis (8)

rte.ie nuotr.

Prieš ketverius metus DELFI straipsnyje klausiau: su kuo Jums asocijuojasi žodis „siena“? Su statybine konstrukcija ar valstybes skiriančia linija? Su garsiuoju roko grupės „Pink Floyd“ 26 dainų albumu „The Wall“ ir su 1982 m. pagal jį sukurtu Alano Parkerio filmu? Kai kam gal su galingąja Italijos miesto Sienos krepšinio komanda? O gal, kaip pridurtų psichologai, su dažnai statoma siena žmonių, tautų ir valstybių santykiuose? Skaityti toliau

D. Stancikas. Ar Lietuvai gresia branduolinis teroras? (9)

Dalius Stancikas | bernardinai.lt, E.Levin nuotr.

Kai Lietuvos Prezidentė, duodama interviu JAV dienraščiui, tvirtina, kad V. Putino Rusija terorizuoja savo kaimynus ir naudoja teroristinius metodus, todėl anksčiau ar vėliau mes V. Putiną  pavadinsime teroristu ir nusikaltėliu, jai pritariu. Ir ne tiek dėl Rusijos šantažo parduodant savo dujas ir naftą, ar stabdant vakarietiškų produktų importą, dėl ko taip susijaudinusi visa Europa ir mes patys.

Gerokai svarbiau tai, kad sovietmečiu buvęs KGB šnipas okupuotoje Rytų Vokietijoje, 1999 m. tapęs Rusijos premjeru, nebaudžiamai sprogdino savo piliečių daugiabučius namus ir, suvertęs už tai kaltę čečėnams, pradėjo karą Čečėnijoje. Skaityti toliau

Z. Vaišvila: Neleiskime Baltijos kelio paversti kiču ar negyva istorine relikvija (14)

Baltijos kelias | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Rugpjūčio 23-iąją minėsime Baltijos kelio, sujungusio trijų Baltijos šalių sostines Vilnių, Rygą ir Taliną, 25-ių metų sukaktį. Prieš 75-ius metus Vokietija ir Tarybų Sąjungą slaptaisiais Ribentropo – Molotovo susitarimais pasidalino Europą. Kiek reikės pasauliui pamokų, kad suprastų, jog karas nėra išeitis žmonijai? Kodėl Sirijos, Irako, Šiaurės Afrikos ir Ukrainos karo įvykių fone ir diskutuojant, bus ar nebus trečiasis pasaulinis karas, faktiškai jau prasidėjus naujam šaltajam karui, Lietuvoje lengvabūdiškai viešai samprotaujama, kad laikas pamiršti Baltijos kelią – unikalų ir vargu ar pakartotiną Skaityti toliau

J. Žilys. Pietryčių Lietuvos regioninė autonomizacija 1988–1990 metais (6)

Autonomininkų plakate užrašas: „Sąjūdis tai nacizmas“

1988 m. rudenį ir 1989 metais lenkų nacionalines teritorijas skelbė Šalčininkų ir Eišiškių miestų, Eišiškių, Dainavos, Kalesninkų, Jašiūnų, Turgelių, Akmenynės, Gerviškių, Pabradės, Butrimonių, Dieveniškių apylinkių vietinės tarybos.

Pagal tą patį šabloną vyko procesas ir Vilniaus rajone, kuriame savivaldiškus darinius skelbė dauguma apylinkių. Priimtų sprendimų apibendrinanti nuostata  – įsteigti lenkų nacionalines apylinkes, pripažįstant lietuvių valstybinę kalbą ir lygias teises rusų ir lenkų kalbomis. Taigi viena iš priežasčių, skatinusių skelbti lenkų nacionalines teritorines apylinkes ir rajono pavaldumo miestus buvo Aukščiausiosios Tarybos priimtas sprendimas suteikti lietuvių kalbai valstybinės kalbos statusą Skaityti toliau

Z.Vaišvila: Sausio 13-osios tema negalimas joks falšas (37)

Zigmas Vaišvila sausio 13-osios dienos minėjime Seime | lrs.lt, O.Posaškovos nuotr.

Su Nepriklausomybės Akto signataru Zigmu Vaišvila, tuomečiu Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisijos pirmininku, Laikinosios gynybos vadovybės nariu, kruvinąją 1991 m. sausio 13-osios naktį tapusiu Ministro Pirmininko pavaduotoju Sausio 13-osios išvakarėse kalbasi Alkas.lt vyr. redaktorius Jonas Vaiškūnas.

J.Vaiškūnas: Ką Jums, Zigmai, reiškia Sausio 13-oji? Kokios mintys aplanko kasmet šią dieną?

Z.Vaišvila: Kasmet vis giliau suvokiu šiuos įvykius, jų prasmę ir svarbą. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą?.. (7)

Česlovas Iškauskas | delfi.lt nuotr.

Artėdami prie Sausio 13-osios, mes ir vėl pagerbiame tą naktį žuvusias aukas, visus nukentėjusiuosius, lenkiame galvas prieš tuos, kurie (nebijau to skambaus įvaizdžio) savo krūtinėmis pridengė Lietuvos nepriklausomybę, kaip minime ir tuos, kurie – dažniausiai bevardžiai, valdžios pamiršti ir niekur nekviečiami – budėjo karščiausiose mūsų šalies vietose, taip išreikšdami viena: iškovotą laisvę stojo ginti kone visa Lietuva.

Taip jau sutapo, kad tomis dienomis, teisingiau – po Vatikano II Susirinkimo liturginio kalendoriaus reformos 1969 m. buvo nutarta, jog pirmą sekmadienį po Trijų Karalių arba Viešpaties Apsireiškimo krikščionys pažymi ir Viešpaties Krikšto (lot. Baptisma Domini) metą. Skaityti toliau

Z.Vaišvila. Su Sąjūdžiu už Lietuvą? (110)

Zigmas Vaišvila

Su Sąjūdžiu už Lietuvą! Tuomet tai buvo aišku. O šiandien? Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio įsteigimo 25-mečio proga iniciatyvinės grupės narys Vytautas Landsbergis pakvietė liudyti, kad ir žodžiu, ir darbu galima gyventi kitaip. Taip, kaip mokėjome ir gyvenome Atgimimo metais.

Ar visi? Kodėl žmonės tuo nebetiki? Ir kodėl pačiu Vytautu Landsbergiu tiek mažai betikinčių? Kai kurie netgi atkurta valstybe, nepriklausomybe nebenori tikėti. Atsakymo reikia ieškoti, visų pirma, savyje. Ar išlaikėme egzaminą valdžia, pinigais? Ar sąžiningai galime prisipažinti, kad neįsivaizduojamai milžinišką Tautos pasitikėjimą, pateisinę iki valstybės atkūrimo ir pripažinimo, iššvaistėme? Ir dėl ko? Ar visi suvokėme, visų pirma, savo atsakomybę už šį milžinišką Tautos pasitikėjimą, Skaityti toliau

Z.Vaišvila. Europos Sąjungos kelias nuo Vaclavo Havelo iki Dalios Grybauskaitės (42)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt nuotr.

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nario ir Nepriklausomybės akto signataro Zigmo Vaišvilos pranešimas perskaitytas spaudos konferencijoje Seime 2013 m. gegužės 9 d.

Karolio Didžiojo apdovanojimą 1950 m. įsteigė  Acheno miestiečiai. Jis tapo karo nualintos Europos simboliu, turėjusiu kviesti Europos tautas vienybei, solidarumui ir tarpusavio supratimui. VIII amžiuje imperatorius Karolis Didysis suvienijo frankų ir germanų gentis, Acheną padarė Europos centru. Acheno katedroje šimtmečiais buvo karūnuojami Vokietijos karaliai ir Šv. Romos imperijos imperatoriai. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Michailas ir Raisa Gorbačiovai – neįveikę lietuviškos sienos (5)

Michailas Gorbačiovas Lietuvoje, 1990 m. sausyje | RIA/Scanpix nuotr.

Jis atrodo nekaip: per didelio svorio, išpurtęs veidas. Visus pastaruosius pusantrų metų jis praleido ligoninėse. Keturios operacijos per penkerius metus, sunki diabeto forma. Pernai gegužę „Twitter“ tinklas netyčia jį jau palaidojo. Žinoma, be pėdsakų tai nepraeina.

Tas žmogus – Michailas Gorbačiovas, kuriam kovo 2 d. sukanka 82-ji. Pirmasis ir paskutinis SSRS prezidentas, prieš 21-erius metus nužengęs nuo politinės scenos. Parašė 5 knygas, pirmoji išėjo dar 1987 m. ir buvo pašvęsta „perestrojkai“. Antroji buvo apie Vokietijos susijungimą. 1995 m. išėjo jo atsiminimų knyga. Paskui M. Gorbačiovas puolė į melancholiją, ir pernai lapkritį pristatė naują 600 puslapių knygą, pavadintą „Vienui vienas“ Skaityti toliau

Z. Vaišvila. A.Paleckio liudytojai traukiasi…, o prokuratūra, valdžia? (video) (42)

Zigmas Vaišvila | lrs.lt, O.Posaškovos nuotr.

Skelbiame Nepriklausomybės akto signataro ir Lietuvos Laikinosios gynybos vadovybės nario Zigmo Vaišvilos pranešimą perskaitytą Seime vasario 7 d.  spaudos konferencijoje. 

Š.m. vasario 5 d. Generalinės prokuratūros kvietimu susitikau su Generalinio prokuroro pavaduotoju Dariumi Raulušaičiu. Šio priėmimo teko laukti beveik dvejus metus – į Generalinę prokuratūrą ir Seimą dėl Sausio 13-osios ir kitų 1990-1991 m. antivalstybinės veiklos tyrimo bylų, A.Paleckio veiklos kreipiausi dar 2011 m. Susitikimas šiais klausimais su buvusia Seimo pirmininke I. Degutiene įvyko greičiau, tačiau buvęs Seimas spręsti šiuos klausimus valios neturėjo. Skaityti toliau

Z. Vaišvila: Sausio 13-osios byloje surinkta šiurpinančiai daug medžiagos (video) (80)

Zigmas Vaišvila sausio 13-osios dienos minėjime Seime | lrs.lt, O.Posaškovos nuotr.

Skelbiame Laikinosios gynybos vadovybės nario, Sausio 13-osios naktį paskirto Ministro pirmininko pavaduotojo, Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro Zigmo Vaišvilos pasisakymą iškilmingame Laisvės gynėjų dienos 22-ųjų metinių minėjime Seime.

Mieli Lietuvos žmonės, svečiai,

2011 sausio 12 d. šioje tribūnoje Jo Ekselencija arkivyskupas Sigitas Tamkevičius tarė: „Lietuvai reikia meilės tiesoje“. Atrodytų, paprasta ir aišku. Deja, realybė labai nutolusi nuo šių šventų žodžių. Sausio 13-oji – vienybės diena. Tikėjome vienas kitu. Tačiau šiandien esame pavargę nuo melo, o ir tikėti nebežinome kuo. Tai – kasdienybė. Išdidi ir šalta. Skaityti toliau

J. Užurka. 1991-jų Sausio 13-sios naktį prisiminus (3)

Sausio 13-oji | A.Petrulevičiaus nuotr.

Išaušo sausio aštuntosios rytas. Mūsų, Krašto apsaugos departamento Vilniaus zonos štabo kabinetuose Jogailos g.10, pilna žmonių. Prirūkyta, geriame arbatą, valgome sumuštinius, įdėmiai klausomės radijo. Dokumentai jau išvežti, stalčiai, spintos tuščios, kas turi kokį ginklą, tikriname.

Gauname žvalgų, postų sargybų pranešimus. Jaučiame, kad atomazga bus greitai. Tik ar kruvina?

Įstaigų, irgi įsikūrusių šiame pastate, žmonės žiūri į mus vieni su gailesčiu, kiti su baime, treti užuojaučiančiai atsargiai klausia; Skaityti toliau

Z.Vaišvila. Sausio 13-osios byla ir kodėl toleruojama A.Paleckio antivalstybinė veikla? (video, kreipimosi pasirašymas) (47)

A.Kliunka, Z.Vaišvila, K.Genzbigelis spaudos konferencijoje | lrs.lt, O.Posaškovos nuotr.

Sausio 11 d.  Seimo spaudos konferencijų salėje įvyko Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro ir buvusio Lietuvos Laikinosios gynybos vadovybės nario Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija „Sausio 13-osios byla ir kodėl toleruojama A. Paleckio antivalstybinė veikla?”. Spaudos konferencijoje taip pat dalyvavo savanorių gynėjų būrio vadas Antanas Kliunka ir TV bokšto bei Seimo gynėjas Kasparas Genzbigelis. Skelbiame Z.Vaišvilos skaitytą pranešimą.

Pernai metų lapkričio 15 d. spaudos konferencijoje Seime paskelbiau apie principingų teisėjų nutartis panaikinti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros atsisakymus tirti A. Paleckio galimai nusikalstamas veikas Skaityti toliau

Č.Iškauskas. Klaipėdos sukilimas: o vis dėlto kam priklauso šis kraštas? (17)

Baltų žemių žmonės, o juo labiau lietuviai, niekada nebuvo nuolankūs savo pavergėjams. Patys užkariaudavę didžiules teritorijas iki Maskvos Kremliaus ir Juodosios jūros, jie patyrė ir kryžiuočių, ir Rusijos carų, ir lenkiškųjų bei sovietinių okupantų grandines. Todėl ir sukilimai prieš juos arba, kaip sakytų marksistai, nacionalinė išsivaduojamoji kova buvo dažnas reiškinys.

Tarp ryškesnių tokių sujudimų istorikai primintų prūsų sukilimo vado Herkaus Manto (Henrichės Montės) keletą metų trukusį išsivaduojamąjį iš kryžiuočių karą XIII a. antroje pusėje. Skaityti toliau

V.Landsbergis: Reikia išsiaiškinti, kas esame (78)

Vytautas Landsbergis | Wikipedia.org nuotr.

Gerbiamas Profesoriau, po Seimo rinkimų Jūs pasiūlėte Tėvynės sąjungai surengti neeilinį suvažiavimą. Kodėl jo reikia?

Politinės partijos, kurios rimtai į save žiūri, kurių tikslas yra Lietuvos valstybės teigiama raida ir išlikimas, visos turėtų surengti suvažiavimus valstybės likimo klausimu. Aš nežinau, ar tokių partijų yra.

Atrodo, kad į Jūsų pasiūlymą kol kas niekas nereagavo. Ar Jūsų partija sušauks suvažiavimą? Skaityti toliau

„Slaptuose Gorbačiovo archyvuose“ – niekur nepublikuota informacija apie Lietuvą (0)

„Slapti Gorbačiovo archyvai“ knygos viršelis

Leidykla „Alma littera“ drauge su iš Rusijos kilusiu istoriku, rašytoju ir disidentu Pavelu Stroilovu suteikia galimybę Lietuvos skaitytojams pažvelgti į netolimą praeitį žlungančios Sovietų Sąjungos elito akimis. Šią savaitę knygynus pasiekė knyga „Slapti Gorbačiovo archyvai“, kurioje paviešinta dalis su Lietuva susijusių slaptųjų dokumentų, apimančių 1989 – 1991 metus.

Slaptųjų archyvų medžiagos kelionė iki lietuvių skaitytojų buvo ilga ir rizikinga. Šiuo metu Didžiojoje Britanijoje politinį prieglobstį gavęs ir ten gyvenantis Pavelas Stroilovas dokumentus slapta kopijavo, kai studijavo gimtojoje Rusijoje ir tyrinėjo archyvinę medžiagą Tarptautiniame ekonominių, socialinių ir politologinių studijų fonde (Gorbačiovo fonde). 2011 metais bendradarbiaujant su britų žurnalu Skaityti toliau

Č.Iškauskas. Kas surengė ir apmokėjo Spalio revoliuciją? (11)

V.Leninas | DELFI, A.Didžgalvio nuotr.

Dabar atrodo keista, kad gimus sūnui tą pavakarę iš Antakalnio klinikų gimdyklos kaip ant sparnų atšuoliavau į tuometinę Lenino aikštę ir atsisėdęs po tautų vado ištiesta ranka apmąsčiau laimingą jauno tėvo būtį. Tuomet Lukiškės buvo gražiausiai sutvarkyta sostinės aikštė, čia žydėjo kvepiančios alyvos, čia vykdavo jaunyste kvepiantys pasimatymai. Ir tik paskui pastebėjau, kad vado ištiesta dešinioji ranka tarsi rodo į KGB rūmus (kolegos estai Taline, pavedėję atitinkamu kampu už tenykščio paminklo Vladimirui Leninui, parodė į jo nepadoriai kyšantį ir į Tarybų rūmus nukreiptą nykštį)… Skaityti toliau

M.Tamošaitis. Sąjūdžio vaidmuo sugriaunant sovietų imperiją (2)

Mindaugas Tamošaitis | lrs.lt nuotr.

Skelbiame istoriko dr. Mindaugo Tamošaičio pranešimą, skaitytą konferencijoje „Lietuvos valstybės atkūrimo darbai“ Seime šių metų spalio 19 d.

Lietuvos visuomenei gerai žinomas žymus JAV istorikas Alfredas Erikas Senas (Alfred Eric Senn) savo 1995 m. parašytoje knygoje „M. Gorbačiovo nesėkmė Lietuvoje“ laikosi nuostatos, kad SSRS žlugime išskirtinis vaidmuo teko Lietuvai. Esą M. Gorbačiovo vykdyta reformų politika susidūrė su iš anksto atgimstančia nacionaline savimone Lietuvoje, mažiausiai dviem lygmenimis. Centras prieš provinciją ir centras prieš nepaklusnią tautą. Skaityti toliau

Nacionalinis susivienijimas „Už Lietuvą Lietuvoje“ prabilo apie rinkimų demokratijos pažeidimus (video) (7)

Rugsėjo 13 d. Seime įvyko Seimo nario Gintaro Songailos kartu su Alvydu Medalinsku surengta konferencija-apvalusis stalas „Ar bus Lietuvoje demokratiški ir teisingi rinkimai?“. Dalyvavo įvairių visuomeninių organizacijų, profesinių sąjungų, Nacionalinio susivienijimo „Už Lietuvą Lietuvoje“ bei kitų partijų atstovai. Prieš pat konferenciją apie savo nedalyvavimą pranešė Mykolo Romerio Universiteto politologas dr. Saulius Spurga,  „Lietuvos ryto“ televizijos programų vedantysis Edmundas Jakilaitis ir interneto portalo: „Balsas.lt“ apžvalgininkas Tomas Čyvas. Skaityti toliau

I.Baranauskienė. Leiskim žudikams kalbėti – galiausiai jie vis tiek pasako tiesą (55)

Inga Baranauskienė

Šiemet Sausio 13-oji buvo „pažymėta“ įvairiomis provokacijomis, iš kurių turbūt ryškiausia portalo „Komsomolskaja pravda“ 2012 m. sausio 12-13 d. paskelbtas interviu su Vilniaus televizijos bokšto šturmo herojumi – tuometiniu grupės „Alfa“ vado pavaduotoju atsargos pulkininku Michailu Golovatovu.

Faktas, be abejo, šlykštus, tačiau, kaip sakoma, nėra to blogo, kas neišeitų į gera: po paleidimo Austrijoje sparnus išskleidęs „didvyris“ atsiskleidė taip, kaip niekada nebūtų atsiskleidęs, pavyzdžiui, teisme. Skaityti toliau

LRT primins prieš 20 metų žlugusį Maskvos pučą (video) (0)

V.Balkūno nuotr.1991-ųjų sausį Lietuva patyrė antrąją sovietų okupaciją, kuri, tiesa, truko gerokai trumpiau – ne 50 metų, kaip pirmoji, bet 222 dienas – tol, kol Maskvoje žlugo pučas, ir Lietuva atgavo LRT.

1991 rugpjūčio 22 dieną Rusijos sostinėje perversmininkams pralaimėjus, sovietiniai kareiviai bei jų talkininkai pasitraukė ir iš Lietuvos nacionalinio transliuotojo. Šioms datoms atminti Lietuvos radijas ir televizija parengė specialią programą. Skaityti toliau

V.Landsbergis: Lietuvos ir Rusijos perspektyvos prieš 20 metų (1)

Vytautas Landsbergis

Atkuriamojo Seimo Pirmininko, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, Europos Parlamento nario prof. Vytauto Landsbergio kalbą, pasakytą apskritojo stalo diskusijoje „Lietuvos ir Rusijos tarpvalstybinių santykių sutarties reikšmė 1991 metais ir šiandien“.

Lietuvos taikus kelias į laisvę, nusilpus agresyviajai sovietų imperijai, buvo ypatingas, unikalus reiškinys Europos tautų istorijoje. O kad šis kelias buvo nueitas sėkmingai ir per itin trumpą laiką – vos per trejus metus, – lėmė nemažiau unikalūs poslinkiai Rusijos žmonių sąmonėje, ypatingu būdu susiklostančios aplinkybės bei galimybės jų šalies ateičiai. Skaityti toliau