Žymos archyvas: Medžiai

A. Gaidamavičius. „Bet kas atkurs lietuvių tautą?“ (11)

lakaja

Vakar buvau liudininkas vaizdo, kuris ilgam sužeidė mano ir kitų labanoriškių širdis, savigarbą, nes nieko iki šiol baisesnio per visą šią miškų gynimo kampaniją nebuvau matęs.

Beveik 500 metų skaičiuojantis Lakajos kaimas per vieną parą virto medžių kapinynu. Labanoro regioninis parkas, Lakajos kraštovazdžio draustinis, NATURA 2000 teritorija, šalia nužymėto turistinio maršruto, o svarbiausia – vidury gyvenvietės.

Miškas privatus, bet leidimus išduoda valstybė, kirtimų tvarką saugomose teritorijose irgi Skaityti toliau

A. Gaidamavičius. Labanoro regioninio parko valstybiniuose miškuose atsivers dar apie 90 ha naujų plynių! (8)

Labanoro žygis | rengėjų nuotr.

Lapkričio 13 d. suėjo lygiai mėnuo nuo Labanoro žygio – istorinės dienos, kuri davė pradžią visuomenės sukilimui prieš plynuosius miško kirtimus, ypač plynuosius kirtimus regioniniuose, nacionaliniuose parkuose, kraštovaizdžio draustiniuose ir kitose gamtai ir žmonėms itin svarbiose teritorijose. 1500 žygio dalyvių reikalavimas stabdyti neteisėtus veiksmus saugomose teritorijose valdžiai įspūdžio nepadarė.

Praėjus mėnesiui, per kurį buvo sustabdyti kirtimai Labanoro girioje, giria vėl pilna miško kirtimo technikos ir miškovežių iš Latvijos. Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Medžiu išaugantis šventumas: uosis stebukladarys (2)

Digrių koplyčia | V. Vaitkevičiaus nuotr., 2010 m.

XVII a. pabaigoje Prūsijos istorikas kunigas Matas Pretorijus ieškojo atsakymo į jam rūpimą religijotyrinį klausimą – kokiu būdu medžiai tampa šventi? Ir kodėl prūsų, nadruvių ir skalvių palikuonys, taipogi ir lietuviai bei žemaičiai laikė kai kuriuos medžius ypatingais?

Spręsdamas pagal tai, ką dar savo akimis matė, bei pasiremdamas rašytiniais šaltiniais, Pretorijus rašė, kad šventais buvo laikomi ne bet kokie medžiai, o tik turėję ypatingą išvaizdą, augumą, storumą ar pan. Ypač svarbūs buvo tokie, kurių kamienas išsišakoja, o po to vėl susijungia į vieną. Jų nepaprasta išvaizda yra dieviškas ženklas, Skaityti toliau

Pasodintas Aukštadvario šimtmečio ąžuolynas (0)

vstt.lt nuotr.

Aukštadvario regioniniame parke apie 50 talkininkų susirinko sodinti Aukštadvario šimtmečio ąžuolyną, kuris skirtas kovotojams už Lietuvos nepriklausomybę atminti.

Ąžuolyno sodinimui Aukštadvario regioninio parko direkcija ruošėsi iš anksto – gavo leidimus žemės sklypus įtraukti į rekreaciniu požiūriu vertingų teritorijų plotus, nušienavo teritoriją, iškirto ir sutvarkė menkaverčius krūmus, pastatė rekreacinę ir informacinę lauko įrangą. Skaityti toliau

Metų medžio rinkimus laimėjo Raudonės liepa (0)

Raudonės liepa | Panemunių RP nuotr.

2018-ųjų metų Lietuvos medžiu išrinkta Panemunių regioniniame parke auganti septynkamienė Raudonės liepa. Ją Lietuvos arboristikos centro skelbtiems Metų medžio rinkimams pasiūlė šio parko direkcija.

Ši apie 30 metrų aukščio liepa auga Raudonės pilies valdos pietrytiniame pakraštyje tarp pilies pastato ir Antrojo pasaulinio karo karių kapinių. Ji vadinama septynkamiene. Mat tarp dviejų jos kamienų maždaug 3 m aukštyje yra įaugęs metalinis strypas. Pasak legendos, ant to strypo buvę mirtinai užplakti 7 baudžiauninkai, todėl liepa ir suskilusi į 7 kamienus. Skaityti toliau

A. Juozaitis. Labanoras. Pradžia (17)

Dr. Arvydas Juozaitis | S. Paškevičiaus nuotr.

Gali perskaityti šimtą knygų apie meilę, parašyti traktatų ir gauti premijų, bet nežinoti, kas tai yra. Nes kas tikra – pažįstama išgyvenimu. 

Labanore išgyvenau Lietuvą, pajutau plakant jos širdį, žmonių šypsenose ir akyse pamačiau jos šviesą. Pajutau gyvų žmonių nerimą ir gerumo galią. Ir tikrumą, išpažįstamą gyvenimu.

Plazdėjo vėliavos ir skambėjo dainos, buvo gera, saulėta ir apmaudu. Nes buvo sunku suvokti, kodėl iš viso čia turėjom ateiti. Kiek dar kartų galima žmonėms meluoti ir tikėtis, kad niekas to nesupras?  Skaityti toliau

Labanoro žygio manifestas – 2018 m. spalio 13 d. (0)

Labanoro žygis | M. Malakausko nuotr.

1) Miškuose prioritetą teikti GAMTOSAUGINIAMS ir VISUOMENINIAMS poreikiams. Pagrindinė miško sektoriaus funkcija – kurti ir didinti nemedieninę miško PRIDĖTINĘ VERTĘ (rekreacija, turizmas, edukacija, visuomenės sveikatinimas, aplinkos švarinimas, klimato kaitos mažinimas, smulkieji verslai ir kt).

2) Nedelsiant uždrausti kirtimus SAUGOMOSE teritorijose, kadangi nebuvo ir nėra laikomasi privalomo ES reikalavimo atlikti planuojamų kirtimų poveikio aplinkai Skaityti toliau

A. Gaidamavičius. Traukinys į pražūtį: atsakymai Aidui Pivoriūnui (5)

Andrejus Gaidamavičius | Asmeninė nuotr.

Gerbiami skaitytojai, rugsėjo 25 d. „Delfyje“ buvo atspausdintas Aido Pivoriūno, kuris yra Privačių miškų savininkų asociacijos direktorius, straipsnis „Miškų kirtimas – tarp mitų ir realybės“. Straipsnį galite perskaityti čia.

O mes skelbiame Andrejaus Gaidamavičiaus atsakymus į šiame straipsnyje iškeltus teiginius. Skaityti toliau

Vydūnas. Tėvynė ir žmogus (1)

alkas.lt koliažas

Taip nepaprastai skamba, kai kas nors kalba apie tėvynę. Regi sugrįžus pereitas erdves ir praėjusį laiką. Užmiršti įvykiai ir daiktai atgyja. Vėl pasigirsta seniai nuaidėję garsai ir žodžiai, vėl prabyla į žmogų lūkesčiai ir abejonės, aimanos ir džiaugsmai. Nušvinta visa būtis ir vėl kaip kadaise dosniai dalija viltis, žadėdama išsipildymą.

Lyg didis slėpinys sielai iškyla tėvynė. Pasaulis be tėvynės – tarsi lengvai ir greitai perskaitomas puslapis. O norėdamas suvokti tėvynės esmę, turi išmokti ramiai susikaupti savyje. Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Medžiai senoliai (1)

Ašašninkų pušis (Varėnos r.) | D. Vaitkevičienės nuotr., 2008.

Atsimenu, vieną sykį aš, pirmos klasės gimnazistas, važiuodamas iš miesto namo ir išsiilgęs gamtos grožybių, iššokau iš vežimo, ir, apsidairęs, ar kas manęs nemato, pabučiavau vieną aukštą pušį su tokia gilia pagarba, kaip kad bučiuodavau savo senelės raukšlėtą, suvytusią ranką. Tadas Ivanauskas

Medžiai senoliai – kaip žmonės senoliai: didingi ir sykiu trapūs. Jų kamienuose ir šakose, kaip žmonių veiduose ir rankose, įsirėžia metų ir gyvenimo patirties ženklai. Kartais senoliai medžiai stebuklingai ilgai išlieka naujos kartos miške. Skaityti toliau

A. Gaidamavičius. Spalio 13-oji – diena iškirstai Labanoro giriai apverkti (6)

Andrejus Gaidamavičius | Asmeninė nuotr.

Tiems, kas vakar nematė „Patriotų“ laidos. Tada, kai filmavome tuos kadrus, dar daug ko Labanoro girioje nebuvome atradę. Šiandien vaikščiojau po Alnio hidrografinį draustinį, kurio du trečdaliai jau iškirsta, ir galvojau: juk tai šimtmečio nusikaltimas. Ne tik prieš gamtą, bet ir prieš žmogų.

Įdomu, ką darytų žmonės kitose valstybėse, jei iškirstų jų nacionalinius parkus, kurie ne tik gamtą saugo, bet ir reprezentuoja valstybę. Vienareikšmiškai: plynų kirtimų padaryta Skaityti toliau

VDU prof. R. Daubaras: Drastiškos permainos kenkia miškų ekosistemoms – kirtimai turi būti išmanūs (1)

VDU Botanikos sodo vyresnysis mokslo darbuotojas Remigijus Daubaras | forest.lt nuotr.

„Miškas yra kiekvieno lietuvio širdyje – todėl daugelis labai jautriai reaguoja, kai mato iškirstus medžius. Kirsdami juos, galvodami tik apie medieną, skurdiname ekosistemas – kaip Sovietų Sąjungoje, kai niekas nesirūpino gamtos apsauga.

XXI amžiuje mišką turėtume saugoti – atsižvelgti į įvairius faktorius, taikyti išmaniąsias kirtimų technologijas“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo vyresnysis mokslo darbuotojas, prof. Remigijus Daubaras, vadovaujantis tarptautiniam projektui, kuriame vertinama kirtimų įtaka miškams. Skaityti toliau

M. Kaukėnas. Apie iškirstą Lakajos draustinį, kuriame draudžiama žmogui pasistatyti palapinę (13)

Iškirstas Lakajos draustinis | Mariaus Kaukėno nuotr.

Vakar, rugsėjo 18 d., daugelyje Lietuvos televizijų visi matėme reportažus iš Labanoro girios. Tačiau buvo ir kita reportažų pusė – užkulisiniai dalykai, kurie kartais pasako daugiau nei pats dominamas faktas. Reiktų pastebėti, kad nuotraukoje matomo iškirsto kraštovaizdžio draustinio ar TV ekranuose vakar matytų Labanoro girios plynų kirtaviečių visuomenė galėjo ir nepamatyti. Kadangi susirinkę Labanore visuomenės atstovai ir žurnalistai tyčia ar ne buvo bandomi nukreipti ne ta linkme.

Pradžioje iki valdininkų parinkto taško – Kertuojų ežero pakrantės – buvo vežama ne tiesiu keliu pro Lakajos kaimą, Skaityti toliau

N. Paluckas. Kerta miškus: atėjo laikas pasakyti, ką tu išties manai (5)

Nerijus Paluckas | Asmeninė nuotr.

Nors esu labai diplomatiškas žmogus ir į įvykius visada stengiuosi žiūrėti iš skirtingų pusių, bet šį kartą negaliu apsimetinėti, kad nieko nejaučiu ir man tai nerūpi arba, kad tai išspręs be mano (tavo) energijos. Dažniausiai sakau, kad kova neturi jokios prasmės, tai tik dar labiau aštrina situaciją, bet šis kartas kitoks. Šį kartą jaučiu vidinę intenciją veikti. Jaučiu pagalbos prašymą iš tų, kurie patys negali apsiginti. Gal tai skamba filosofiškai, bet išeikite į mišką, bent trumpam laikui, ir suprasit, apie ką kalbu.

Mūsų valstybės turtas (tavo, mano, tavo vaikų, anūkų, senelių, galiausiai – žemės) yra pradėtas niokoti labai grubiu ir sunkiai atitaisomu būdu. Skaityti toliau

Kaip medienos korporacijos Suomijoje perėmė miškų valdymą (0)

Suomija. Iškirsti miškai | Ritva Kovalaineno ir Sani Sepo nuotr.

Mes nebūtume buvę tokie sėkmingi, jei mes nebūtų naudoję beveik paramilitarinės (sukarintos) organizacijos miškininkystės sektoriuje (Skandinavijos miškininkystės modelio architektas)

Suomiai – miško žmonės

Suomiai turi stiprią „miško žmonių“ tapatybę, iš dalies dėl to, kad daugiau kaip 95 proc. vis dar kalba senąja suomių kalba. Nepaisant šio kultūrinio ir istorinio konteksto, Suomija tapo labiausiai pasaulyje ištroškusia ir įtakingiausia miškininkystės modelio, Skaityti toliau

R. Ragauskaitė. Medžio mirtis (0)

R. Ragauskaitė. Medžio mirtis | R. Ragauskaitės nuotr.

Medis mirė saulei tekant. Spinduliai skverbėsi pro alksnyną, išsiliejo šviesa, neberadusi kliūties. Šaltinis teškendamas sruvo kaip kas dieną, kaip visada – per amžius, paplaudamas šaknis, pernelyg įbridusias į srovę.

Pasviro medis, bet dar laikėsi. Neatrodė senas, priešingai – galingas šakas, daugybę šakų kėlė į dangų. Tik kamienas, apkerpėjęs žalia samana, tvarkingai – iš šiaurės pusės – rodė jo brandų amžių.

Pokštelėjo. Apsidairiau. Stovėjau ant lieptelio, semdama vandenį. Skaityti toliau

Punios šile – daugiau kaip 100 Raudonosios knygos rūšių (0)

Plačioji platužė – saugoma rūšis | Nemuno kilpų reg. parko nuotr.

Dėl unikalaus sengirės bruožus išlaikiusio kraštovaizdžio, senų medynų, didelės buveinių, retų ir saugomų floros bei faunos rūšių įvairovės Punios šilas yra vienas vertingiausių miškų ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Tokių miškų išlikę labai mažai.

Išskirtinę Nemuno apsupto Punios šilo vertę sukuria išraiškingas reljefas, vertingų buveinių įvairovė. Šilo apsauga pradėta rūpintis nuo tarpukario. Siekiant apsaugoti unikalų miško masyvą nuo iškirtimo po karo 1945 metais jam buvo suteiktas gamtinio draustinio statusas. Šiuo metu šeštadalis Punios šilo (457 ha) paskelbta gamtiniu rezervatu, o likusi teritorijos dalis – botaniniu-zoologiniu draustiniu. Skaityti toliau

Pasiilgę tikrumo, glaudžiamės prie gamtos (0)

Feliksas Laivys | asmeninė nuotr.

Gyvendami mieste tarsi pamirštame, kad visai šalia mūsų tvyro miškų ir laukų tyla, rimtis, ramybė, trikdoma nebent paukščių trelių ar šniokščiančios upelės garsų. Tai netrunki suvokti atsidūręs greta Alantos girios (Molėtų r., Pavirinčių k) besiglaudžiančioje Felikso Laivio sodyboje. Ant kalvelės esantį kiemą supa šimtametės pušys, o papėdėje telkšo keturi šaltiniuoti gyvojo vandens tvenkiniai. Dar daugiau sakrališkumo šiai vietai suteikia sodybos šeimininkas, tikras girios filosofas. Skaityti toliau

K. Aleknaitė. Amžino mokytojo pėdomis (0)

Vydūnas | Alkas.lt koliažas

Kai kalba pasisuka apie Vydūną (Vilhelmas Storosta 1868-1953), tylos ir nežinios šydo nebelieka. Nebelieka ir pasimetimo, nekyla klausimų kas šis žmogus yra. Taip yra todėl, kad mūsų dienomis, praėjus 150 metų nuo šio vieno įstabiausių mūsų krašto žmonių gimimo, visi šį žmogų savotiškai pažįsta, gerbia, kliaujasi. Visi iki vieno daugiau ar mažiau yra susipažinę su Vydūno kūryba, žino apie jo didelius pasiekimus, apie jo gausų ir vertingą tautinį, kultūrinį ir literatūrinį palikimą, kuris bėgant laikui ne tik, kad nepraranda savo reikšmės ir vertės, bet tampa dar vertingesnis ir svarbesnis. Skaityti toliau

Gegužės 18 dieną prasideda piketų banga už medžius „Gyvo žalio ar betono?“ (1)

Nukirsti medziai_A.Juozapaitytes nuotr

Kas valandą, kas dieną
Apstulbina žinia,
Kad – kirvis į kamieną ,
O blogis – į mane.“

                      Justinas Marcinkevičius

Gegužės 18 diena – tarptautinė žavėjimosi augalais diena. Iniciatyvūs piliečiai kviečia jungtis prie gegužės 18 dieną prasidedančių piketų bangos „Apginkime medžius!, Skaityti toliau

Aplinkos ministerija perspėja: kantrybė dėl kertamų medžių jau išseko (1)

Iškirsti medžiai brazilgeo.com nuotr.

Aplinkos ministerija kreipėsi į šalies savivaldybes ir primygtinai paragino daug atsakingiau spręsti jų teritorijose esančių želdynų likimą. Daugėja visuomenės skundų, kad be reikalo iškertami brandūs, kartais visiškai sveiki medžiai, kad apie planus juos kirsti gyventojai nėra informuojami.

„Kiekvienas iškirstas želdynas – tai pirmiausia savivaldybės atsakomybės reikalas, nes tik ji gali išduoti leidimą kirsti, – sako aplinkos viceministras Martynas Norbutas. – Jeigu padėtis nesikeis

Skaityti toliau

Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyne bus švenčiamas Valstybės atkūrimo 100-metis (0)

1989 pavasaris. Sodinamas Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas Ožkabaliuose | R. Čėplos nuotr.

Gegužės 12 d. nuo 12 iki 18 val. Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia į tradicinę Ąžuolyno dienos sueigą Jono Basanavičiaus gimtinėje – ošiančiame Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyne, Ožkabalių kaime, Vilkaviškio rajone.

Pradėtas sodinti dar 1989 metais, šiandien ąžuolynas pripažįstamas kaip unikalus Lietuvos valstybės ir lietuvių tautos istorijos paminklas. Nuolat puoselėjamas ir kasmet plečiamas ąžuolynas pamažu didėjo ir dabar užima net 40 hektarų plotą. Skaityti toliau

D. Žuromskienė. Atvėrus širdį šerdžiai (0)

Pixabay.com nuotr.

Čia nemirtingos žvaigždės ir kregždės nemirtingos,
Dangus čia nemirtingas ir ąžuolo šerdis.
Čia savo šviesią galvą guldau vaizduos didinguos,
O tu girdi, kaip plaka aukojama širdis.

Tai Sigito Gedos eilutės iš eilėraščio „Giesmė apie pasaulio medį“, kuriomis poetas tarsi nukelia mus į paslaptingą ir didingą protėvių pasaulį. Nuo seniausių laikų medis buvo ypatingas mūsų kultūroje ir pasaulėžiūroje. Skaityti toliau

Vilniečiai nusprendė – gana jau tos savivalės! (2)

Piketas Vilniuje | Vilniaus bendruomenių asociacijos nuotr.

Gegužės 9 d. 12 val. visuomeninė organizacija Žvėryno bendruomenė kviečia ne tik žvėryniškius, bet ir visus, kam rūpi Vilniaus ateitis, jo kultūros paveldas, be proto kertami medžiai, ateiti prie Vilniaus savivaldybės ir griežtai pasakyti: „Gana jau tos savivalės!“

„Tiesiog kantrybė baigėsi, – sako Žvėryno bendruomenė valdybos pirmininkė Danutė Jokubėnienė. – Kiek gi gali Vilniaus savivaldybė mums biurokratiškai atsirašinėti? Panašu, kad vilniečiai tiesiog trukdo valdininkams, nes jie sėdėdami savo daugiaaukštyje geriau žino, kaip mums gyventi, nors Konstitucija ir tvirtina, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Skaityti toliau

Šimtmečių girios – mūsų rankose. Lietuvoje kyla medžių sodinimo banga (video) (0)

100 girų

Vasario 16-ą paminėjome kaip niekad aktyviai keldami vėliavas atkurtos Lietuvos valstybės šimtųjų metinių proga, gaudė visi varpai. Kovo 11-ąją rinkomės į aikštes. Valstybės ir Mindaugo karūnavimo dienos proga visi giedosime himną. Panašu, kad iniciatyvūs Lietuvos gyventojai šimtmetį nusiteikę švęsti ne tik per iškilmingas datas, bet ištisus metus. Atšilus orams įsibėgėja ir nauja atkurtos Lietuvos šimtmečiui skirta iniciatyva – „Šimtmečių girios“. Žmonės kviečiami šimtmetį paminėti kitaip: švęsti kartu sodinant medžius, Skaityti toliau

Šiauliečiai reikalauja išsaugoti senuosius medžius Šiaulių Kaštonų alėjoje (1)

Reikalaujama išsaugoti senuosius medžius Šiaulių Kaštonų alėjoje | siauliugidas.lt nuotr.

Balandžio 2 d., 12 val. Šiaulių Kaštonų alėjoje bus surengta visuomeninė akcija „Išsaugokime Šiaulių Kaštonų alėją“.

Kovo 29 d. šiauliečiai visuomenininkai, susibūrę į iniciatyvinę grupę „Išsaugokime Šiaulių medžius“, Šiaulių miesto savivaldybei iteikė kreipimąsi „Dėl Kaštonų alėjos ir senųjų medžių išsaugojimo Šiauliuose“. Skaityti toliau

Kauniečiai ėmėsi gelbėti šimtametį ąžuolą (0)

Šimtamečio ąžuolo gelbėjimas | kaunas.lt nuotr.

Kaune esančio Ąžuolyno gamtotvarkos planą rengiantys Lietuvos gamtos fondo darbuotojai, vertindami šiame parke augančių medžių būklę, pastebėjo brandų ąžuolą, kurio būklė buvo apgailėtina. Nieko nelaukiant buvo imtasi ąžuolą gelbėti.

 „Siekiant išsaugoti medį ir užtikrinti parko lankytojų saugumą, ąžuolą reikėjo nedelsiant gelbėti. Šio medžio viršutinėje dalyje esančiame kamieno išsišakojime užfiksuota skilimo pradžia. Skaityti toliau

Laidoje „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ L. Klimka – apie medžių mitinius įvaizdžius senovės lietuvių pasaulėvaizdyje (video) (0)

Etnologas ir Lietuvos edukologijos universiteto profesorius L. Klimka | T. Razmaus nuotr.

Tęsiame per Balticum TV transliuojamų kultūros laidų „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ skirtų Algirdo Juliaus Greimo metams pristatymą.

Šį kartą laidoje profesorius, gamtos mokslų daktaras Libertas Klimka. Jis papasakos apie populiariausių mūsų šalyje medžių mitinius įvaizdžius: kokia ąžuolo reikšmė pagoniškuose kultuose, ką simbolizuoja liepa ir ką liaudyje vadino „vynas žaliasai“, kodėl uosio aklumas siejamas su teisybe ir kokią vietą senovės lietuvių tikėjime užėmė šermukšnis. Kodėl senovės lietuviai gerbė medžius? Ir kokius? Skaityti toliau

Aplinkos ministerija kviečia specialistus aptarti želdinių apsaugos ir tvarkymo klausimus (0)

Nupjauti medžiai Antakalnyje, Vilniuje | D.Razausko nuotr.

Žaliuojančių miesto erdvių tvarkymas šiais metais sulaukė ypatingai garsaus atgarsio: Kauno želdinių tvarkymas kertant bei sodinant medžius sulaukė protesto, o viešojoje erdvėje kaip niekad daug imta kalbėti apie kraštovaizdžio tvarkymą. Siekdama surasti sutarimą tarp želdinių apsaugos, gyventojų lūkesčių bei miesto plėtros poreikių, Aplinkos ministerija organizuoja seminarą-konferenciją „Šiandieninės urbanizuotų teritorijų želdinių apsaugos ir tvarkymo aktualijos“. Skaityti toliau

Išrinkime 2017-ųjų metų medį (0)

Konkursui pateikta Stelmužės ąžuolo nuotrauka | A. Abramavičiaus nuotr.

Šiemet jau antrąkart Lietuvoje rengiami Metų medžio rinkimai. Konkurso tikslas – ne tik išrinkti medį, kuris atstovaus mūsų šaliai Europos metų medžio konkurse, bet ir pagerbti kitus vertingiausius šalies medžius, skleisti informaciją apie juos kaip regiono savitumo ir patrauklumo dėmenis.

Metų medis renkamas iš 12 kandidatų. Šie atrinkti iš 49 paraiškų, kurias teikė regioniniai parkai, savivaldybės, kaimų, miestelių bendruomenės ir privatūs asmenys. Skaityti toliau