Žymos archyvas: Medžiai

Ąžuolas be viršūnės, arba kodėl bijome kirvio (0)

Nupjauta Mingėlos ąžuolo viršūnė. Vieštovėnai, Plungės r. 2015m. | Vykinto ir Daivos Vaitkevičių nuotr.

Yra tokių „amžinųjų“ temų, apie kurias Lietuvoje buvo, yra ir bus rašoma. Jos išsilieja pasakojimais, asmeninės patirties liudijimais ar pilietiniais sąjūdžiais. Tokia yra kertamos girios, alėjos ar seno medžio tema. Ir jos istorija irgi sena.

Skausmas dėl nukirstų medžių aprašomas jau XV a. istorijos šaltiniuose, nušviečiančiuose įvykius po Lietuvos krikšto. XIV a. pabaigoje į Lietuvą iš Prahos atvyko vienuolis misionierius Jeronimas, gavęs Jogailos įgaliojimus skleisti krikščionybę ir apsirūpinęs Vytauto raštais, įpareigojančiais provincijų valdytojus jam paklusti. 1389−1398 metais energingas trisdešimtmetis kanonų teisės daktaras važinėjo po Lietuvą ir vykdė krikšionišką misiją, naikindamas senąsias šventvietes.

Skaityti toliau

Menininkė sukūrė aprangą perteikiančią prigimtinės kultūros svarbą šiandien (1)

Vilmos Marės veltinio dirbinių paroda | rengėjų nuotr.

Nuo liepos 31 d. Vilniaus lankytojų centre (Antakalnio g. 25) veikia  Vilmos Marės veltinių bareljefų paroda „Gyvybę saugantis mitas“.

Menininkė Vilma Marė yra įkūrusi „Vilma Marė. Baltic style“ ženklu pavadintą aprangos stilių, taip pat ji siuva menines kompozicijas iš vilnos veltinio, kurios pasakoja apie prigimtinės kultūros svarbą šiandien.

Po ilgų šimtmečių krikščionybės kolonizavimo politikos pasaulis pagaliau pripažįsta prigimtinių kultūrų vertybes, kurios religingai saugo aplinką ir vaduoja Žemę iš ekologinės katastrofos. Skaityti toliau

Ž. Preikša. Ar tikrai kinivarpos gali sunaikinti Punios šilą? (3)

Žydrūnas Preikša | Asmeninė nuotr.

Atsakymas keliantiems abejones, kad neprižiūrimą Punios šilą sunaikins kenkėjai ir krūmokšniai.

Peticiją (susipažinti su ja ir pasirašyti galima čia) dėl Punios šilo gelbėjimo jau pasirašė per 13 000 Lietuvos piliečių, norinčių, kad Punios šilui, kuris jau dabar turi išskirtinę vertę dėl dideliame plote išlikusios mažai liestos sengirės ir saugomų rūšių gausos, būtų leista natūraliai vystytis be kirtimų ir medžioklių. Daugiau nei 90 procentų Lietuvos miškų yra „prižiūrimi“ ir reguliariai kertami. Skaityti toliau

Gretimų Puniai kaimų bendruomenių vadovai turi kita nuomonę apie Punios šilo išsaugojimą (3)

Punios šilas | R. Jakaičio nuotr.

Tuo tarpu kai Punios šilo ateitimi susirūpinę visuomenininkai ragina pasirašyti  liepos 30 d. paskelbtą internetinę peticiją dėl jo išsaugojimo, o daugiau kaip 100 žinomų visuomenės veikėjų dėl to kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, netoli Punios esančių Praniūnų, Panemuninkų ir dvejų  Genių kaimų bendruomenių bei pilietinės iniciatyvos draugijos „Mūsų Dzūkija“ pirmininkai ir Alytaus forumo atstovai  to daryti neskuba. Jų nuomone, palikus Punios šilą „ramybėje“, jį sunaikinsiančios kinivarpos (tipografai).  

„Palikus žievėgraužių tipografų (kinivarpų) masiškai  užpultą mišką ramybėje, kaip siūlo Skaityti toliau

Žaliųjų milžinų paslaptys. Pokalbiai apie medžius (0)

Žaliųjų milžinų paslaptys. Pokalbiai apie medžius | R. Jakaičio nuotr.

Liepos 31 d., 18 val., Valstybinių saugomų teritorijų tarnyba kviečia į susitikimą su gamtininku, edukologu, biologu, parašiusiu knygų vaikams ir suaugusiems, skirtų gamtos pažinimui – Almantu Kulbiu GAMTA PO STOGU ciklo renginyje „Žaliųjų milžinų paslaptys. Pokalbiai apie medžius“.

Renginys, skirtas įvairaus amžiaus lankytojams, vyks Nacionaliniame saugomų teritorijų lankytojų centre (Antakalnio g. 25).

Po A. Kulbio knygos „Medžiai milžinai“ pristatymo renginio dalyviai įmins bent kelias žaliųjų milžinų paslaptis. Tai pat gebės atsakyti į tokius klausymus kaip: „Jei tikra žolė – bananas gali praaugti kelių aukštų namą, tai kokie užauga tikrieji milžinai arba kada atsirado pirmieji medžiai? Ir sužinos dar daug visokių įdomybių apie medžius. Skaityti toliau

O. Strikulienė. Miškai kertami, urėdija džiaugiasi pelnu (5)

Išplukdoma mediena | respublika.lt nuotr.

Valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija (VMU) pasidžiaugė, jog praėjusiais metais dirbo taip pelningai, jog beveik 40 proc. viršijo numatytą metinį planą. Tačiau už ką gautas pelnas? Už miškų atsodinimą ar jų iškirtimą?

Pernai VMU pervedė į valstybės biudžetą 25,3 mln. Eur už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. Atliko įvairias socialines bei ekologines veiklas, kurių vertė – 7,4 mln. Eur. Kaip bebūtų, šios veiklos buvo tris kartus pigesnės nei privalomi atsiskaitymai už parduotą medieną. Skaityti toliau

A. Gaidamavičius. Nenori parduoti savo miško kirtėjams ir supirkėjams? Privers! (13)

Labanoro giria 2019 pavasarį | A.Gaidamavičiaus nuotr.

Aplinkos ministerija parengė įstatymo projektą, kuriuo apmokestins savo miško nekertančius savininkus. Mokestis sudarytų 5 proc. potencialių pajamų, kurias galima būtų gauti iš medienos. Visai neatsižvelgiama į tai, kad miško savininkas gali turėti ir kitokios naudos iš savo miško, o jį iškirtęs tą naudą praras.

Aplinkos ministerijos (AM) valdininkai ginasi, kad jie tik įgyvendina Vyriausybės programą. Melas! Vyriausybės programoje nėra nė žodžio apie tai. Aš pats dalyvavau Skaityti toliau

P. Saudargas. Perkrauti miškų reformą (2)

Plyni kirtimai Labanore | rengėjų nuotr.

Seimas iš naujo ėmėsi svarstyti miškų reformos įstatymą. Taip taip, tos pačios reformos, kuri jau dveji metai kaip įgyvendinama. Prieš kurią tūkstančiai miškininkų išėjo į gatves, o vėliau – į nežinią. Po kurios tūkstančiais pakirstos virto pušys Labanore, beveik kaip urėdų galvos – daug negalvojant.

Susizgribo mat Konstitucinis Teismas, kad „skubos darbą velnias renka“ ir konstatavo, kad stumiant reformą anuomet ypatingos skubos tvarka buvo pritaikyta neteisėtai. Valdantieji puolė interpretuoti, kad problema formali, tad formaliai ir spręsim – užteks perbalsuoti tą patį iš naujo, tik lėčiau. Skaityti toliau

Atgimimo ąžuolynas ir J.Basanavičiaus gimtinė dovanoja ne tik istorijos pažinimą, bet ir gilių kavą (2)

Aukščiausia Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyno vieta – Aukuro kalnelis | lnm.lt nuotr.

„Tikrasis Ąžuolyno gimtadienis – balandį, bet šiemet švęsti neskubame. Į tradicinę Ąžuolyno dieną visus pakviesime gegužės 11-ąją. Pastebėjome, kad mieliau žmonės čia lankosi atėjus tikram pavasariui ir atšilus orams“, – pasakoja R. Vasiliauskienė.

Balandžio mėnesį šalia Jono Basanavičiaus gimtinės ošiantis Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas švenčia savo gimtadienį. Šiemet jis jubiliejinis – 30-asis. Skaityti toliau

Džiūvantys pušynai verčia laiku imtis sanitarinių kirtimų (0)

am.lt nuotr.

Stebėdami šalies miškų sveikatą, Valstybinės miškų tarnybos (VMT) specialistai nustatė, kad šiemet medžiai daugiau džiuvo nei pastaraisiais metais. Antai Kauno, Trakų, Šalčininkų, Varėnos ir Vilniaus rajonuose užfiksuota atvejų, kai pušynuose medžiai nudžiūvo grupėmis po 10–50 pušų dėl Lietuvoje naujo pobūdžio pakenkimų.

Viena svarbiausių priežasčių, pasak VMT Miško sanitarinės apsaugos skyriaus vedėjo Virgilijaus Vasiliausko, – susidariusios medžių kenkėjams plisti palankios klimato sąlygos. Skaityti toliau

Gruodžio 20-ąją bus dalinamos nemokamos eglių šakos namams papuošti (video) (0)

Eglių šakos kalėdoms | am.lt nuotr.

Ketvirtadienį, gruodžio 20 d., nuo 12 val. Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai visoje šalyje gyventojams nemokamai dalins eglių šakas namams prieš šventes papuošti.

Jos bus dalijamos 120 akcijos „Parsinešk Kalėdas į savo namus“ vietų. Visą jų sąrašą galima rasti VMU tinklalapyje. Miškininkai gyventojų lauks pagrindinėse miestų ir miestelių aikštėse, populiariose susibūrimo vietose. Skaityti toliau

A. Gaidamavičius. „Bet kas atkurs lietuvių tautą?“ (11)

lakaja

Vakar buvau liudininkas vaizdo, kuris ilgam sužeidė mano ir kitų labanoriškių širdis, savigarbą, nes nieko iki šiol baisesnio per visą šią miškų gynimo kampaniją nebuvau matęs.

Beveik 500 metų skaičiuojantis Lakajos kaimas per vieną parą virto medžių kapinynu. Labanoro regioninis parkas, Lakajos kraštovazdžio draustinis, NATURA 2000 teritorija, šalia nužymėto turistinio maršruto, o svarbiausia – vidury gyvenvietės.

Miškas privatus, bet leidimus išduoda valstybė, kirtimų tvarką saugomose teritorijose irgi Skaityti toliau

A. Gaidamavičius. Labanoro regioninio parko valstybiniuose miškuose atsivers dar apie 90 ha naujų plynių! (8)

Labanoro žygis | rengėjų nuotr.

Lapkričio 13 d. suėjo lygiai mėnuo nuo Labanoro žygio – istorinės dienos, kuri davė pradžią visuomenės sukilimui prieš plynuosius miško kirtimus, ypač plynuosius kirtimus regioniniuose, nacionaliniuose parkuose, kraštovaizdžio draustiniuose ir kitose gamtai ir žmonėms itin svarbiose teritorijose. 1500 žygio dalyvių reikalavimas stabdyti neteisėtus veiksmus saugomose teritorijose valdžiai įspūdžio nepadarė.

Praėjus mėnesiui, per kurį buvo sustabdyti kirtimai Labanoro girioje, giria vėl pilna miško kirtimo technikos ir miškovežių iš Latvijos. Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Medžiu išaugantis šventumas: uosis stebukladarys (2)

Digrių koplyčia | V. Vaitkevičiaus nuotr., 2010 m.

XVII a. pabaigoje Prūsijos istorikas kunigas Matas Pretorijus ieškojo atsakymo į jam rūpimą religijotyrinį klausimą – kokiu būdu medžiai tampa šventi? Ir kodėl prūsų, nadruvių ir skalvių palikuonys, taipogi ir lietuviai bei žemaičiai laikė kai kuriuos medžius ypatingais?

Spręsdamas pagal tai, ką dar savo akimis matė, bei pasiremdamas rašytiniais šaltiniais, Pretorijus rašė, kad šventais buvo laikomi ne bet kokie medžiai, o tik turėję ypatingą išvaizdą, augumą, storumą ar pan. Ypač svarbūs buvo tokie, kurių kamienas išsišakoja, o po to vėl susijungia į vieną. Jų nepaprasta išvaizda yra dieviškas ženklas, Skaityti toliau

Pasodintas Aukštadvario šimtmečio ąžuolynas (0)

vstt.lt nuotr.

Aukštadvario regioniniame parke apie 50 talkininkų susirinko sodinti Aukštadvario šimtmečio ąžuolyną, kuris skirtas kovotojams už Lietuvos nepriklausomybę atminti.

Ąžuolyno sodinimui Aukštadvario regioninio parko direkcija ruošėsi iš anksto – gavo leidimus žemės sklypus įtraukti į rekreaciniu požiūriu vertingų teritorijų plotus, nušienavo teritoriją, iškirto ir sutvarkė menkaverčius krūmus, pastatė rekreacinę ir informacinę lauko įrangą. Skaityti toliau

Metų medžio rinkimus laimėjo Raudonės liepa (0)

Raudonės liepa | Panemunių RP nuotr.

2018-ųjų metų Lietuvos medžiu išrinkta Panemunių regioniniame parke auganti septynkamienė Raudonės liepa. Ją Lietuvos arboristikos centro skelbtiems Metų medžio rinkimams pasiūlė šio parko direkcija.

Ši apie 30 metrų aukščio liepa auga Raudonės pilies valdos pietrytiniame pakraštyje tarp pilies pastato ir Antrojo pasaulinio karo karių kapinių. Ji vadinama septynkamiene. Mat tarp dviejų jos kamienų maždaug 3 m aukštyje yra įaugęs metalinis strypas. Pasak legendos, ant to strypo buvę mirtinai užplakti 7 baudžiauninkai, todėl liepa ir suskilusi į 7 kamienus. Skaityti toliau

A. Juozaitis. Labanoras. Pradžia (17)

Dr. Arvydas Juozaitis | S. Paškevičiaus nuotr.

Gali perskaityti šimtą knygų apie meilę, parašyti traktatų ir gauti premijų, bet nežinoti, kas tai yra. Nes kas tikra – pažįstama išgyvenimu. 

Labanore išgyvenau Lietuvą, pajutau plakant jos širdį, žmonių šypsenose ir akyse pamačiau jos šviesą. Pajutau gyvų žmonių nerimą ir gerumo galią. Ir tikrumą, išpažįstamą gyvenimu.

Plazdėjo vėliavos ir skambėjo dainos, buvo gera, saulėta ir apmaudu. Nes buvo sunku suvokti, kodėl iš viso čia turėjom ateiti. Kiek dar kartų galima žmonėms meluoti ir tikėtis, kad niekas to nesupras?  Skaityti toliau

Labanoro žygio manifestas – 2018 m. spalio 13 d. (0)

Labanoro žygis | M. Malakausko nuotr.

1) Miškuose prioritetą teikti GAMTOSAUGINIAMS ir VISUOMENINIAMS poreikiams. Pagrindinė miško sektoriaus funkcija – kurti ir didinti nemedieninę miško PRIDĖTINĘ VERTĘ (rekreacija, turizmas, edukacija, visuomenės sveikatinimas, aplinkos švarinimas, klimato kaitos mažinimas, smulkieji verslai ir kt).

2) Nedelsiant uždrausti kirtimus SAUGOMOSE teritorijose, kadangi nebuvo ir nėra laikomasi privalomo ES reikalavimo atlikti planuojamų kirtimų poveikio aplinkai Skaityti toliau

A. Gaidamavičius. Traukinys į pražūtį: atsakymai Aidui Pivoriūnui (5)

Andrejus Gaidamavičius | Asmeninė nuotr.

Gerbiami skaitytojai, rugsėjo 25 d. „Delfyje“ buvo atspausdintas Aido Pivoriūno, kuris yra Privačių miškų savininkų asociacijos direktorius, straipsnis „Miškų kirtimas – tarp mitų ir realybės“. Straipsnį galite perskaityti čia.

O mes skelbiame Andrejaus Gaidamavičiaus atsakymus į šiame straipsnyje iškeltus teiginius. Skaityti toliau

Vydūnas. Tėvynė ir žmogus (1)

alkas.lt koliažas

Taip nepaprastai skamba, kai kas nors kalba apie tėvynę. Regi sugrįžus pereitas erdves ir praėjusį laiką. Užmiršti įvykiai ir daiktai atgyja. Vėl pasigirsta seniai nuaidėję garsai ir žodžiai, vėl prabyla į žmogų lūkesčiai ir abejonės, aimanos ir džiaugsmai. Nušvinta visa būtis ir vėl kaip kadaise dosniai dalija viltis, žadėdama išsipildymą.

Lyg didis slėpinys sielai iškyla tėvynė. Pasaulis be tėvynės – tarsi lengvai ir greitai perskaitomas puslapis. O norėdamas suvokti tėvynės esmę, turi išmokti ramiai susikaupti savyje. Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Medžiai senoliai (1)

Ašašninkų pušis (Varėnos r.) | D. Vaitkevičienės nuotr., 2008.

Atsimenu, vieną sykį aš, pirmos klasės gimnazistas, važiuodamas iš miesto namo ir išsiilgęs gamtos grožybių, iššokau iš vežimo, ir, apsidairęs, ar kas manęs nemato, pabučiavau vieną aukštą pušį su tokia gilia pagarba, kaip kad bučiuodavau savo senelės raukšlėtą, suvytusią ranką. Tadas Ivanauskas

Medžiai senoliai – kaip žmonės senoliai: didingi ir sykiu trapūs. Jų kamienuose ir šakose, kaip žmonių veiduose ir rankose, įsirėžia metų ir gyvenimo patirties ženklai. Kartais senoliai medžiai stebuklingai ilgai išlieka naujos kartos miške. Skaityti toliau

A. Gaidamavičius. Spalio 13-oji – diena iškirstai Labanoro giriai apverkti (6)

Andrejus Gaidamavičius | Asmeninė nuotr.

Tiems, kas vakar nematė „Patriotų“ laidos. Tada, kai filmavome tuos kadrus, dar daug ko Labanoro girioje nebuvome atradę. Šiandien vaikščiojau po Alnio hidrografinį draustinį, kurio du trečdaliai jau iškirsta, ir galvojau: juk tai šimtmečio nusikaltimas. Ne tik prieš gamtą, bet ir prieš žmogų.

Įdomu, ką darytų žmonės kitose valstybėse, jei iškirstų jų nacionalinius parkus, kurie ne tik gamtą saugo, bet ir reprezentuoja valstybę. Vienareikšmiškai: plynų kirtimų padaryta Skaityti toliau

VDU prof. R. Daubaras: Drastiškos permainos kenkia miškų ekosistemoms – kirtimai turi būti išmanūs (1)

VDU Botanikos sodo vyresnysis mokslo darbuotojas Remigijus Daubaras | forest.lt nuotr.

„Miškas yra kiekvieno lietuvio širdyje – todėl daugelis labai jautriai reaguoja, kai mato iškirstus medžius. Kirsdami juos, galvodami tik apie medieną, skurdiname ekosistemas – kaip Sovietų Sąjungoje, kai niekas nesirūpino gamtos apsauga.

XXI amžiuje mišką turėtume saugoti – atsižvelgti į įvairius faktorius, taikyti išmaniąsias kirtimų technologijas“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo vyresnysis mokslo darbuotojas, prof. Remigijus Daubaras, vadovaujantis tarptautiniam projektui, kuriame vertinama kirtimų įtaka miškams. Skaityti toliau

M. Kaukėnas. Apie iškirstą Lakajos draustinį, kuriame draudžiama žmogui pasistatyti palapinę (13)

Iškirstas Lakajos draustinis | Mariaus Kaukėno nuotr.

Vakar, rugsėjo 18 d., daugelyje Lietuvos televizijų visi matėme reportažus iš Labanoro girios. Tačiau buvo ir kita reportažų pusė – užkulisiniai dalykai, kurie kartais pasako daugiau nei pats dominamas faktas. Reiktų pastebėti, kad nuotraukoje matomo iškirsto kraštovaizdžio draustinio ar TV ekranuose vakar matytų Labanoro girios plynų kirtaviečių visuomenė galėjo ir nepamatyti. Kadangi susirinkę Labanore visuomenės atstovai ir žurnalistai tyčia ar ne buvo bandomi nukreipti ne ta linkme.

Pradžioje iki valdininkų parinkto taško – Kertuojų ežero pakrantės – buvo vežama ne tiesiu keliu pro Lakajos kaimą, Skaityti toliau

N. Paluckas. Kerta miškus: atėjo laikas pasakyti, ką tu išties manai (5)

Nerijus Paluckas | Asmeninė nuotr.

Nors esu labai diplomatiškas žmogus ir į įvykius visada stengiuosi žiūrėti iš skirtingų pusių, bet šį kartą negaliu apsimetinėti, kad nieko nejaučiu ir man tai nerūpi arba, kad tai išspręs be mano (tavo) energijos. Dažniausiai sakau, kad kova neturi jokios prasmės, tai tik dar labiau aštrina situaciją, bet šis kartas kitoks. Šį kartą jaučiu vidinę intenciją veikti. Jaučiu pagalbos prašymą iš tų, kurie patys negali apsiginti. Gal tai skamba filosofiškai, bet išeikite į mišką, bent trumpam laikui, ir suprasit, apie ką kalbu.

Mūsų valstybės turtas (tavo, mano, tavo vaikų, anūkų, senelių, galiausiai – žemės) yra pradėtas niokoti labai grubiu ir sunkiai atitaisomu būdu. Skaityti toliau

Kaip medienos korporacijos Suomijoje perėmė miškų valdymą (0)

Suomija. Iškirsti miškai | Ritva Kovalaineno ir Sani Sepo nuotr.

Mes nebūtume buvę tokie sėkmingi, jei mes nebūtų naudoję beveik paramilitarinės (sukarintos) organizacijos miškininkystės sektoriuje (Skandinavijos miškininkystės modelio architektas)

Suomiai – miško žmonės

Suomiai turi stiprią „miško žmonių“ tapatybę, iš dalies dėl to, kad daugiau kaip 95 proc. vis dar kalba senąja suomių kalba. Nepaisant šio kultūrinio ir istorinio konteksto, Suomija tapo labiausiai pasaulyje ištroškusia ir įtakingiausia miškininkystės modelio, Skaityti toliau

R. Ragauskaitė. Medžio mirtis (0)

R. Ragauskaitė. Medžio mirtis | R. Ragauskaitės nuotr.

Medis mirė saulei tekant. Spinduliai skverbėsi pro alksnyną, išsiliejo šviesa, neberadusi kliūties. Šaltinis teškendamas sruvo kaip kas dieną, kaip visada – per amžius, paplaudamas šaknis, pernelyg įbridusias į srovę.

Pasviro medis, bet dar laikėsi. Neatrodė senas, priešingai – galingas šakas, daugybę šakų kėlė į dangų. Tik kamienas, apkerpėjęs žalia samana, tvarkingai – iš šiaurės pusės – rodė jo brandų amžių.

Pokštelėjo. Apsidairiau. Stovėjau ant lieptelio, semdama vandenį. Skaityti toliau

Punios šile – daugiau kaip 100 Raudonosios knygos rūšių (0)

Plačioji platužė – saugoma rūšis | Nemuno kilpų reg. parko nuotr.

Dėl unikalaus sengirės bruožus išlaikiusio kraštovaizdžio, senų medynų, didelės buveinių, retų ir saugomų floros bei faunos rūšių įvairovės Punios šilas yra vienas vertingiausių miškų ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Tokių miškų išlikę labai mažai.

Išskirtinę Nemuno apsupto Punios šilo vertę sukuria išraiškingas reljefas, vertingų buveinių įvairovė. Šilo apsauga pradėta rūpintis nuo tarpukario. Siekiant apsaugoti unikalų miško masyvą nuo iškirtimo po karo 1945 metais jam buvo suteiktas gamtinio draustinio statusas. Šiuo metu šeštadalis Punios šilo (457 ha) paskelbta gamtiniu rezervatu, o likusi teritorijos dalis – botaniniu-zoologiniu draustiniu. Skaityti toliau

Pasiilgę tikrumo, glaudžiamės prie gamtos (0)

Feliksas Laivys | asmeninė nuotr.

Gyvendami mieste tarsi pamirštame, kad visai šalia mūsų tvyro miškų ir laukų tyla, rimtis, ramybė, trikdoma nebent paukščių trelių ar šniokščiančios upelės garsų. Tai netrunki suvokti atsidūręs greta Alantos girios (Molėtų r., Pavirinčių k) besiglaudžiančioje Felikso Laivio sodyboje. Ant kalvelės esantį kiemą supa šimtametės pušys, o papėdėje telkšo keturi šaltiniuoti gyvojo vandens tvenkiniai. Dar daugiau sakrališkumo šiai vietai suteikia sodybos šeimininkas, tikras girios filosofas. Skaityti toliau

K. Aleknaitė. Amžino mokytojo pėdomis (0)

Vydūnas | Alkas.lt koliažas

Kai kalba pasisuka apie Vydūną (Vilhelmas Storosta 1868-1953), tylos ir nežinios šydo nebelieka. Nebelieka ir pasimetimo, nekyla klausimų kas šis žmogus yra. Taip yra todėl, kad mūsų dienomis, praėjus 150 metų nuo šio vieno įstabiausių mūsų krašto žmonių gimimo, visi šį žmogų savotiškai pažįsta, gerbia, kliaujasi. Visi iki vieno daugiau ar mažiau yra susipažinę su Vydūno kūryba, žino apie jo didelius pasiekimus, apie jo gausų ir vertingą tautinį, kultūrinį ir literatūrinį palikimą, kuris bėgant laikui ne tik, kad nepraranda savo reikšmės ir vertės, bet tampa dar vertingesnis ir svarbesnis. Skaityti toliau