Žymos archyvas: Medžiai

M. Lučka. Šauksmas dėl Gojaus girios išgelbėjimo (2)

Gojus | kronika.lt nuotr.

Šalia Elektrėnų ošia vertinga ir mitologinė Gojaus giria. Didesnė šio girios dalis priklauso Lietuvos Respublikai ir įvardijama kaip „Gojaus miškas“, kita girios dalis privatinė nuosavybė. Gojaus girioje yra 3 pilkapynai, įtraukti į kultūros vertybių registrą.

Šalia Gojaus girios buvo Perkūnkiemio kaimas, kurio vietoje sovietiniais laikais pastatė Elektrėnų šiluminę elektrinę, – kita kaimo dalis buvo užpilta Elektrėnų marių vandeniu. Gana simboliška, kad žaibais besisvaidančio Perkūno vardo kaimo vietoje buvo pastatyta elektrinė. Skaityti toliau

Kauno ąžuolyne tęsiami senųjų medžių apsaugos ir priežiūros darbai (0)

Kauno Ąžuolynas | A. Aleksandravičiaus nuotr.

Nuo šios savaitės Kauno ąžuolyne tęsiami medžių senolių priežiūros darbai. Antrus metus vykstančios gamtotvarkos programos tikslas – beveik 500 medžių, iš kurių net 412 – saugomi ąžuolai, būklės gerinimas ir lankytojų saugumo užtikrinimas. Tikimasi, kad atlikus visus numatytus darbus, čia bus sukurtos palankios sąlygos retų ir nykstančių rūšių išlikimui.

Iki šiol Ąžuolyne buvo apgenėtos sausos ir parko svečiams pavojų kėlusios šakos, imtasi prevencinių veiksmų dėl medžių išlūžimo – surišant, genint ir formuojant lajas.  Skaityti toliau

Medžiai – saugojamas gamtos paveldas (0)

Medžiai – saugojamas gamtos paveldas | lrv.lt nuotr.

Suskaičiuoti, kiek Lietuvoje auga medžių, turbūt būtų be galo sudėtinga ar net neįmanoma. Tačiau tarp jų šiandien yra daugiau kaip 500 tokių, kurie paskelbti valstybės ar savivaldybių saugomomis gamtos vertybėmis.

Botaninės gamtos paveldo vertybės gali tapti išskirtinio amžiaus, matmenų, formų ar dendrologiniu bei estetiniu požiūriu vertingi medžiai. Didžiąją dalį Lietuvoje saugomų medžių sudaro gerai visiems pažįstamos medžių rūšys: ąžuolai, liepos ir pušys. Skaityti toliau

Aplinkos ministerija: Per dešimtmetį Lietuvoje padaugėjo miškų (video) (2)

Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Per pastarąjį dvidešimtmetį Lietuvos miškingumą pavyko padidinti 3,4 proc. Nuo 1997 m. miškų plotas padidėjo 218,9 tūkst. ha ir dabar užima 2,2 mln. ha. Tai sudaro trečdalį šalies teritorijos – 33,7 proc.

Vis dar pasigirsta nuomonių, kad miškingumo didėjimas neparodo tikrosios padėties, esą didėja tik miško žemės plotas, o ne jame augančių medynų. Tačiau statistika akivaizdžiai patvirtina, kad medynų – medžiais apaugusios miško žemės – plotas taip pat didėja. Prieš du dešimtmečius jis užėmė 1,95 mln. ha, o šiuo metu – 2,06 mln. ha. Skaityti toliau

Neteisėti kirtimai kainuos daugiau nei 6000 eurų (1)

Kertami medžiai Žirmūnuose | G.Kuliešiaus nuotr.

Aplinkos apsaugos departamento Kazlų Rūdos aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai atliko tyrimą dėl kertamų, šalinamų ir genimų saugotinų medžių.

Kovo pradžioje buvo gauta pranešimų apie Kudirkos Naumiestyje Tilto, Vinco Kudirkos, Bažnyčios, Vytauto gatvėse kertamus medžius.

Tikrinant pranešimuose pateiktų faktų pagrįstumą, atliktas administracinis tyrimas, Skaityti toliau

Šią vasarą kaip niekad daug ant kelių nuvirtusių medžių (2)

Šalinami nuvirtę medžiai | keliuprieziura.lt nuotr.

Pastarosios vasaros Lietuvoje pasižymi tiek pakilusia oro temperatūra, tiek vėjuotais ir audringais orais. Audrų ir liūčių padariniai keliuose tampa kliūtimis eismo dalyviams, AB „Kelių priežiūra“ per paskutinius kelis mėnesius nuo kelio šalino daugiau kaip 150 įvairių kliūčių. Rekordas – per parą gauti 25 pranešimai.

„Sudėtingos oro sąlygos – iššūkis ne tik Skaityti toliau

Kaune pradedamas Muzikinio teatro sodelio atnaujinimas (0)

Kauno muzikinio teatro sodas | kaunas.lt nuotr.

Šią savaitę pradedami kapitaliniai atnaujinimo darbai Kauno valstybinio muzikinio teatro prieigose. Liepos viduryje Kauno miesto savivaldybei pasirašius rangos sutartį su bendrove „Autokausta“, rangovas įsipareigojo per metus sutvarkyti šią erdvę bei Miesto sodo skverą. Infrastruktūrai gerinti šioje Kauniečių pamėgtoje vietoje numatyta skirti 3,5 mln. eurų. Netrukus ketinama imtis ir paties Muzikinio teatro fasado atnaujinimo.

„Jau kelerius metus kryptingai dirbame, kad daugelio mėgstamos erdvės Kaune taptų Skaityti toliau

Ieškoma būdų, kaip gelbėti Punios šilą (4)

Susitikimas Punios šile | am.lt nuotr.

Punios šile žievėgraužio tipografo pažeistų medžių gausa ir šio kenkėjo plitimo mastai kelia didelį susirūpinimą, praneša Aplinkos ministerija. Padėčiai įvertinti birželio 12 d. čia apsilankė aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

„Specialistai turi imtis priemonių, kad sustabdytų žievėgraužio tipografo plitimą – savalaikė reakcija yra geriausia priemonė nuo kenkėjo daromos žalos. Tačiau svarbu rasti balansą, išgirsti mokslininkų ir specialistų įžvalgas bei rekomendacijas“, – sakė Kęstutis Mažeika. Skaityti toliau

Šalyje siautusios audros padarė nemažai žalos miškininkams (0)

Miškas po audros | am.lt nuotr.

Kaip pranešė Valstybinių miškų urėdija, nuo prieš kelias dienas praūžusios vėtros itin nukentėjo Nemenčinės regioninio padalinio Paežerio girininkija, kur vėjas išlaužė daug eglių ir pušų maždaug 4 ha plote. Miškininkai jau pradėjo tvarkyti vėjalaužas ir vėjavartas.

Čia netrukus bus pradėti ir sanitariniai miško kirtimai. Audros nulaužti medžiai dalyje miško bus iškirsti plynai, o vėliau jis bus atkurtas naujais medeliais. Skaityti toliau

Miesto medžius vis dar sunku apsaugoti nuo neatsakingų verslo plėtotojų (1)

Seimo narys Linas Balsys | lrs.lt nuotr.

Pasitvirtino įtarimai dėl Naujininkuose, Kaminkelio gatvėje, galimai planuotų nelegaliai išpjauti miesto medžių.

Seimo narys Linas Balsys, gavęs Naujininkų gyventojų kreipimąsi dėl miesto žaliojoje zonoje sužymėtų brandžių, sveikų medžių, kreipėsi į Naujininkų seniūniją ir Vilniaus miesto savivaldybę, kad būtų pagrįstas toks sprendimas. Skaityti toliau

Sostinėje kaštonų kenkėjus gaudys naujos gaudyklės (0)

Kaštonų kenkėjų gaudyklė | vilnius.lt nuotr.

Vabzdžių antpuolių vasaros viduryje pažeidžiami kaštonų lapai – visai Lietuvai, o ir Europai, pastaruosius dešimtmečius žinoma problema. Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojai dėl ligos prieš laiką paruduojančius ir susiraitančius lapus kasmet skuba vos nukritusius sugrėbti ir utilizuoti. Bet šiemet bus išbandytas kitoks kovos su kaštonų kenkėjais būdas – vabzdžiai bus gaudomi feromoninėmis gaudyklėmis. Skaityti toliau

Visoje šalyje miškasodis jau įsibėgėja (0)

Visoje šalyje miškasodis jau įsibėgėja | lrv.lt nuotr.

Į miškus iškeliauja 30 milijonų medelių, kuriuos pasodins Valstybinių miškų urėdija (VMU). Bus atkurta 8 362 ha miškų ir įveista dar 509 ha naujų miškų plotų. Daugiausia bus pasodinta, kaip ir kasmet, eglių, beržų, pušų, juodalksnių ir ąžuolų.

Šiemet miškasodis dėl koronaviruso pandemijos tapo rimtu iššūkiu, nes reikia užtikrinti, pasak VMU vadovo Valdo Kaubrės, medelius sodinančių darbuotojų saugą, Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: žvynuoti paukščiai ir dantytos žuvys (video) (0)

„Mokslo sriuba“: žvynuoti paukščiai ir dantytos žuvys | LRT nuotr.

Didžiausias lietuvos graužikas bebras plaukioja po vandenį, pasiirdamas savo žvynuota uodega.

Kitame krante, nuo medžio nušoka erelis žuvininkas. Skrenda link vandens, ištiesęs žvynuotas kojas, bet bebras jo nedomina. Mat po vandeniu kaip tik plaukioja žuvis. Tik šioji žvynų turi kur kas mažiau, nei jiedu.

Video: Skaityti toliau

Gargždiškiai piketuos siekdami apsaugoti Gargždų parko medžius (video) (0)

Visuomenininkai ant kirtimui pažymėtų medžių pakabino plakatus su kryžiumi ir užrašu „Už Gargždų parko medžių išsaugojimą!“ | Rengėjų nuotr.

Vasario 2 d., sekmadienį, 13 val. gargždiškiai surengs taikų piketą senajame Gargždų parke.

Šiuo veiksmu bus siekiama atkreipti žiniasklaidos ir politikų dėmesį į piliečių poziciją dėl sveikų, brandžių parko medžių išsaugojimo.

Piketo prireikė paaiškėjus, kad nepaisant daugiau nei 1400 parašų po peticija, išsiųstų raštų Klaipėdos rajono merui Broniui Markauskui ir Aplinkos ministerijai, kitą savaitę jau ketinama pradėti kirsti medžius. Skaityti toliau

Miško kirtimų ribojimai saugomose teritorijose (0)

Aukštaitijos miškai | vstt.lt nuotr.

Miško kirtimai šiuo metu ypatingai daug visuomenės dėmesio sulaukianti tema, neretai sukelianti aktyvias diskusijas. Juolab tada kai kirtimai numatomi saugomose teritorijose. Saugomos teritorijos – tai sausumos ir vandens plotai su nustatytomis aiškiomis ribomis, turintys pripažintą mokslinę, ekologinę, kultūrinę vertę, kuriuose nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas.

Lietuvoje bendrąją saugomų teritorijų sistemą sudaro konservacinio prioriteto saugomos teritorijos, k Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Kodėl medžiai nebešneka? (0)

Ąžuolas | R. Balkutės nuotr.

Senybėj medžiai ūturdavo (kalbėdavo). Kai nueina, būdavo, jų kirst, tai prašysis, prašysis, kad jų nekirstų, kad jau ir daturėt nebemožna dėl jų prašymo.

Sakydavo: „Ai nekirsk tu manęs, palik tu mane, eik prie kito!“.

Prie kito nueini – kitas prašos nekirst.

Kad taip nebūtų, tai Dievas padarė, kad anie negalėtų ūturti.

[Lietuvių išminties knyga, sudarė Jonas Trinkūnas, Vilnius, 2015 m.] Skaityti toliau

Skamba pavojaus varpai dėl Zapyškio bažnyčios (7)

Zapyškio bažnyčia | A.Karaliaus nuotr.

„Socialiniuose tinkluose užvirusi diskusija dėl Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios ir jos aplinkos sutvarkymo darbų (žr. komentarus straipsnio gale, – Alkas.lt) prasidėjo šiek tiek per anksti. Du įgyvendinami projektai bus užbaigti kitąmet, tada juos ir bus galima objektyviau vertinti.“ – taip tvirtina projektų autorius, architektas Gintaras Prikockis.

Pirmąjį Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios sutvarkymo techninį projektą 2013 m. parengė šventovės valdytoja Vilkaviškio vyskupija. Deja, projektas neatitiko ES Skaityti toliau

Girios ateina į Vilnių! (5)

Labanoro žygis | J.Vidzėnės nuotr.

Spalio 25 dieną Lietuvos girios – Šimonių, Punios, Labanoro, Žalioji ir kitos – kviečia Jus visus jungtis į teatralizuotą eiseną Gedimino prospektu. Artėjant Vėlinėms, kuomet prisimename savo protėvius ir mirusius artimuosius, Vilniaus centre spiesis miško žvėrys, medžiai, mitiniai gyventojai (barstukai, laumės, puškaičiai) ir net išnykusių gyvybės rūšių šmėklos, priminti, kad mūsų sengirės taip pat jau išėjo nebūtin ir be veiksmingos valstybės apsaugos po pjūklais krenta dar išlikę didieji Lietuvos miškai.

Todėl spalio 25 dieną, 12 valandą pasipuošę žvėrių ir kitų miško būtybių kaukėmis, nešini žvakėmis, renkamės prie LR Seimo. Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Ąžuolas be viršūnės, arba kodėl bijome kirvio (1)

Nupjauta Mingėlos ąžuolo viršūnė. Vieštovėnai, Plungės r. 2015m. | Vykinto ir Daivos Vaitkevičių nuotr.

Yra tokių „amžinųjų“ temų, apie kurias Lietuvoje buvo, yra ir bus rašoma. Jos išsilieja pasakojimais, asmeninės patirties liudijimais ar pilietiniais sąjūdžiais. Tokia yra kertamos girios, alėjos ar seno medžio tema. Ir jos istorija irgi sena.

Skausmas dėl nukirstų medžių aprašomas jau XV a. istorijos šaltiniuose, nušviečiančiuose įvykius po Lietuvos krikšto. XIV a. pabaigoje į Lietuvą iš Prahos atvyko vienuolis misionierius Jeronimas, gavęs Jogailos įgaliojimus skleisti krikščionybę ir apsirūpinęs Vytauto raštais, įpareigojančiais Skaityti toliau

Menininkė sukūrė aprangą perteikiančią prigimtinės kultūros svarbą šiandien (1)

Vilmos Marės veltinio dirbinių paroda | rengėjų nuotr.

Nuo liepos 31 d. Vilniaus lankytojų centre (Antakalnio g. 25) veikia  Vilmos Marės veltinių bareljefų paroda „Gyvybę saugantis mitas“.

Menininkė Vilma Marė yra įkūrusi „Vilma Marė. Baltic style“ ženklu pavadintą aprangos stilių, taip pat ji siuva menines kompozicijas iš vilnos veltinio, kurios pasakoja apie prigimtinės kultūros svarbą šiandien.

Po ilgų šimtmečių krikščionybės kolonizavimo politikos pasaulis pagaliau pripažįsta prigimtinių kultūrų vertybes, kurios religingai saugo aplinką ir vaduoja Žemę iš ekologinės katastrofos. Skaityti toliau

Ž. Preikša. Ar tikrai kinivarpos gali sunaikinti Punios šilą? (3)

Žydrūnas Preikša | Asmeninė nuotr.

Atsakymas keliantiems abejones, kad neprižiūrimą Punios šilą sunaikins kenkėjai ir krūmokšniai.

Peticiją (susipažinti su ja ir pasirašyti galima čia) dėl Punios šilo gelbėjimo jau pasirašė per 13 000 Lietuvos piliečių, norinčių, kad Punios šilui, kuris jau dabar turi išskirtinę vertę dėl dideliame plote išlikusios mažai liestos sengirės ir saugomų rūšių gausos, būtų leista natūraliai vystytis be kirtimų ir medžioklių. Daugiau nei 90 procentų Lietuvos miškų yra „prižiūrimi“ ir reguliariai kertami. Skaityti toliau

Gretimų Puniai kaimų bendruomenių vadovai turi kita nuomonę apie Punios šilo išsaugojimą (3)

Punios šilas | R. Jakaičio nuotr.

Tuo tarpu kai Punios šilo ateitimi susirūpinę visuomenininkai ragina pasirašyti  liepos 30 d. paskelbtą internetinę peticiją dėl jo išsaugojimo, o daugiau kaip 100 žinomų visuomenės veikėjų dėl to kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, netoli Punios esančių Praniūnų, Panemuninkų ir dvejų  Genių kaimų bendruomenių bei pilietinės iniciatyvos draugijos „Mūsų Dzūkija“ pirmininkai ir Alytaus forumo atstovai  to daryti neskuba. Jų nuomone, palikus Punios šilą „ramybėje“, jį sunaikinsiančios kinivarpos (tipografai).  

„Palikus žievėgraužių tipografų (kinivarpų) masiškai  užpultą mišką ramybėje, kaip siūlo Skaityti toliau

Žaliųjų milžinų paslaptys. Pokalbiai apie medžius (0)

Žaliųjų milžinų paslaptys. Pokalbiai apie medžius | R. Jakaičio nuotr.

Liepos 31 d., 18 val., Valstybinių saugomų teritorijų tarnyba kviečia į susitikimą su gamtininku, edukologu, biologu, parašiusiu knygų vaikams ir suaugusiems, skirtų gamtos pažinimui – Almantu Kulbiu GAMTA PO STOGU ciklo renginyje „Žaliųjų milžinų paslaptys. Pokalbiai apie medžius“.

Renginys, skirtas įvairaus amžiaus lankytojams, vyks Nacionaliniame saugomų teritorijų lankytojų centre (Antakalnio g. 25).

Po A. Kulbio knygos „Medžiai milžinai“ pristatymo renginio dalyviai įmins bent kelias žaliųjų milžinų paslaptis. Tai pat gebės atsakyti į tokius klausymus kaip: „Jei tikra žolė – bananas gali praaugti kelių aukštų namą, tai kokie užauga tikrieji milžinai arba kada atsirado pirmieji medžiai? Ir sužinos dar daug visokių įdomybių apie medžius. Skaityti toliau

O. Strikulienė. Miškai kertami, urėdija džiaugiasi pelnu (5)

Išplukdoma mediena | respublika.lt nuotr.

Valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija (VMU) pasidžiaugė, jog praėjusiais metais dirbo taip pelningai, jog beveik 40 proc. viršijo numatytą metinį planą. Tačiau už ką gautas pelnas? Už miškų atsodinimą ar jų iškirtimą?

Pernai VMU pervedė į valstybės biudžetą 25,3 mln. Eur už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. Atliko įvairias socialines bei ekologines veiklas, kurių vertė – 7,4 mln. Eur. Kaip bebūtų, šios veiklos buvo tris kartus pigesnės nei privalomi atsiskaitymai už parduotą medieną. Skaityti toliau

A. Gaidamavičius. Nenori parduoti savo miško kirtėjams ir supirkėjams? Privers! (14)

Labanoro giria 2019 pavasarį | A.Gaidamavičiaus nuotr.

Aplinkos ministerija parengė įstatymo projektą, kuriuo apmokestins savo miško nekertančius savininkus. Mokestis sudarytų 5 proc. potencialių pajamų, kurias galima būtų gauti iš medienos. Visai neatsižvelgiama į tai, kad miško savininkas gali turėti ir kitokios naudos iš savo miško, o jį iškirtęs tą naudą praras.

Aplinkos ministerijos (AM) valdininkai ginasi, kad jie tik įgyvendina Vyriausybės programą. Melas! Vyriausybės programoje nėra nė žodžio apie tai. Aš pats dalyvavau Skaityti toliau

P. Saudargas. Perkrauti miškų reformą (2)

Plyni kirtimai Labanore | rengėjų nuotr.

Seimas iš naujo ėmėsi svarstyti miškų reformos įstatymą. Taip taip, tos pačios reformos, kuri jau dveji metai kaip įgyvendinama. Prieš kurią tūkstančiai miškininkų išėjo į gatves, o vėliau – į nežinią. Po kurios tūkstančiais pakirstos virto pušys Labanore, beveik kaip urėdų galvos – daug negalvojant.

Susizgribo mat Konstitucinis Teismas, kad „skubos darbą velnias renka“ ir konstatavo, kad stumiant reformą anuomet ypatingos skubos tvarka buvo pritaikyta neteisėtai. Valdantieji puolė interpretuoti, kad problema formali, tad formaliai ir spręsim – užteks perbalsuoti tą patį iš naujo, tik lėčiau. Skaityti toliau

Atgimimo ąžuolynas ir J.Basanavičiaus gimtinė dovanoja ne tik istorijos pažinimą, bet ir gilių kavą (2)

Aukščiausia Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyno vieta – Aukuro kalnelis | lnm.lt nuotr.

„Tikrasis Ąžuolyno gimtadienis – balandį, bet šiemet švęsti neskubame. Į tradicinę Ąžuolyno dieną visus pakviesime gegužės 11-ąją. Pastebėjome, kad mieliau žmonės čia lankosi atėjus tikram pavasariui ir atšilus orams“, – pasakoja R. Vasiliauskienė.

Balandžio mėnesį šalia Jono Basanavičiaus gimtinės ošiantis Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas švenčia savo gimtadienį. Šiemet jis jubiliejinis – 30-asis. Skaityti toliau

Džiūvantys pušynai verčia laiku imtis sanitarinių kirtimų (0)

am.lt nuotr.

Stebėdami šalies miškų sveikatą, Valstybinės miškų tarnybos (VMT) specialistai nustatė, kad šiemet medžiai daugiau džiuvo nei pastaraisiais metais. Antai Kauno, Trakų, Šalčininkų, Varėnos ir Vilniaus rajonuose užfiksuota atvejų, kai pušynuose medžiai nudžiūvo grupėmis po 10–50 pušų dėl Lietuvoje naujo pobūdžio pakenkimų.

Viena svarbiausių priežasčių, pasak VMT Miško sanitarinės apsaugos skyriaus vedėjo Virgilijaus Vasiliausko, – susidariusios medžių kenkėjams plisti palankios klimato sąlygos. Skaityti toliau

Gruodžio 20-ąją bus dalinamos nemokamos eglių šakos namams papuošti (video) (0)

Eglių šakos kalėdoms | am.lt nuotr.

Ketvirtadienį, gruodžio 20 d., nuo 12 val. Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai visoje šalyje gyventojams nemokamai dalins eglių šakas namams prieš šventes papuošti.

Jos bus dalijamos 120 akcijos „Parsinešk Kalėdas į savo namus“ vietų. Visą jų sąrašą galima rasti VMU tinklalapyje. Miškininkai gyventojų lauks pagrindinėse miestų ir miestelių aikštėse, populiariose susibūrimo vietose. Skaityti toliau

A. Gaidamavičius. „Bet kas atkurs lietuvių tautą?“ (11)

lakaja

Vakar buvau liudininkas vaizdo, kuris ilgam sužeidė mano ir kitų labanoriškių širdis, savigarbą, nes nieko iki šiol baisesnio per visą šią miškų gynimo kampaniją nebuvau matęs.

Beveik 500 metų skaičiuojantis Lakajos kaimas per vieną parą virto medžių kapinynu. Labanoro regioninis parkas, Lakajos kraštovazdžio draustinis, NATURA 2000 teritorija, šalia nužymėto turistinio maršruto, o svarbiausia – vidury gyvenvietės.

Miškas privatus, bet leidimus išduoda valstybė, kirtimų tvarką saugomose teritorijose irgi Skaityti toliau