Nors įprastai uodų įgėlimas alerginių reakcijų nesukelia, pastebimas tam tikras pokytis. Pasak vaistininkės Jurgos Juknevičienės, šiandien alerginių reakcijų nuo uodų ar mašalų pasitaiko vis dažniau. Vabzdžių įgėlimai pavojingi ir ligų platinimo atvejais. Kaip nuo niežulio, alergijos ar galimo uždegimo apsaugoti ne tik save, bet ir vaikus – pataria specialistė.
Mašalų sukelti nemalonumai Skaityti toliau
Čiurliai – juodi, į kregždes panašūs įvairiose pastatų nišose įsikuriantys paukščiai. Miestuose vidurvasarį tai lengviausiai pastebimi sparnuočiai, kurie jauniklių maitinimo metu kasdien sugauna po kelis tūkstančius vabzdžių. Šie naudingi paukščiai saugo mus nuo įkyrių, smulkių kraujasiurbių vabzdžių antplūdžio ir pagyvina miesto kraštovaizdį, todėl reikia džiaugtis, kad jie įsikuria mūsų kaimynystėje.
Čiurliai – itin geri skrajūnai, kurie visus savo poreikius sugeba patenkinti skrydžio metu. Skrisdami jie maitinasi, atsigeria, susirenka gūžtos įrengimui būtiną medžiagą, miega ir net poruojasi.
Pietryčių Lietuva šiemet pailsės, Gamtos tyrimų centro prognozėmis, nuo kraujasiurbių upinių mašalų antplūdžio. Praėjusį savaitgalį šio centro mokslininkai čia aptiko jau tik pavienių mašalų.
Užkirsti kelią jų antplūdžiui pavyko panaudojus biologinį preparatą „VectoBac 12AS“. Jam pirkti Aplinkos ministerija skyrė 70 tūkst. eurų, o dar 30 tūkst. eurų – Druskininkų, Varėnos, Lazdijų ir Alytaus miesto bei rajono savivaldybės. 6,5 tūkst. litrų šio preparato pagal mokslininkų rekomendacijas gegužės 18 d., kai kraujasiurbių upinių mašalų lervos buvo pakankamai Skaityti toliau
Po penkerių metų pertraukos Nemuno aukštupyje prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos vėl bus naikinami upiniai kraujasiurbiai mašalai. Paaiškėjo, kad nenaikinant kraujasiurbių mašalų jų populiacija išaugo penkiolika kartų. Iki 2011 m. mašalai buvo naikinami biologiniu preparatu.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai primena, jog upiniai mašalai – maži, museles primenantys vabzdžiai. Kanda tik patelės. Lervos vystosi tik upėse. Kiekvienoje švaresnėje upėje galima rasti upinių mašalų Skaityti toliau
Tikriausiai nerasime žmogaus, kuriam netektų susidurti su kandančiais ar geliančiais nariuotakojais: uodais, mašalais, bitėmis, širšėmis ir t. t. Kadangi yra daugybė vabzdžių, kurie kanda ar gelia, galima juos suskirstyti į dvi kategorijas: nuodingus (bitės, vapsvos, kamanės, širšės, skruzdėlės ir kt.) ir nenuodingus (uodai, mašalai, musės, blakės, utėlės, blusos ir kt.). Nors po nenuodingų vabzdžių įkandimo kartais gali atsirasti įvairios odos sudirginimo reakcijos, tačiau tik nuodingų nariuotakojų geluonis gali sukelti tokias ryškias alergines reakcijas, kaip anafilaksinis šokas. Skaityti toliau
Vasaros malonumus neretai apkartina įkyrūs vabzdžiai, kandantys ar geliantys nariuotakojai: uodai, mašalai, bitės, širšės. Pavojingiausi yra vapsvų, širšių, kamanių ir bičių įgėlimai, nes gali sukelti stiprią alerginę reakciją – anafilaksinį šoką, kuris yra pavojingas gyvybei. Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biuras primena elementarias, tačiau naudingas taisykles, kurios gali padėti kovoti su sparnuotaisiais įkyruoliais. Skaityti toliau
Bičių, vapsvų ar širšių įgėlimas gali būti mirtinas. Vasarą tikriausiai nerasime žmogaus, kuriam netektų susidurti su kandančiais ar geliančiais nariuotakojais: uodais, mašalais, bitėmis, širšėmis ir t.t. Kadangi yra daugybė vabzdžių, kurie kanda ar gelia, sąlyginai galima juos suskirstyti į dvi kategorijas – nuodingus ir nenuodingus. Nuodingi vabzdžiai: bitės, vapsvos, kamanės, širšės, skruzdėlės. Nenuodingi vabzdžiai: uodai, musės, blakės, utėlės. Skaityti toliau
Ūkininkai skundžiasi, kad lauke ganomus gyvulius puola kraujasiurbiai mašalai. Per keletą dienų nuo jų atakų Rokiškio rajone krito dešimt galvijų.
Niekuo negalintys žmonėms padėti specialistai pataria juos laikyti tvartuose, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“.
Juodupės seniūnijos ūkininkai sako dar savaitgalį pastebėję ganyklose spiečius mašalų, puolančių galvijus. Skaityti toliau
www.alkas.lt
Viešojoje erdvėje pasigirdę nuogąstavimai, kad po mėnesio, birželį, kraujasiurbių mašalų antplūdis Pietų Lietuvoje gali tapti vos ne stichine nelaime, nes šiemet neskirta pinigų jiems naikinti, tėra tik spėlionės, o ne pamatuotos prognozės. Ligi šiol dvylika metų kiekvieną gegužę prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos į Nemuną buvo pilama biologinio preparato šių mašalų lervoms naikinti, todėl vargu ar dėl vienkartinės pertraukos, pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktoriaus Laimučio Budrio, padėtis turėtų iš esmės pasikeisti. Skaityti toliau
www.delfi.lt
Šiemet biologiniu preparatu nebus naikinami kraujasiurbiai mašalai prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos. Vyriausybė tam neskyrė pinigų, o Druskininkų savivaldybė sako taip pat neturinti papildomų lėšų. Tuo metu mokslininkai baiminasi, kad kraujasiurbių vėl daugės ir jų dešimties metų darbas nueis niekais.
Pietų Lietuvos žmones ir gyvulius kamavę kraujasiurbiai mašalai gegužės mėnesį buvo naikinami dvylika metų Skaityti toliau
