www.alkas.lt
Viešojoje erdvėje pasigirdę nuogąstavimai, kad po mėnesio, birželį, kraujasiurbių mašalų antplūdis Pietų Lietuvoje gali tapti vos ne stichine nelaime, nes šiemet neskirta pinigų jiems naikinti, tėra tik spėlionės, o ne pamatuotos prognozės. Ligi šiol dvylika metų kiekvieną gegužę prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos į Nemuną buvo pilama biologinio preparato šių mašalų lervoms naikinti, todėl vargu ar dėl vienkartinės pertraukos, pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktoriaus Laimučio Budrio, padėtis turėtų iš esmės pasikeisti.
Šiemet tokia pertrauka yra priverstinė pirmiausia dėl finansinių sunkumų. Ligi šiol lėšų minėtajam biologiniam preparatui pirkti buvo skiriama iš Vyriausybės rezervo ir valstybės biudžeto (1999–2010 m. skirta 2,6 mln. Lt). Pinigų preparatui panaudoti skirdavo ir savivaldybės. Priemones mašalų populiacijai reguliuoti įgyvendindavo Alytaus apskrities administracija, o panaikinus apskritis ši funkcija teko Druskininkų savivaldybei. Aplinkos ministerija niekada šių priemonių nefinansavo ir dabar neturi galimybių tai padaryti.
Kraujasiurbių mašalų Pietų Lietuvoje pagausėjo 1992-aisiais. Jų populiacija didžiausios gausos pasiekė apie 1996 metus. Didžiausios šių mašalų veisyklos aptiktos Nemuno vidurupyje, aukščiau Prienų rajono. Populiacijos epicentras – Nemuno atkarpa nuo Augustavo kanalo Baltarusijoje iki Merkinės Varėnos rajone.
Kraujasiurbių mašalų plitimo priežasčių mokslininkams galutinai nustatyti nepavyko. Vienos svarbiausių – pasikeitęs upės hidrologinis režimas, vandens užterštumas. Turi įtakos ir pakitusi mašalų lervų mitybos bazė, sumažėjęs šiomis lervomis mintančių žuvų skaičius, santykinis vandens atšilimas. Po išsamių tyrimų 1999 m. buvo pradėta vykdyti mašalų populiacijos reguliavimo programa ir biologiniu preparatu išpurkšta Nemuno atkarpa nuo valstybės sienos su Baltarusija iki Nemunaičio Alytaus rajone.
Kiekvienais metais mašalų populiacijai reguliuoti buvo skiriamos skirtingos sumos, todėl ir biologinio preparato poveikis vandenyje esančių mašalų lervutėms buvo nevienodas. Daugeliu atvejų efektyvumas siekdavo 90–100 proc. Pietų Lietuvos regione taip reguliuojama mašalų populiacija netrukdė dirbti ir ilsėtis iki vasaros vidurio, kai pietinių krypčių vėjai atnešdavo šiuos mašalus iš kaimyninės Baltarusijos. Baltarusijoje šios reguliavimo priemonės netaikomos, išskyrus pirmuosius kelis metus, kai preparato buvo įvežta iš Lietuvos.
Kaip sakė Laimutis Budrys, biologinis preparatas „Vecto Bac“ yra pakankamai veiksmingas mašalų lervoms naikinti. Juo apdorojant Nemuno atkarpas nuo valstybės sienos su Baltarusija iki Merkinės pasiekiama didžiausio efekto. Tačiau per visą šio preparato naudojimo laikotarpį nebuvo galimybių patikrinti, koks jo išliekamasis poveikis mašalų populiacijai. Kadangi šiemet nebuvo skirta lėšų „Vecto Bac“ pirkti, mašalų gausa parodys, ar kasmet vykdomos priemonės turi ilgalaikį poveikį.
