Žymos archyvas: luomai

Seime bus paminėtas Lietuvių konferencijos 100-metis (tiesioginė transliacija) (0)

2017 09 18 14:00
Lietuvių konferencija Vilniuje (Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyrius. F267-2862, lap. 11) | lrs.lt

Rugsėjo 20 d., trečiadienį, Seime vyksiančia šventine konferencija, bus paminėtas Lietuvių konferencijos, pasiryžusios atkurti Lietuvos valstybę, šimtmetis.

1917 m. rugsėjo 18-22 dienomis, Vilniuje posėdžiavę įvairių šalies vietovių, luomų, politinių srovių atstovai sutarė, kad Lietuva turi būti nepriklausoma, valdžios sutvarkyta valstybė, o jos pamatus turi nustatyti valstybiniu būdu visų Lietuvos gyventojų išrinktas Steigiamasis Seimas. Lietuvių konferencijos dalyviai išrinko 20 Skaityti toliau →

„Aktualioji istorija“: Luominė visuomenė – teorija ar realybė? (video) (3)

2016 10 04 09:42
Tomas Baranauskas, Darius Alekna | Alkas.lt, nuotr.

Laida „Aktualioji istorija“ pristato viduramžių teoriją, pagal kurią visuomenė susideda iš trijų luomų – tų, kurie meldžiasi, kurie kariauja ir kurie dirba. Ar ši teorija taikliai aprašo visuomenę? Ar viduramžių luomai tikrai turėjo luomines privilegijas? O gal realias daugelio viduramžių žmonių pareigas ir privilegijas lėmė kiti dalykai, o ne priklausomybė luomui?

Į šiuos klausimus atsakymo ieško laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir Lietuvos edukologijos universiteto istorikas dėstytojas Darius Alekna. Skaityti toliau →

A. Butkus, V. Butkienė. Kitaip nei lietuviai, latviai nepatyrė žeminimo ar kalbos ignoravimo (24)

2015 11 28 17:16
Durbės mūšio minėjimas | kam.lt A. Pliadžio nuotr.

Lietuviai ir latviai – dvi vienintelės likusios baltų tautos su dviem vienintelėmis valstybinėmis baltų kalbomis. Šį statusą kalbos gavo XX a. pradžioje, susikūrus nacionalinėms Lietuvos ir Latvijos respublikoms.

Tačiau lietuviams iki šiol problemiška atrodo jų etninė savivoka – dėl jos atsiradimo laiko ir pačios sąvokos tebevyksta istorikų, kalbininkų ir etnologų diskusijos, kuriose mėginama skaidyti lietuvio savimonę į baltiškąją (lietuviškąją) ir slaviškąją (baltarusiškąją, lenkiškąją). Toks lietuvio savimonės skaidymas ir blaškymasis neigiamai atsiliepia visuomenės konsolidacijai bei santykiams su kaimyninėmis slavų tautomis, kurios lietuvių savimonės silpnumą naudoja savo politiniams tikslams. Skaityti toliau →

A. Butkus, V. Butkienė. Kitaip nei lietuviai, latviai nepatyrė žeminimo ar kalbos ignoravimo (7)

2014 03 02 17:09
K. Vanago nuotr.

Lietuviai ir latviai – dvi vienintelės likusios baltų tautos su dviem vienintelėmis valstybinėmis baltų kalbomis. Šį statusą kalbos gavo XX a. pradžioje, susikūrus nacionalinėms Lietuvos ir Latvijos respublikoms.

Tačiau lietuviams iki šiol problemiška atrodo jų etninė savivoka – dėl jos atsiradimo laiko ir pačios sąvokos tebevyksta istorikų, kalbininkų ir etnologų diskusijos, kuriose mėginama skaidyti lietuvio savimonę į baltiškąją (lietuviškąją) ir slaviškąją (baltarusiškąją, lenkiškąją). Toks lietuvio Skaityti toliau →