Žymos archyvas: Lietuvos Statutas

V. Turčinavičius. Ar verta dalyvauti sukilimuose, kai kovojama dėl primestų dviprasmiškų idėjų? (15)

Vladas Turčinavičius | asmeninė nuotr.

Laisvas požiūris į praeitį įmanomas tik išlaisvėjusiose visuomenėse“, todėl „brandi istorinė kultūra ir pilietinė visuomenė žengia lygia greta – rašo vokiečių istorikas Karlas Šliogeris (Schlogelis).

Stengsiuos pažvelgti į istoriją, nusikeldamas į XIX a. laikus, suvokdamas lietuvių tautos lūkesčius ir kreipdamas dėmesį į ano meto vyraujančias idėjas Lietuvoje ir aplink buvusią LDK.

Po Napoleono karų 1814-15 m. Vienos kongrese Lietuvos didžiosios kunigaikštijos Skaityti toliau

T. Baranauskas. 2016-ųjų metų Lietuvos istorijos jubiliejai (24)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

2016-aisiais minėsime keletą svarbių Lietuvos istorijos sukakčių, tame tarpe – jubiliejinių. Priminsiu, kad jubiliejus klasikine prasme – tai 50 metų periodas, o ne jokia kita „apvali“ sukaktis. Naujoviškesnė jubiliejaus sąvoka dar apima ir „pusinius“ jubiliejus, t. y. 25-mečius.

Tačiau pirmiausia paminėtina, kad Lietuvos Seimas 2016-uosius paskelbė Saulės mūšio metais, nors ir nesulaukęs jubiliejinės sukakties. Tokius paskubėjimus reikėtų laikyti bendro sistemingo požiūrio į Lietuvos istorinės atminties politiką nebuvimo pasekme, nes Seimas vis nesiryžta priimti Tautos istorinės atminties įstatymo. Skaityti toliau

V. Turčinavičius. Tapatybės kaita (II) (17)

Vytis – LDK herbas. Pieštas apie 1555 m. Vilniaus kapitulos aplinkoje. Saugomas Paryžiuje Arsenalo b-koje.

Tęsinys. Pradžia ČIA.

Istoriniai, literatūriniai ir religiniai tekstai, autorių skelbti šimtmetiniais LDK laikais, senąja religine slavų, ar lotynų, ar lenkų kalbomis yra Lietuvos kūryba, nes dauguma Europos tautų, valstybių tais laikais kūrė ne savo kalba, bet skelbiamos religijos kalba. Todėl daugelio Europos tautų kalbos tapo lotynizuotos ar slavizuotos ir išnyko, tačiau iš baltų kalbų išliko tik lietuvių ir latvių kalbos, o tai rodo mūsų kultūros gilumą ir stiprumą. Tad pažvelkime istoriniu žvilgsniu į dabarties oficialius įvykius ir jų traktavimą.

Dar į Europos informacijos erdvę neįvedėme savo didingos istorijos, kultūros paminklų, o jau stengiamasi minėti 1791 metų gegužės 3-iosios Konstitucjos dieną, Skaityti toliau

Šilutės muziejuje paroda – „Eksponatai – laikmečio liudininkai“ (0)

Lietuvos Statutas | silutesmuziejus.lt nuotr.

Jau nuo vasario 15 dienos Šilutės muziejuje veikia unikali paroda „Eksponatai – laikmečio liudininkai“, kur eksponuojamos praeitų metų dovanotos, įsigytos, restauruotos muziejinės vertybės.

Tarp 892 eksponatų ir unikalios istorinės vertybės: 1693 metų Vilniaus akademijos spaustuvėje išspausdintas Trečiasis Lietuvos Statutas lenkų kalba bei 1729 metais Vokietijoje išleista Biblija – protestantiškosios reformacijos pradininko, vienuolio, teologo Skaityti toliau

Restauruotas Lietuvos trečiasis statutas (0)

Šilutės muziejus sulaukė labai svarbaus Lietuvos istorijai eksponato – restauruoto XVII amžiaus Lietuvos statuto, kurio nuolatinė ekspozicija bus Švėkšnos muziejus.

Šį unikalų muziejinį eksponatą atrado Švėkšnos muziejaus įkūrėjas Petras Čeliauskas viename name, kuriame gyveno signataro Kazimiero Stepono sesuo.

Martyno Mažvydo bibliotekos restauratorė Aldona Nikienė prie šio eksponato dirbo beveik Skaityti toliau

M.Jučas. Tūkstantmečio Lietuvai: svarbiausi didžiosios kunigaikštystės raidos aspektai (6)

Mečislovas Jučas, „Literatūra ir menas“, 2011-06-24, Nr. 3337

prof. Mečislovas Jučas | Nuotrauka iš LDM archyvo

Šiemet 85 metų jubiliejų švenčia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos tyrinėtojas, ilgametis Vilniaus universiteto profesorius Mečislovas Jučas.

Birželio 30 d. 17 val. Valdovų rūmuose vyko jubiliato mokslinių tyrinėjimų rezultatus apibendrinančios naujos monografijos „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Istorijos bruožai“ pristatymas, per kurį buvo galima įdėmiau pažvelgti į jubiliato mokslinę ir pedagoginę veiklą. Buvo pristatyta ir prof. M. Jučo 1955–2011 m. bibliografija, kurioje vien publikacijų esama daugiau nei 400. Savaitraščio skaitytojams pristatome kelias profesoriaus pastabas apie senosios Lietuvos valstybės istorinę raidą ir svarbiausius jos aspektus. Skaityti toliau