Vasario 9 d., penktadienį, Seime, rengiama Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirta apskritojo stalo diskusija – „Vieni iš daugelio: Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų indėlis kuriant Lietuvos Respubliką“.
Renginys vyks Konstitucijos salėje (Seimo I rūmai), pradžia – 11 val.
Diskusijos dalyvius pasveikins Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė, Skaityti toliau
Sausio 21 d. Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje – Signatarų namuose – pirmą kartą visuomenei pristatytas prof. Liudo Mažylio Vokietijos Federacinės Respublikos užsienio reikalų ministerijos Politiniame archyve rastas 1918 m. vasario 16 d. nutarimas dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo. Dokumentas Signatarų namuose bus eksponuojamas tose pačiose patalpose, kur ir buvo pasirašytas. Čia tuo metu veikė Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Centro komitetas. Ši draugija buvo ne tik viena iš 1914–1918 metais legaliai veikusių ir savo tautai oficialiai atstovavusių draugijų, bet ir politikų sambūris. Skaityti toliau
Rugpjūčio 21 d. vyko paskutinės Lietuvos okupacijos aukos, kario savanorio, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo gynėjo – Artūro Sakalausko 26-ųjų žūties metinių minėjimo renginiai.
„Kiekvienas Lietuvos pilietis turi amžiną pareigą – ginti savo šeimą ir Tėvynę. Ši pareiga nėra žodis ar šūkis – pirmiausia, tai yra jausmas. A. Sakalauskas jautė, kad Lietuvos laisvei ir garbei gresia pavojus. Jis nedvejojo ir bėgo tiesiai ten, kur vyksta mūšis, kur kaunasi jo draugai“, Skaityti toliau
Kovo 10 d. 13 val., Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse, Vitražo galerijoje (Seimo I rūmai) vyks tradicinės gėlių, padedamų ant Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų kapų, perdavimo iškilmės, bus pagerbtas Anapilin išėjusių Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų – Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatų šviesus atminimas.
Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis perduos gėles ir įgalios Joniškio, Kauno, Kelmės, Kėdainių, Klaipėdos, Pakruojo, Palangos, Plungės, Ukmergės savivaldybių atstovus ir Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos karius aplankyti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų kapus ir padėti ant jų gėles nuo Lietuvos Respublikos Seimo ir visų Lietuvos žmonių vardu. Skaityti toliau
Atšventus Vasario 16-ąją, nusiraminimo nedaug. Net ir ne dėl to, kad kainos kyla kaip ant mielių ar politinės partijos nenustoja erzeliuoti, o kad aplink Lietuvą, atrodo, kaupiasi tamsūs debesys. Jau kelintą kartą rašau, kad tai kur kas rimčiau negu kokio ten Užkalnio kebabai ar kepštelėjimas neklaužadai sūneliui per užpakalį…
***
O vis dėl savaitės įspūdžius pradedu nuo šviesulio – Nepriklausomybės Akto 99-ųjų metinių šventės. Šiemet ją praleidau ne Vilniaus gatvėse, ne po Signatarų namų Skaityti toliau
Švenčiant 780-ąjį Šiaulių gimtadienį, istorinė miesto atmintis įprasminta Signatarų alėja, atidaryta Lieporių parke. Taip pagerbti žmonės, vedę visą Lietuvą laisvės keliu. Signatarų alėja primins mieste gimusių ar išrinktų 1918 ir 1990 metų Nepriklausomybės aktų signatarų vardus ir pavardes dabarties bei ateities kartoms.
Į Signatarų alėjos atidarymą susirinko miesto vadovai, Kultūros ministras Šarūnas Birutis, Nepriklausomybės atkūrimo akto signatarai garbės piliečiai, svečiai, Skaityti toliau
Rugsėjo 4 d. eidamas 87-uosius metus mirė Nepriklausomybės akto signataras, žurnalistas ir rašytojas Gintautas Iešmantas.
G. Iešmantas gimė 1930 metais Šūkliuose, Vilkaviškio rajone. Lietuvių kalbos ir literatūros specialybę turėjęs signataras dirbo žurnalistu, rašė poeziją.
Signataras buvo okupacijos priešininkas. 1974 metais G. Iešmanto bute padaryta krata ir rasti nuo 1947 metų rašyti eilėraščiai apie laisvę – tuomet jis pašalintas iš „Komjaunimo tiesos“ redakcijos skyriaus vedėjo pareigų. Skaityti toliau
Vasario 9 dieną įvyko Seimo nario Audriaus Nako ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija „Pilietinė savimonė – nuo 1991 m. vasario 9 d. visuotinės apklausos iki 2016 m. pilietinių iniciatyvų“.
Taip pat dalyvavo Vilniaus Universiteto Teisės fakulteto doc. Vaidotas A. Vaičaitis, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Egidijus Klumbys.
Alkas.lt primena, kad lygiai prieš ketvirtį amžiaus Lietuvoje buvo surengta apklausa: Skaityti toliau
Lygiai prieš ketvirtį amžiaus Lietuvoje buvo surengta apklausa: „Ar piliečiai pritaria teiginiui: Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė Respublika?“.
1991 m. vasario 9 dieną „taip“ atsakė 90,47 proc. lietuvių, „ne“ – 6,56 proc.
Plebiscite dalyvavo net 84,83 proc. balso teisę turinčių Lietuvos žmonių.
Taip pasauliui paliudyta, kad Aukščiausioji Taryba, 1990 m. kovo 11-ąją paskelbusi Skaityti toliau
Spalio 13 d., antradienį, 9.30 val. Vitražo galerijoje (Seimo I rūmai) bus pristatyta fotografijų paroda, skirta Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputato, akademiko Eduardo Vilko (1935–2008) 80-osioms gimimo metinėms paminėti. Ją atvers Seimo Pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas.
Parodoje eksponuojamos fotografijos iš Eduardo Vilko, Aldonos Vilkienės asmeninių šeimos archyvų, dr. Stasio Skėraus, prof. Antano Buračo, fotografo Andriaus Petrulevičiaus asmeninių archyvų, Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Lietuvos Respublikos Seimo archyvo fondų, pristatančios signataro Eduardo Vilko gyvenimo kelią, asmenybę, jo mokslinę, politinę, visuomeninę veiklą. Skaityti toliau
Balandžio 24 d., minint Krašto apsaugos departamento įkūrimo 25-ąsias metines, 14 val. Seimo Konstitucijos salėje vyks konferencija-minėjimas „Lietuvos gynybinės sistemos atkūrimo būtinybė 1990 metais. Krašto apsaugos departamento įkūrimas 1990-04-25 ir iššūkiai“ ir leidinio „Lietuvos Krašto apsaugos sistemos atkūrimas 1989-1993 metais“ pristatymas. Skaityti toliau
Likimo suvestos Paryžiuje
Tarpukario Paryžius, kuriame virė kultūrinis ir meninis gyvenimas, tarsi magnetas traukė gabius žmones iš viso pasaulio. Tad nenuostabu, kad jaunimas iš karo pelenų prisikėlusios Lietuvos irgi vyko ten studijuoti dailę ar muziką. Savo diplomatines įstaigas Prancūzijoje įkūrė ir jaunutė Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Likimas suvedė Paryžiuje ir dvi 1918 m. Lietuvos nepriklausomybės akto signatarų žmonas – Verą Šernienę ir Bronę Klimienę. Skaityti toliau
„Revoliucija it Saturnas ryja savo vaikus“ – pasakęs bendražygių myriop nuteistasis Ž. Ž. Dantonas, vienas iš Didžiosios prancūzų revoliucijos (1789–1794) vadų. Improvizuota romėnų mitu apie titaną Saturną (graikų Krono analogas), rydavusį savo naujagimius iš baimės, kad šie užaugę jo nenuverstų. Dantonas buvo giljotinuotas revoliucijos pabaigoje – 1794 m.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai ir Sąjūdžio buvę aktyvistai pradėti persekioti daugiau nei po 20 metų. Tiesa, nei Romualdui Ozolui, nei Bronislovui Genzeliui ar Alvydui Medalinskui, nei kitiems giljotina negrasinama – nebe XVIII amžius. Ir persekiojami jie toli gražu ne savo bendražygių ir ne už revoliucinių Sąjūdžio idealų tariamą išdavystę Skaityti toliau
Kovo 30 d. atvirų durų dieną Seime fotografo Vytauto Daraškevičiaus fotografijų parodą „Į Laisvę: 1988 birželis – 1990 kovo 11“, skirta 22-osioms Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos metinėms aplankyti galėjo visi norintieji, nes patekti į senuosius Seimo rūmus nereikėjo jokių leidimų.
Fotografas V. Daraškevičius dar 1988 m. birželio mėn. įsitraukė į Sąjūdžio gyvenimą ir fiksavo Sąjūdžio renginius nuo jo pradžios iki pat 1991 m. rugsėjo mėn. Gausi medžiaga pirmą kartą plačiau eksponuota 2008-aisiais – juos paskelbus Sąjūdžio metais. Skaityti toliau
Kovo 30 d., penktadienį, 11–15 val. – atvirų durų valandos Seime. Įėjimas per I rūmus, nuo Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos pusės. Primename, kad atvirų durų valandų lankytojams nereikalinga išankstinė registracija.
Lankytojai kviečiami susipažinti su fotografo Vytauto Daraškevičiaus fotografijų paroda „Į Laisvę: 1988 birželis – 1990 kovo 11“, skirta 22-osioms Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos metinėms.
Fotografas V. Daraškevičius dar 1988 m. birželio mėn. įsitraukė į Sąjūdžio gyvenimą ir Skaityti toliau
2012 m. kovo 9 d. 15 val. Panevėžio kraštotyros muziejaus filiale „Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio muziejuje“ vyks Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimas.
Renginyje dalyvaus Panevėžyje veikiančių demokratiją bei pilietiškumą skatinančių nevyriausybinių organizacijų atstovai: Nepriklausomybės gynėjų sąjungos, šaulių, skautų, tautinio jaunimo nariai. Minėjimo metu bus pristatoma paroda „Sąjūdžio metų plakatai ir afišos“. Koncertuos Panevėžio Vytauto Mikalausko menų mokyklos moksleiviai bei bus eksponuojami jų sukurti atvirukai, skirti Kovo 11-ajai. Skaityti toliau
