Naujienų srautas (RSS) Alkas feisbuke

Žymos archyvas: Lietuvos nepriklausomybė

D. Vaitkevičienė. Žemių sauja, arba į ką įsikūnija mirusieji (žuvusiems Sausio 13-ąją atminti) (7)

Darius Gerbutavičius | lrs.lt nuotr.

1991 metų sausis. Septyniolikmetis Darius Gerbutavičius, žuvęs prie Televizijos bokšto nuo sovietinių desantininkų šūvių, pašarvojamas šv. Teresės bažnyčioje. Vienoje pusėje karsto prie sūnaus palinkęs tėvas, kitoje – motina. Gedulas. Sunkią akimirką tėvai ištaria žodžius: „Viena paguoda – kad gulės savoj žemėj, ne afganistanuose“.

Šie žodžiai reiškia, kad žūti už Tėvynę yra visai kas kita, nei žūti už Sovietų Sąjungą kariaujant Afganistane. Bet reiškia ir dar kai ką daugiau: baisi yra ne pati mirtis, bet palaidojimas svetimoje žemėje.

Tai keista mintis, kurios paaiškinimas slypi kultūrinės sąmonės gelmėse. Prieš pusantro šimto metų Simonas Daukantas rašė: Skaityti toliau

R. Maceikianecas. Laikas advokatauti Lietuvai (30)

Ryšardas Maceikianecas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

(…) Esu už tikslumą, nes man atrodo, kad tik tiesa yra įdomi. Juozapas Mackevičius.

Lietuva pradėjo kovas dėl nepriklausomybės būdama nacionalinės vienybės ir susitelkimo pavyzdys, kai lietuviai, tauta, kurios vardu pavadinta valstybė, sudarė gerokai daugiau negu 80 proc. Tad nebuvo jokių požymių, rodančių, kad šalis susidurs su kokiomis nors problemomis dėl vadinamųjų mažumų.

Nors rusai tada Lietuvoje buvo didžiausia mažumos grupė, skirtingai nuo Latvijos ir Estijos, kažkas nustatė, kad „reprezentacinė“ Lietuvos Skaityti toliau

Seime vyks konferencija „Atkurtam valstybinės lietuvių kalbos statusui – 30“ (tiesioginė transliacija) (0)

Seimas | lrs.lt nuotr.

Lapkričio 19 d., pirmadienį, 10 val. Semo Konstitucijos salėje (Seimo I rūmai, Gedimino pr. 53, Vilnius) Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija organizuoja konferenciją „Atkurtam valstybinės lietuvių kalbos statusui – 30“.

Konferencija skirta paminėti atkurto valstybinės lietuvių kalbos statuso 30-metį. 1988 m. lapkričio 18 d. Sąjūdžio ir visuomenės spaudžiama LSSR Aukščiausioji Taryba pripažino lietuvių kalbą valstybine – sovietinės Lietuvos Konstitucija buvo papildyta straipsniu, įteisinančiu lietuvių kalbos vartojimą viešojo gyvenimo srityse. Skaityti toliau

Tautos atmintis – gyva (1)

Valstybes 100-mečiui atminimo lenta_lrv.lt

Lapkričio 9 d. ministras vyko Atminimo lentos, įamžinančios vietą, kurioje stovėjusiame pastate 1918 m. posėdžiavo Lietuvos Valstybės Taryba ir pirmieji ministrų kabinetai, atidengimo iškilmės.  Būtent prieš 100 metų 1918 -aisiais valstybės laikraštis „Lietuvos aidas“ rašė: „Lietuvos Taryba maino butą ir persikelia į Šv. Jurgio prospektą, namo numeris 13“.

„Čia Vilniuje, šioje Gedimino prospekto vietoje stovėjusiame pastate, į kurį 1918 metų antrąjį pusmetį buvo nukreiptos visų lietuvių akys, Skaityti toliau

E. Klumbys, Z. Vašvila. Kas atkūrė Lietuvos Nepriklausomybę – Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba ar Atkuriamasis Seimas?“ (30)

LCVA nuotr.

Paskelbti šį klausimą paskatino iki koktumo kasdien skambančios propagandinės klišės, kad viskas, kas Lietuvoje įvyko „sovietmečiu“, yra blogai. Šių demagogų klausiame, ar Lietuvos Nepriklausomybės, kuria naudojatės šiai demagogijai skleisti ir kurią beatodairiškai liaupsinate, atkūrimas taip pat yra absoliutus blogis? Juk Lietuvos Nepriklausomybę 1990 m. kovo 11 d. atkūrė „sovietinė“ XII-ojo šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba, išrinkta 1990 m. vasario 24 d. Ji buvo paskutinioji Tarybų Lietuvos valdžia, mes – pirmą Skaityti toliau

Kviečia Chersono krašto kultūros dienos Lietuvoje (nuotraukos) (4)

Chersono krašto kultūros dienos Lietuvoje | Rengėjų nuotr.

Rugpjūčio 24 d. švenčiama  Ukrainos Nepriklausomybės ir Vėliavos diena. Šiais metais Lietuva ir Ukraina pažymi garbingas 100 metų sukaktuves. Šia proga Chersono kultūros veikėjų pasiuntiniai atvyks į Lietuvoje rengiamus Chersono krašto kultūros dienų renginius. Tad turėsime puikią galimybę plačiau susipažinti su Ukrainos muzika, dainomis, daile, papročiais ir tradicijomis, dalyvauti mugėje ir paskanauti tikrų ukrainietiškų barščių!

Ukrainiečiai ir lietuviai savo šalių nepriklausomybės metines kartu pažymi kasmet jau nuo 2016 metų – Ukrainoje Lietuvos kultūros dienomis Chersono srityje ir Chersono krašto kultūros dienomis Lietuvoje. Skaityti toliau

Sąjūdžio jubiliejus: kaip sugriuvo baimės ir tylos siena (nuotraukos) (2)

3_Sajudis

30 metų – tiek rytoj sukanka nuo tos dienos, kai buvo suburta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) iniciatyvinė grupė, pradėjusi vesti šalį į nepriklausomybę. Kokia buvo šių drąsių žingsnių pradžia?

Minint Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės 30-metį šiomis dienomis vyks įvairių renginių.

Vienas jų – Vilniuje, Žvėryne, šalia tos vietos, kur leistos „Sąjūdžio žinios“, rytoj bus atidengta paminklinė lenta.

– Stovėjote prie Sąjūdžio ištakų, buvote vienas jo lyderių, Skaityti toliau

Ignalinoje paminėta Lietuvos nepriklausomybės diena (nuotraukos) (0)

Ignalinos miesto sav. nuotr.

Kovo 10-ąją Ignalinos kultūros ir sporto centre iškilmingai pasitikta Lietuvos nepriklausomybės atgavimo diena. Ta proga istorikui, publicistui Romučiui Matkevičiui įteikta Miko ir Kipro Petrauskų premija ir parodytas specialiai Lietuvos 100-mečiui ir laisvės šventei sukurtas muzikinis spektaklis „Eglė Žalčių karalienė“ pagal Salomėjos Nėries poemą ir to paties pavadinimo Miko Petrausko operą, pagerbiant Palūšėje gimusį kompozitorių, pirmosios lietuviškos operos „Birutė“ autorių. Nuostabus reginys nepaliko abejingų. Talentinga režisierė Jolanta Narbutaitienė, Skaityti toliau

A. Ramanauskaitė-Skokauskienė. Branginkime mūsų valstybės laisvę (2)

Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė | lrs.lt, Dž. G. Barysaitės nuotr.

Kovo 11-ąją, Seime, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime, LLKS ginkluotųjų pajėgų vado, 1949 m. vasario 16 d. LLKS Tarybos deklaracijos signataro Adolfo Ramanausko-Vanago dukters Auksutės Ramanauskaitės-Skokauskienės iškilmėse pasakyta kalba.

Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadove profesoriau Vytautai Landsbergi, linkiu jums greičiau sveikti. Seimo Pirmininke, Ministre Pirmininke, Ekscelencijos Skaityti toliau

Rengiama spaudos konferencija A. Ramanausko – Vanago 100 metų sukakčiai paminėti (0)

Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio karinių pajėgų vadas A. Ramanauskas-Vanagas tvirtai laikė ginklą rankose | Archyvinė nuotr.

Kovo 6 d. legendiniam partizanų vadui Adolfui Ramanauskui – Vanagui sukanka 100 metų.

Išvakarėse, pirmadienį, kovo 5 d., Genocido tyrimo centras ir Ypatingasis archyvas kviečia į spaudos konferenciją, kur pristatys A. Ramanauską – Vanagą kaip pasipriešinimo legendą  ir kaip pogrindžio žurnalistą, atskleis jo įdomiausius ir tragiškiausius gyvenimo momentus, atsakys į klausimus. 

Spaudos konferencija vyks pirmadienį, kovo 5 d., 10.30 val. Lietuvos ypatingajame archyve, Gedimino pr.40/1, antrame aukšte, 207 kab. (buv. KGB rūmuose, buv. KGB pirmininko kabinete). Skaityti toliau

K. Stoškus. Nepriklausomybės šimtmetis: šventė, pasididžiavimas ar eilinė pramoga? (7)

Krescencijus Stoškus | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Proga. Kad ir kokių kiltų abejonių, privalome nusilenkti tiems žmonėms, kurie sumanė Lietuvos Nepriklausomybės šimtmečio jubiliejų. Tai kol kas vienintelė proga po gana ilgos pertraukos visai tautai apgalvoti ir įvertinti tai, ką reiškia du valstybės išsilaisvinimo etapai iš Rytų imperinės priklausomybės.

Sunku įsivaizduoti, kuo mes būtume šiandien, jeigu paskutinį šimtmetį nebūtume turėję savo valstybės. Kažin kas būtų likę iš mūsų žemės, jos gamtos, mūsų kultūros, papročių, kalbos, mūsų istorijos ir pačios tautos.

Net jei dar kas nors būtų atsiminę savo kilmę ir kalbą, Skaityti toliau

Justinas Marcinkevičius: kokį jį prisimename (4)

Justinas Marcinkevičius | Algimanto Aleksandravičiaus nuotr.

Vasario 23 dieną, penktadienį, 18 val., Vilniaus knygų mugėje, bus pristatoma knyga – „Justinas Marcinkevičius: kokį jį prisimename“. Renginyje dalyvaus literatūros kritikas Valentinas Sventickas, poeto dukra Jurga Marcinkevičiūtė, profesorė Viktorija Daujotytė, žurnalistas Audrius Siaurusevičius ir filosofas, rašytojas, publicistas Arvydas Juozaitis.

Didžiajai daliai Lietuvos žmonių gana pasakyti vardą ir pavardę – Justinas Marcinkevičius, – ir yra aišku, apie ką kalbama. Tai aukščiausias titulas, kokio gali sulaukti viešas žmogus. Skaityti toliau

Kaip okupantai baiminosi Lietuvos nepriklausomybės 70-ečio (3)

Nepriklausomybės Akto pristatymas M.Mažvydo bibliotekoje | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Artėjant Vasario 16 Akto paskelbimo šimtmečiui Genocido ir rezistencijos tyrimo centras siūlo prisiminti, kaip prieš trisdešimt metų Komunistų partija ir KGB baiminosi Lietuvos nepriklausomybės 70-ečio. 

1988 m. vasario 8 d. LSSR KGB pirmininkas Eduardas Eismuntas savo operatyvinėje suvestinėje, siunčiamoje kitiems KGB skyriams, rašo:

„Vakarų reakcingi sluoksniai, pirmiausia JAV, vysto propagandines akcijas ryšium su Vasario 16-ą Lietuvos „nepriklausomybės“ paskelbimo 70-ečiu. Skaityti toliau

Trakų salos pilyje – šventinis spektaklis „Prašau, mylėkit mano Lietuvą“ (0)

Trakų salos pilyje – šventinis spektaklis „Prašau, mylėkit mano Lietuvą“ | Trakų rajono savivaldybės nuotr.

Vasario 16 d., penktadienį, 12 val., Trakų salos pilyje, vyks Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijos Talentų klubo muzikinis spektaklis „Prašau, mylėkit mano Lietuvą“. Spektaklis skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Režisierė ir siužeto autorė – Violeta Serbintienė. Renginį rengia Trakų istorijos muziejus ir Naujosios Akmenės Ramučių gimnazija.

„Žiūrėdama į savo vaikus scenoje, matau juose tuos pačius vyrus ir moteris, kurie kovojo už Lietuvos nepriklausomybę, tą patį ryžtą, – sako V. Serbintienė. Skaityti toliau

G. Karosas. Tautinė Lietuva: kelias į namus (15)

Gintaras Karosas | asmen. nuotr.

Pasitinkame Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejų. Tai ypatinga data mūsų valstybės gyvenime. Valstybės, kuri prieš šimtą metų 1918 m. vasario 16-ąją atgimė: vieni sako, kad tai stebuklas, kiti – kad tai padaryti pavyko didžiulėmis mūsų Tautos šviesuolių pastangomis. Stebuklai neįvyksta savaime. Jie būna tada, kai tikėjimas ar nuoširdžios pastangos peržengia įtikinamumo kritinę ribą. Tada, daugiau kaip prieš šimtmetį, Tautos šviesuolių, rašančių ir kviečiančių Sąjūdžiui, nebuvo daug. Jie budino Tautą. Kiti, tylieji, prisidėjo prie mūsų valstybės atkūrimo kitaip: knygnešiai, Skaityti toliau

Kuriamas dokumentinių filmų ciklas „Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą“ (2)

Saliamonas Banaitis, Valstybės Tarybos narys. Lietuvos albumas, 1921 m. | wikipedija.org nuotr.

Antrasis Lietuvos nepriklausomybės šimtmečiui paminėti skirto atkuriamosios dokumentikos filmų ciklo „Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą“ sezonas jau įsibėgėjo. Dešimtyje serijų ir toliau atskleidžiami faktai apie ryškiausias asmenybes, prisidėjusias prie laisvos Lietuvos sukūrimo.

Sausio 28 dieną LRT ekranuose pasirodys jau ketvirtoji filmų ciklo dalis, kurioje žiūrovai išgirs dar niekur negirdėtas istorijas iš visuomenės veikėjo ir signataro Saliamono Banaičio gyvenimo.

Prieš pasirodant ketvirtajam dokumentinių filmų ciklo „Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą“ filmui norintys juo galės pasimėgauti kiek anksčiau. Skaityti toliau

Režisierius Vincas Sruoginis: apie Sausio 13-ąją noriu papasakoti iš Amerikos lietuvio perspektyvos (0)

Vincas Sruoginis Parlamente | Asmeninio albumo nuotr.

Filmo „Nematomas frontas“ kūrėjas V. Sruoginis sugrįžo į Lietuvą po dvejų metų pertraukos su naujo filmo scenarijumi toliau rinkti jam medžiagos. Dalyvavo renginiuose Sausio 13-ajai atminti ir susitiko su to meto įvykių liudininkais ir dalyviais.

„Yra visiems žinomų ir užfiksuotų dalykų, tokių kaip tankai, kareiviai, užgrobta televizijos studija, o aš savo scenarijui ieškau to, kas liko „už kadro“. Pavyzdžiui, iš vienos moters išgirdau, kad tą šeštadienį visą dieną veikė dienos centras, kuriame vaikus prižiūrėjo savanoriai. Vaikus tų tėvų, kurie ėjo ginti Parlamento ir televizijos bokšto. Mane, kaip tėvą, šis pasakojimas pribloškė. Skaityti toliau

Rengiama paroda „Išeiviškoji diplomatija laisvės tarnyboje“ (1)

Paroda bibliotekoje_diplomatijaSausio 9 d. 17 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Valstybingumo erdvėje, II a.) atidaroma paroda, kurioje pristatomos lietuvių išeivių politinės veiklos epizodus menančios nuotraukos, vaizdo įrašai, kita istorinė medžiaga, liudijanti lietuvių diasporos diplomatinę veiklą. Parodos rengėjai – Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos institutas ir Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus.

Vakaruose susiformavusi stipri lietuvių diaspora atliko reikšmingą vaidmenį Lietuvos valstybės politiniame, ekonominiame, kultūriniame gyvenime. Itin svarbi buvo politinė veikla ir tautos reprezentavimas svetimuose kraštuose Skaityti toliau

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Donato Malinausko tėviškės takais (2)

Renginio dalyviai | voruta.lt nuotr.

Lapkričio 11 d., Strėvos kaime, žvarbokas oras nesutrukdė susirinkti entuziastams, išsiruošusiems į kelionę Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Donato Malinausko (1869–1942) tėviškės takais.

D. Malinauskas, baigęs agronomijos mokslus, grįžo į savo dvarus buvusioje Trakų apskrityje. Gyvendamas Onuškyje susipažino su klebonu Stanislovu Šlamu, jau nuo seminarijos laikų platinusiu lietuvišką spaudą. Donatas Malinauskas tapo jo patikimu padėjėju. Skaityti toliau

Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse, buvo pagerbtas Tuskulėnų aukų atminimas (0)

Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse pagerbtas Tuskulėnų aukų atminimas | Alfredo Pliadžio nuotr.

Rugsėjo 28 d., krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse, pagerbė Tuskulėnų aukų atminimą. Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai, iškilmingai įnešė vainiką, buvo padėtos gėlės, uždegtos žvakės.

Ši diena skirta atminti ir pagerbti 1944–1947 m. NKGB–MGB vidaus kalėjimo rūsiuose kalintiems, kankintiems ir vėliau nužudytiems 767 asmenims, kurių palaikai buvo slapta užkasti Tuskulėnų dvaro teritorijoje. Tik 7 žmonių palaikai buvo atiduoti artimiesiems ir Telšių vyskupijai, o kitų 717 sovietinio genocido aukų palaikai, 2004 m. lapkričio 2 d., buvo perkelti į koplyčią-kolumbariumą.

Skaityti toliau

Minėsime Steigiamojo Seimo dieną ir Lietuvos Valstybės Konstitucijos 95-metį (0)

Lietuvos Respublikos Konstitucija | D.Vasiliauskienės nuotr., diena.lt

Gegužės 17 d., trečiadienį, Seime vyks renginiai, skirti Steigiamojo Seimo dienai ir 1922 m. Lietuvos Valstybės Konstitucijos 95-mečiui paminėti.

11.30 val. Vitražo galerijoje (Seimo I r.) bus atverta Seimo kanceliarijos parengta paroda „Ne vienai valandai: Lietuvos Valstybės Konstitucijai – 95“, skirta Lietuvos Konstitucijos istorinei raidai XX amžiuje, 12 val. Konstitucijos salėje (Seimo I r.) įvyks apskritojo stalo diskusija „Lietuvos konstitucingumo raida“.

Apskritojo stalo diskusijos dalyvius pasveikins Seimo Pirmininkas prof. Viktoras Pranckietis, pranešimus skaitys Lietuvos istorikai ir teisininkai: Skaityti toliau

Jaunoji karta – daug pilietiškesnė, nei manėte (0)

KarolisZemaitis._asmen.nuotr

Gegužės 10 d. LDK Valdovų rūmuose vykusioje konferencijoje „Socialiniai mokslai šiuolaikinėje mokykloje“ apie jaunosios kartos pilietiškumą ir jį lydinčius mitus kalbėjo Karolis Žemaitis, vienas iš projekto „Misija Sibiras’16“ rengėjų ir ekspedicijos dalyvių. „Misija Sibiras“ subūrė Lietuvos mokyklų vadovus, istorijos, geografijos, ekonomikos, pilietinio ugdymo mokytojus ir ekspertus, priėmusius iššūkį pažvelgti į savo šalies ir pasaulio pažinimą jaunosios kartos akimis.

„Kiekviena karta turi savą ir unikalų santykį su Lietuvos istorija, su įvykusiais istoriniais įvykiais. Mes galime džiaugtis Lietuvos nepriklausomybe, galime laisvai keliauti ir Skaityti toliau

„Savaitės pjūvis“ apie tris datas – 1918, 1949, 1990 ir jungtinį mokyklų tinklą (video) (1)

Dr. Bernardas Gailius | Penki.lt nuotr.

Ką mums reiškia trys datos: 1918, 1949 ir 1990? Pokalbis su istorijos m. dr. Bernardu Gailiumi.

Jungtinis mokyklų tinklas – sena nauja idėja. Interviu su Seimo švietimo ir mokslo komiteto nariu Edmundu Pupiniu ir Švietimo darbuotojų profesinių sąjungų pirmininku Andriumi Navicku.

Daugiau laidų, komentarų ir straipsnių – www.iskauskas.lt, „Penki TV“ kanalu „YouTube“, paskyroje „Facebook“, portaluose www.penki.lt, www.alkas.lt, www.veidas.lt, www.lzinios.lt, regionų televizijose. Skaityti toliau

VDU profesoriui A. Butkui paskirta D. Malinausko premija (8)

A.Butkus_vdu.lt

VDU Letonikos centro vadovui, Lituanistikos katedros profesoriui dr. Alvydui Butkui skirta Vasario 16-osios akto signataro Donato Malinausko kultūros premija. Premijos įteikimo iškilmės vyks kovo 11 d., šeštadienį, 11 val., Signatarų namų salėje (Pilies g. 26, Vilnius).

Premijos įteikimo renginyje prof. dr. Alvydas Butkus skaitys pranešimą „Identitetas, istorija ir politika“. Skaityti toliau

Pilietiškumo veiksmas – „Atmintis gyva, nes liudija“ (1)

Pilietiškumo veiksmas „Atmintis gyva, nes liudija" | L. Grigaitytės nuotr.

Sausio 13 d., 8 val., Visoje Lietuvoje, bus uždegtos vienybės ir atminties žvakutės. Žvakutės bus deginamos pastatų languose, kad jų švieselės matytųsi lauke. Žvakelės bus deginamos lygiai dešimt minučių.

Šiuo veiksmu siekiama priminti – prieš dvidešimt šešerius metus pasiektą pilietinę pergalę.

Itin didelis dalyvių skaičius (virš 1500 Lietuvos mokyklų, valstybės institucijų, įstaigų ir organizacijų) jau atsiliepė į Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti narių ir Skaityti toliau

A. Butkus. Identitetas, istorija ir politika (51)

Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę (1990), pasirodė naujų lietuvio tapatybės vertinimų, kuriuos  ėmė skleisti kai kurie Lietuvos istorikai. Jie buvo ištraukti  iš Lietuvos istorijos lenkiškųjų, neplatintų iki tol ideologiniais ar politiniais sumetimais (tiek tarpukariu, tiek sovietmečiu). Kai kuriuos teiginius keliais sakiniais galima  apibendrinti taip:

  • Lietuviai dėl vėlyvo krikšto atsiliko nuo kitų Europos tautų ir tik lenkų dėka ėmė kultūrėti, tačiau iki galo to nepadarė, nes dalis liko įsitvėrę gimtosios, o ne lenkų Skaityti toliau

Išleidžiami pirmieji Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirti pašto ženklai (1)

pasto-zenklas-valstybe100_post.lt

Lietuvos paštas pradeda leisti valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtą pašto ženklų seriją. Pirmasis pašto ženklų blokas, kuriuo bus įamžinamas lietuvių tautinio atgimimo patriarcho dr. Jono Basanavičiaus ir pirmosios lietuviškos spaudos atminimas, apyvartoje pasirodys šį šeštadienį, lapkričio 5 dieną.

Pašto ženklų blokas „Lietuvos valstybės atkūrimui – 100 metų“ bus išleidžiamas 30 tūkst. tiražu. Proginį pašto ženklų bloką sudaro 3 pašto ženklai. Juose pavaizduotas dr. J. Basanavičiaus portretas ir pirmųjų lietuviškų laikraščių „Aušra“ ir „Varpas“ faksimilės. Skaityti toliau

K. Stadalnykaitė. Moterų šaulių labdaringa veikla Lietuvoje 1927–1940 m. (0)

Sofija Putvytė-Mantautienė, moterų šaulių vadė 1936–1940 m.

Pirmieji žingsniai

1918 m. vasario 16 d. dvidešimt Lietuvos Tarybos narių pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, kuriuo buvo deklaruota nepriklausomybė nuo tuo metu jau bolševikinės Rusijos ir kaizerinės Vokietijos. Pasirašytas dokumentas skelbė apie jaunos valstybės susiformavimą, tačiau neužtikrino saugumo nuo išorinių veiksnių. Galutinai Lietuvos nepriklausomybė buvo įtvirtinta vykstant Nepriklausomybės kovoms 1918–1920 m. Iš šiaurės rytų į Lietuvą veržėsi Raudonoji armija, pietvakariuose vyko susidūrimai su Lenkų kariuomene, o šiaurėje grasino bermontininkai. Ką tik susiformavusiai Lietuvos kariuomenei buvo sunku atlaikyti puolimus iš visų pusių, Skaityti toliau

Minime 1941-ųjų sukilimo 75 m. sukaktuves (2)

Kaunas, Litauische Aktivisten

Birželio 23 d. 12 val. Kaune, Vytauto Didžiojo (Karo) muziejaus sodelyje ir birželio 23 d. 16 val. Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje Laisvės kovotojai, sąjūdininkai, baikeriai ir eilė patriotinių visuomeninių organizacijų ėmėsi iniciatyvos organizuotai paminėti 1941 Birželio sukilimą.

Sukilėliai 1941 m. Birželio  23 d. paskelbė Lietuvos Laikinosios Vyriausybės pareiškimą „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“,  išlaisvino Lietuvą nuo sovietų okupantų. Sukilimo metu žuvo apie 2000 sukilėlių.

Sukilimo dvasia, ryžtas ir pasiaukojimas įkvėpė žmones kovoti dėl valstybingumo atkūrimo per sovietų ir nacių okupacijas, Skaityti toliau

Praktinė demokratija: Prezidento Kazio Griniaus receptas (0)

Kazys_Grinius_praktine_demokratija_istorineprezidentura.lt

Birželio 8 d. Istorinėje Prezidentūroje bus pagerbtas prieš 150 metų gimęs ir lygiai prieš 90 metų prezidento priesaiką ištaręs pavyzdinis Lietuvos demokratas Kazys Grinius. 16 val. Istorinės Prezidentūros sodelyje prie prezidento Kazio Griniaus paminklo bus padėta gėlių, o muziejuje – atidaryta paroda „Praktinė demokratija: Prezidento Kazio Griniaus receptas“.

Kazys Grinius, dar vaikystėje užsikrėtęs demokratijos idėja, ja sirgo visą gyvenimą: kovodamas už lietuvišką žodį ir Lietuvos nepriklausomybę, saugodamas Pirmosios Lietuvos Respublikos laisves ir teises, kurdamas valstybės pamatus

Skaityti toliau

srtfondas Init Vilniaus metro pigūs skrydžiai

Kelionės lektuvubilietai.lt