Naujienų srautas (RSS) Alkas feisbuke

Žymos archyvas: Lietuvos nepriklausomybė

Justinas Marcinkevičius: kokį jį prisimename (4)

Justinas Marcinkevičius | Algimanto Aleksandravičiaus nuotr.

Vasario 23 dieną, penktadienį, 18 val., Vilniaus knygų mugėje, bus pristatoma knyga – „Justinas Marcinkevičius: kokį jį prisimename“. Renginyje dalyvaus literatūros kritikas Valentinas Sventickas, poeto dukra Jurga Marcinkevičiūtė, profesorė Viktorija Daujotytė, žurnalistas Audrius Siaurusevičius ir filosofas, rašytojas, publicistas Arvydas Juozaitis.

Didžiajai daliai Lietuvos žmonių gana pasakyti vardą ir pavardę – Justinas Marcinkevičius, – ir yra aišku, apie ką kalbama. Tai aukščiausias titulas, kokio gali sulaukti viešas žmogus. Skaityti toliau

Kaip okupantai baiminosi Lietuvos nepriklausomybės 70-ečio (3)

Nepriklausomybės Akto pristatymas M.Mažvydo bibliotekoje | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Artėjant Vasario 16 Akto paskelbimo šimtmečiui Genocido ir rezistencijos tyrimo centras siūlo prisiminti, kaip prieš trisdešimt metų Komunistų partija ir KGB baiminosi Lietuvos nepriklausomybės 70-ečio. 

1988 m. vasario 8 d. LSSR KGB pirmininkas Eduardas Eismuntas savo operatyvinėje suvestinėje, siunčiamoje kitiems KGB skyriams, rašo:

„Vakarų reakcingi sluoksniai, pirmiausia JAV, vysto propagandines akcijas ryšium su Vasario 16-ą Lietuvos „nepriklausomybės“ paskelbimo 70-ečiu. Skaityti toliau

Trakų salos pilyje – šventinis spektaklis „Prašau, mylėkit mano Lietuvą“ (0)

Trakų salos pilyje – šventinis spektaklis „Prašau, mylėkit mano Lietuvą“ | Trakų rajono savivaldybės nuotr.

Vasario 16 d., penktadienį, 12 val., Trakų salos pilyje, vyks Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijos Talentų klubo muzikinis spektaklis „Prašau, mylėkit mano Lietuvą“. Spektaklis skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Režisierė ir siužeto autorė – Violeta Serbintienė. Renginį rengia Trakų istorijos muziejus ir Naujosios Akmenės Ramučių gimnazija.

„Žiūrėdama į savo vaikus scenoje, matau juose tuos pačius vyrus ir moteris, kurie kovojo už Lietuvos nepriklausomybę, tą patį ryžtą, – sako V. Serbintienė. Skaityti toliau

G. Karosas. Tautinė Lietuva: kelias į namus (15)

Gintaras Karosas | asmen. nuotr.

Pasitinkame Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejų. Tai ypatinga data mūsų valstybės gyvenime. Valstybės, kuri prieš šimtą metų 1918 m. vasario 16-ąją atgimė: vieni sako, kad tai stebuklas, kiti – kad tai padaryti pavyko didžiulėmis mūsų Tautos šviesuolių pastangomis. Stebuklai neįvyksta savaime. Jie būna tada, kai tikėjimas ar nuoširdžios pastangos peržengia įtikinamumo kritinę ribą. Tada, daugiau kaip prieš šimtmetį, Tautos šviesuolių, rašančių ir kviečiančių Sąjūdžiui, nebuvo daug. Jie budino Tautą. Kiti, tylieji, prisidėjo prie mūsų valstybės atkūrimo kitaip: knygnešiai, Skaityti toliau

Kuriamas dokumentinių filmų ciklas „Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą“ (2)

Saliamonas Banaitis, Valstybės Tarybos narys. Lietuvos albumas, 1921 m. | wikipedija.org nuotr.

Antrasis Lietuvos nepriklausomybės šimtmečiui paminėti skirto atkuriamosios dokumentikos filmų ciklo „Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą“ sezonas jau įsibėgėjo. Dešimtyje serijų ir toliau atskleidžiami faktai apie ryškiausias asmenybes, prisidėjusias prie laisvos Lietuvos sukūrimo.

Sausio 28 dieną LRT ekranuose pasirodys jau ketvirtoji filmų ciklo dalis, kurioje žiūrovai išgirs dar niekur negirdėtas istorijas iš visuomenės veikėjo ir signataro Saliamono Banaičio gyvenimo.

Prieš pasirodant ketvirtajam dokumentinių filmų ciklo „Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą“ filmui norintys juo galės pasimėgauti kiek anksčiau. Skaityti toliau

Režisierius Vincas Sruoginis: apie Sausio 13-ąją noriu papasakoti iš Amerikos lietuvio perspektyvos (0)

Vincas Sruoginis Parlamente | Asmeninio albumo nuotr.

Filmo „Nematomas frontas“ kūrėjas V. Sruoginis sugrįžo į Lietuvą po dvejų metų pertraukos su naujo filmo scenarijumi toliau rinkti jam medžiagos. Dalyvavo renginiuose Sausio 13-ajai atminti ir susitiko su to meto įvykių liudininkais ir dalyviais.

„Yra visiems žinomų ir užfiksuotų dalykų, tokių kaip tankai, kareiviai, užgrobta televizijos studija, o aš savo scenarijui ieškau to, kas liko „už kadro“. Pavyzdžiui, iš vienos moters išgirdau, kad tą šeštadienį visą dieną veikė dienos centras, kuriame vaikus prižiūrėjo savanoriai. Vaikus tų tėvų, kurie ėjo ginti Parlamento ir televizijos bokšto. Mane, kaip tėvą, šis pasakojimas pribloškė. Skaityti toliau

Rengiama paroda „Išeiviškoji diplomatija laisvės tarnyboje“ (1)

Paroda bibliotekoje_diplomatijaSausio 9 d. 17 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Valstybingumo erdvėje, II a.) atidaroma paroda, kurioje pristatomos lietuvių išeivių politinės veiklos epizodus menančios nuotraukos, vaizdo įrašai, kita istorinė medžiaga, liudijanti lietuvių diasporos diplomatinę veiklą. Parodos rengėjai – Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos institutas ir Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus.

Vakaruose susiformavusi stipri lietuvių diaspora atliko reikšmingą vaidmenį Lietuvos valstybės politiniame, ekonominiame, kultūriniame gyvenime. Itin svarbi buvo politinė veikla ir tautos reprezentavimas svetimuose kraštuose Skaityti toliau

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Donato Malinausko tėviškės takais (2)

Renginio dalyviai | voruta.lt nuotr.

Lapkričio 11 d., Strėvos kaime, žvarbokas oras nesutrukdė susirinkti entuziastams, išsiruošusiems į kelionę Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Donato Malinausko (1869–1942) tėviškės takais.

D. Malinauskas, baigęs agronomijos mokslus, grįžo į savo dvarus buvusioje Trakų apskrityje. Gyvendamas Onuškyje susipažino su klebonu Stanislovu Šlamu, jau nuo seminarijos laikų platinusiu lietuvišką spaudą. Donatas Malinauskas tapo jo patikimu padėjėju. Skaityti toliau

Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse, buvo pagerbtas Tuskulėnų aukų atminimas (0)

Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse pagerbtas Tuskulėnų aukų atminimas | Alfredo Pliadžio nuotr.

Rugsėjo 28 d., krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse, pagerbė Tuskulėnų aukų atminimą. Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai, iškilmingai įnešė vainiką, buvo padėtos gėlės, uždegtos žvakės.

Ši diena skirta atminti ir pagerbti 1944–1947 m. NKGB–MGB vidaus kalėjimo rūsiuose kalintiems, kankintiems ir vėliau nužudytiems 767 asmenims, kurių palaikai buvo slapta užkasti Tuskulėnų dvaro teritorijoje. Tik 7 žmonių palaikai buvo atiduoti artimiesiems ir Telšių vyskupijai, o kitų 717 sovietinio genocido aukų palaikai, 2004 m. lapkričio 2 d., buvo perkelti į koplyčią-kolumbariumą.

Skaityti toliau

Minėsime Steigiamojo Seimo dieną ir Lietuvos Valstybės Konstitucijos 95-metį (0)

Lietuvos Respublikos Konstitucija | D.Vasiliauskienės nuotr., diena.lt

Gegužės 17 d., trečiadienį, Seime vyks renginiai, skirti Steigiamojo Seimo dienai ir 1922 m. Lietuvos Valstybės Konstitucijos 95-mečiui paminėti.

11.30 val. Vitražo galerijoje (Seimo I r.) bus atverta Seimo kanceliarijos parengta paroda „Ne vienai valandai: Lietuvos Valstybės Konstitucijai – 95“, skirta Lietuvos Konstitucijos istorinei raidai XX amžiuje, 12 val. Konstitucijos salėje (Seimo I r.) įvyks apskritojo stalo diskusija „Lietuvos konstitucingumo raida“.

Apskritojo stalo diskusijos dalyvius pasveikins Seimo Pirmininkas prof. Viktoras Pranckietis, pranešimus skaitys Lietuvos istorikai ir teisininkai: Skaityti toliau

Jaunoji karta – daug pilietiškesnė, nei manėte (0)

KarolisZemaitis._asmen.nuotr

Gegužės 10 d. LDK Valdovų rūmuose vykusioje konferencijoje „Socialiniai mokslai šiuolaikinėje mokykloje“ apie jaunosios kartos pilietiškumą ir jį lydinčius mitus kalbėjo Karolis Žemaitis, vienas iš projekto „Misija Sibiras’16“ rengėjų ir ekspedicijos dalyvių. „Misija Sibiras“ subūrė Lietuvos mokyklų vadovus, istorijos, geografijos, ekonomikos, pilietinio ugdymo mokytojus ir ekspertus, priėmusius iššūkį pažvelgti į savo šalies ir pasaulio pažinimą jaunosios kartos akimis.

„Kiekviena karta turi savą ir unikalų santykį su Lietuvos istorija, su įvykusiais istoriniais įvykiais. Mes galime džiaugtis Lietuvos nepriklausomybe, galime laisvai keliauti ir Skaityti toliau

„Savaitės pjūvis“ apie tris datas – 1918, 1949, 1990 ir jungtinį mokyklų tinklą (video) (1)

Dr. Bernardas Gailius | Penki.lt nuotr.

Ką mums reiškia trys datos: 1918, 1949 ir 1990? Pokalbis su istorijos m. dr. Bernardu Gailiumi.

Jungtinis mokyklų tinklas – sena nauja idėja. Interviu su Seimo švietimo ir mokslo komiteto nariu Edmundu Pupiniu ir Švietimo darbuotojų profesinių sąjungų pirmininku Andriumi Navicku.

Daugiau laidų, komentarų ir straipsnių – www.iskauskas.lt, „Penki TV“ kanalu „YouTube“, paskyroje „Facebook“, portaluose www.penki.lt, www.alkas.lt, www.veidas.lt, www.lzinios.lt, regionų televizijose. Skaityti toliau

VDU profesoriui A. Butkui paskirta D. Malinausko premija (8)

A.Butkus_vdu.lt

VDU Letonikos centro vadovui, Lituanistikos katedros profesoriui dr. Alvydui Butkui skirta Vasario 16-osios akto signataro Donato Malinausko kultūros premija. Premijos įteikimo iškilmės vyks kovo 11 d., šeštadienį, 11 val., Signatarų namų salėje (Pilies g. 26, Vilnius).

Premijos įteikimo renginyje prof. dr. Alvydas Butkus skaitys pranešimą „Identitetas, istorija ir politika“. Skaityti toliau

Pilietiškumo veiksmas – „Atmintis gyva, nes liudija“ (1)

Pilietiškumo veiksmas „Atmintis gyva, nes liudija" | L. Grigaitytės nuotr.

Sausio 13 d., 8 val., Visoje Lietuvoje, bus uždegtos vienybės ir atminties žvakutės. Žvakutės bus deginamos pastatų languose, kad jų švieselės matytųsi lauke. Žvakelės bus deginamos lygiai dešimt minučių.

Šiuo veiksmu siekiama priminti – prieš dvidešimt šešerius metus pasiektą pilietinę pergalę.

Itin didelis dalyvių skaičius (virš 1500 Lietuvos mokyklų, valstybės institucijų, įstaigų ir organizacijų) jau atsiliepė į Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti narių ir Skaityti toliau

A. Butkus. Identitetas, istorija ir politika (51)

Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę (1990), pasirodė naujų lietuvio tapatybės vertinimų, kuriuos  ėmė skleisti kai kurie Lietuvos istorikai. Jie buvo ištraukti  iš Lietuvos istorijos lenkiškųjų, neplatintų iki tol ideologiniais ar politiniais sumetimais (tiek tarpukariu, tiek sovietmečiu). Kai kuriuos teiginius keliais sakiniais galima  apibendrinti taip:

  • Lietuviai dėl vėlyvo krikšto atsiliko nuo kitų Europos tautų ir tik lenkų dėka ėmė kultūrėti, tačiau iki galo to nepadarė, nes dalis liko įsitvėrę gimtosios, o ne lenkų Skaityti toliau

Išleidžiami pirmieji Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirti pašto ženklai (1)

pasto-zenklas-valstybe100_post.lt

Lietuvos paštas pradeda leisti valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtą pašto ženklų seriją. Pirmasis pašto ženklų blokas, kuriuo bus įamžinamas lietuvių tautinio atgimimo patriarcho dr. Jono Basanavičiaus ir pirmosios lietuviškos spaudos atminimas, apyvartoje pasirodys šį šeštadienį, lapkričio 5 dieną.

Pašto ženklų blokas „Lietuvos valstybės atkūrimui – 100 metų“ bus išleidžiamas 30 tūkst. tiražu. Proginį pašto ženklų bloką sudaro 3 pašto ženklai. Juose pavaizduotas dr. J. Basanavičiaus portretas ir pirmųjų lietuviškų laikraščių „Aušra“ ir „Varpas“ faksimilės. Skaityti toliau

K. Stadalnykaitė. Moterų šaulių labdaringa veikla Lietuvoje 1927–1940 m. (0)

Sofija Putvytė-Mantautienė, moterų šaulių vadė 1936–1940 m.

Pirmieji žingsniai

1918 m. vasario 16 d. dvidešimt Lietuvos Tarybos narių pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, kuriuo buvo deklaruota nepriklausomybė nuo tuo metu jau bolševikinės Rusijos ir kaizerinės Vokietijos. Pasirašytas dokumentas skelbė apie jaunos valstybės susiformavimą, tačiau neužtikrino saugumo nuo išorinių veiksnių. Galutinai Lietuvos nepriklausomybė buvo įtvirtinta vykstant Nepriklausomybės kovoms 1918–1920 m. Iš šiaurės rytų į Lietuvą veržėsi Raudonoji armija, pietvakariuose vyko susidūrimai su Lenkų kariuomene, o šiaurėje grasino bermontininkai. Ką tik susiformavusiai Lietuvos kariuomenei buvo sunku atlaikyti puolimus iš visų pusių, Skaityti toliau

Minime 1941-ųjų sukilimo 75 m. sukaktuves (2)

Kaunas, Litauische Aktivisten

Birželio 23 d. 12 val. Kaune, Vytauto Didžiojo (Karo) muziejaus sodelyje ir birželio 23 d. 16 val. Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje Laisvės kovotojai, sąjūdininkai, baikeriai ir eilė patriotinių visuomeninių organizacijų ėmėsi iniciatyvos organizuotai paminėti 1941 Birželio sukilimą.

Sukilėliai 1941 m. Birželio  23 d. paskelbė Lietuvos Laikinosios Vyriausybės pareiškimą „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“,  išlaisvino Lietuvą nuo sovietų okupantų. Sukilimo metu žuvo apie 2000 sukilėlių.

Sukilimo dvasia, ryžtas ir pasiaukojimas įkvėpė žmones kovoti dėl valstybingumo atkūrimo per sovietų ir nacių okupacijas, Skaityti toliau

Praktinė demokratija: Prezidento Kazio Griniaus receptas (0)

Kazys_Grinius_praktine_demokratija_istorineprezidentura.lt

Birželio 8 d. Istorinėje Prezidentūroje bus pagerbtas prieš 150 metų gimęs ir lygiai prieš 90 metų prezidento priesaiką ištaręs pavyzdinis Lietuvos demokratas Kazys Grinius. 16 val. Istorinės Prezidentūros sodelyje prie prezidento Kazio Griniaus paminklo bus padėta gėlių, o muziejuje – atidaryta paroda „Praktinė demokratija: Prezidento Kazio Griniaus receptas“.

Kazys Grinius, dar vaikystėje užsikrėtęs demokratijos idėja, ja sirgo visą gyvenimą: kovodamas už lietuvišką žodį ir Lietuvos nepriklausomybę, saugodamas Pirmosios Lietuvos Respublikos laisves ir teises, kurdamas valstybės pamatus

Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: P. Kalnius. Dieveniškių apylinkės tautinė padėtis Nepriklausomybės pradžioje (16)

petras-kalnius_alkas.lt

Ištraukos iš: Petras Kalnius. Dabartinė etninė Dieveniškių apylinkės padėtis (etnosiociologinės apklausos duomenimis). Dieveniškės. Vilnius: Mintis, 1995, p. 207–224.

Dieveniškių apylinkė gyventojų tautine sudėtimi – viena iš lietuviškiausių Šalčininkų rajone. Tai, kad Dieveniškės mažiau suslavėjusios negu kai kurios kitos į vakarus nutolusios Vilnijos krašto teritorijos, matyt, daugiausia lėmė tai, kad spartaus jų slavėjimo pradžioje šis procesas dėl daugelio priežasčių geografiškai nebuvo tolygus. Net XIX a. viduryje, kaip rodo tyrinėtojų duomenys bei to meto šaltiniai, Skaityti toliau

Žygis Lietuvos Nepriklausomybės dienai paminėti (0)

Molavenu piliakalnis_Dubysos reg.parko nuotr

Kovo 12 d. (šeštadienį) Dubysos regioninio parko direkcija kviečia visus į pėsčiųjų žygį „Nuo Neveravyčinės iki Molavėnų“. Tai puiki galimybė apsilankyti Pašešuvio kraštovaizdžio ir Balčios geomorfologiniame draustiniuose, išvysti akiai malonius Šešuvies, Balčios, Žalpės, Dumbulio, Jaujupio, Dobilės upių slėnius bei šlaitus, nuostabią erdvių ir reljefo harmoniją bei susipažinti su esančiais gamtos ir kultūros paveldo objektais. Skaityti toliau

L. Milčius. 26-eri laisvės metai. Pasiekimai ir kas galėjo būti geriau? (9)

Leonas Milčius | asmeninė nuotr.

26-eri laisvės metai. Minčių per šį laikotarpį buvo daug ir įvairių.  Vienos mintys buvo iki 1990-ųjų metų kovo 11-osios dienos, kai norėjosi kuo greičiau įgyvendinti pagrindinį Sąjūdžio  siekį ir savo svajonę – atkurti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, kitos vėliau – kaip galint ilgiau išsilaikyti, atlaikyti tuometinės Sovietų Sąjungos paskelbtą ekonominę blokadą, karinį ir kitokį gąsdinimą,  „Jedinstvos“ ir lenkų autonomininkų rengiamus maištus, demonstracijas, streikus bei  kuo greičiau  gauti kitų šalių oficialų pripažinimą ir jau dabar, kai gali matyti, kurios svajonės išsipildė, kurios ne, o kaip kas vėliau, realiame gyvenime, pasuko visai kitomis kryptimis.  Kai kurios iš jų geresnės, negu tada galvojome, planavome, kitos, deja, ne. Skaityti toliau

Minėsime Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą (dienotvarkė) (4)

trispalve

Kovo 5–11 d., minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, Seime vyks šventiniai renginiai.

Kovo 5 d., šeštadienį, 9.45 val. Seimo rūmų Parlamento ir Vitražo galerijose vyks analogų pasaulyje neturinčios šachmatų varžybos „Lietuvos Respublikos Seimo taurė – 2016“.Varžybas organizuoja Seimo kanceliarija kartu su Lietuvos šachmatų federacija, Lietuvos šachmatų mėgėjų federacija ir Vilniaus šachmatų klubu. Gražia tradicija tapęs renginys Seimo rūmuose šachmatininkus suburs jau 22-ąjį kartą. Skaityti toliau

D. Grigalevičiūtė. Laisvė, Basanavičius ir Lietuva (8)

Daiva Grigalevičiūtė | asmeninė nuotr.

Justinas Marcinkevičius rašė: „Kraštas, kurį iš savo protėvių paveldėjom, yra mūsų. Vadinam jį Lietuva ir norim, kad šis žodis iš pasaulio kalbos, iš jo žemėlapių neišnyktų. Rašom ir tariam jį kartu su kitais nemažiau vertais, garbintais tautų ir valstybių vardais, norim, kad su pagarba mus ištartų.“

Sakoma, kad valstybėje, kurioje gyva pagarba savo istorijai ir kultūrai, užauga jaunuoliai, suprantantys, kas yra laisvė. Mano nuomone, laisvė reiškia skirtingus dalykus žmonėms, pasirašiusiems po Vasario 16-osios aktu, žmonėms, išgyvenusiems Sausio 13-osios įvykius, ir mums, gimusiems jau laisvoje Lietuvoje. Skaityti toliau

Pagerbti naujieji Vilniaus universiteto garbės daktarai (0)

Garbes-daktarai

Šiandien Vilniaus universiteto (VU) Šv. Jonų bažnyčioje VU garbės daktaro insignijomis – toga ir kepure – papuoštos dvi iškilios asmenybės. Tai Islandijos politikas, ekonomistas ir diplomatas Jónas Baldvinas Hanibalsonas (Jón Baldvin Hannibalsson) ir Renselerio politechnikos instituto (JAV) profesorius Maiklas Šuras (Michael Shur). Skaityti toliau

Įvyko konferencija „Pilietinė savimonė – nuo 1991 m. vasario 9 d. visuotinės apklausos iki 2016 m. pilietinių iniciatyvų“ (video) (7)

„Wikipedia“ nuotr.

Vasario 9 dieną įvyko Seimo nario Audriaus Nako ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija „Pilietinė savimonė – nuo 1991 m. vasario 9 d. visuotinės apklausos iki 2016 m. pilietinių iniciatyvų“.

Taip pat dalyvavo Vilniaus Universiteto Teisės fakulteto doc. Vaidotas A. Vaičaitis, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Egidijus Klumbys.

Alkas.lt primena, kad lygiai prieš ketvirtį amžiaus Lietuvoje buvo surengta apklausa: Skaityti toliau

Prieš ketvirtį amžiaus lietuviai pasakė taip šalies nepriklausomybei (1)

A. Žižiūno nuotr.

Lygiai prieš ketvirtį amžiaus Lietuvoje buvo surengta apklausa: „Ar piliečiai pritaria teiginiui: Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė Respublika?“.

1991 m. vasario 9 dieną „taip“ atsakė 90,47 proc. lietuvių, „ne“ – 6,56 proc.

Plebiscite dalyvavo net 84,83 proc. balso teisę turinčių Lietuvos žmonių.

Taip pasauliui paliudyta, kad Aukščiausioji Taryba, 1990 m. kovo 11-ąją paskelbusi Skaityti toliau

Valstybės atkūrimo dieną pasveikinkime vieni kitus atvirlaiškiais! (1)

atvirlaiskiai su Vasario 16_post.ltLietuvos paštas gyventojus kviečia švęsti Lietuvos valstybės atkūrimo dieną ir siųsti sveikinimus savo draugams ir artimiesiems. Visą savaitę – iki vasario 16 dienos visuose šalies centriniuose ir prekybos centruose įsikūrusiuose paštuose bus nemokamai dalijami Lietuvos valstybės atkūrimo dienai pagaminti atvirlaiškiai.

„Vasario 16-oji yra mūsų demokratinės valstybės gimtadienis, todėl švęskime šią dieną džiugiai, sveikindami vieni kitus su iškovota Nepriklausomybe! Tęsiame gražią Lietuvos pašto tradiciją Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Prisiminkime signatarę Birutę Nedzinskienę (7)

Birutė Nedzinskienė | lrs.lt nuotr.

Gruodžio 4 d. Signatarei Birutei Nedzinskienei būtų sukakę 60 metų. Rašau žodį „Signatarė“ drąsiai, žiūrėdamas į akis visiems tiems, kurie šaiposi iš šio žodžio.

Birutė Nedzinskienė (Šaulytė) gimė 1955 m. gruodžio 4 d. Intoje, Komi autonominėje srityje tremtyje, nes jos tėvelius Oną Girdžiūtę ir Praną Šaulį 1946 m. liepos 11 d. Karo tribunolas nuteisė 10 metų kalėti griežto režimo lageryje ir dar 5 metus būti tremtyje, jų turtas buvo konfiskuotas. Jie rėmė Lietuvos partizanus.

B. Nedzinskienė baigė Vilniaus Valstybinį Universitetą, įgijo filologės lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos specialybę, nuo 1978 m. dirbo Kauno Valstybinio M. K. Čiurlionio Skaityti toliau

Lisabonoje atidaryta fotografijų paroda „Kelias į Laisvę. Lietuva 1988-1991 metais“ (nuotraukos) (0)

Lisabonoje atidaryta fotografijų paroda „Kelias į Laisvę. Lietuva 1988-1991 metais“ | rengėjų nuotr.

Lapkričio 24 d. Europos Komisijos atstovybėje Lisabonoje (Europos namai) buvo atidaryta fotografų Zenono Nekrošiaus ir Virgilijaus Usinavičiaus paroda „Kelias į Laisvę. Lietuva 1988-1991 metais“. Kartu buvo išleistas bukletas, kuriame publikuojama ir Sąjūdžio metraštininkės Angonitos Rupšytės anotacija, apžvelgianti įamžintas nepakartojamas kovos už laisva Liietuvą akimirkas ir išgyventas emocijas bei to laiko dvasią. Paroda surengta Lietuvos Respublikos ambasados Jungtinėje Karalystėje iniciatyva, minint Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės 25-metį. Atidaryme dalyvavo ambasadorė Jungtinėje Karalystėje Asta Skaisgirytė Skaityti toliau

srtfondas Init Vilniaus metro pigūs skrydžiai

Batai Baldai Srotas24.co.uk