Naujienų srautas (RSS) Alkas feisbuke

Žymos archyvas: Lietuvos nepriklausomybė

Pilietiškumo veiksmas – „Atmintis gyva, nes liudija“ (1)

Pilietiškumo veiksmas „Atmintis gyva, nes liudija" | L. Grigaitytės nuotr.

Sausio 13 d., 8 val., Visoje Lietuvoje, bus uždegtos vienybės ir atminties žvakutės. Žvakutės bus deginamos pastatų languose, kad jų švieselės matytųsi lauke. Žvakelės bus deginamos lygiai dešimt minučių.

Šiuo veiksmu siekiama priminti – prieš dvidešimt šešerius metus pasiektą pilietinę pergalę.

Itin didelis dalyvių skaičius (virš 1500 Lietuvos mokyklų, valstybės institucijų, įstaigų ir organizacijų) jau atsiliepė į Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti narių ir Skaityti toliau

A. Butkus. Identitetas, istorija ir politika (51)

Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę (1990), pasirodė naujų lietuvio tapatybės vertinimų, kuriuos  ėmė skleisti kai kurie Lietuvos istorikai. Jie buvo ištraukti  iš Lietuvos istorijos lenkiškųjų, neplatintų iki tol ideologiniais ar politiniais sumetimais (tiek tarpukariu, tiek sovietmečiu). Kai kuriuos teiginius keliais sakiniais galima  apibendrinti taip:

  • Lietuviai dėl vėlyvo krikšto atsiliko nuo kitų Europos tautų ir tik lenkų dėka ėmė kultūrėti, tačiau iki galo to nepadarė, nes dalis liko įsitvėrę gimtosios, o ne lenkų Skaityti toliau

Išleidžiami pirmieji Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirti pašto ženklai (1)

pasto-zenklas-valstybe100_post.lt

Lietuvos paštas pradeda leisti valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtą pašto ženklų seriją. Pirmasis pašto ženklų blokas, kuriuo bus įamžinamas lietuvių tautinio atgimimo patriarcho dr. Jono Basanavičiaus ir pirmosios lietuviškos spaudos atminimas, apyvartoje pasirodys šį šeštadienį, lapkričio 5 dieną.

Pašto ženklų blokas „Lietuvos valstybės atkūrimui – 100 metų“ bus išleidžiamas 30 tūkst. tiražu. Proginį pašto ženklų bloką sudaro 3 pašto ženklai. Juose pavaizduotas dr. J. Basanavičiaus portretas ir pirmųjų lietuviškų laikraščių „Aušra“ ir „Varpas“ faksimilės. Skaityti toliau

K. Stadalnykaitė. Moterų šaulių labdaringa veikla Lietuvoje 1927–1940 m. (0)

Sofija Putvytė-Mantautienė, moterų šaulių vadė 1936–1940 m.

Pirmieji žingsniai

1918 m. vasario 16 d. dvidešimt Lietuvos Tarybos narių pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, kuriuo buvo deklaruota nepriklausomybė nuo tuo metu jau bolševikinės Rusijos ir kaizerinės Vokietijos. Pasirašytas dokumentas skelbė apie jaunos valstybės susiformavimą, tačiau neužtikrino saugumo nuo išorinių veiksnių. Galutinai Lietuvos nepriklausomybė buvo įtvirtinta vykstant Nepriklausomybės kovoms 1918–1920 m. Iš šiaurės rytų į Lietuvą veržėsi Raudonoji armija, pietvakariuose vyko susidūrimai su Lenkų kariuomene, o šiaurėje grasino bermontininkai. Ką tik susiformavusiai Lietuvos kariuomenei buvo sunku atlaikyti puolimus iš visų pusių, Skaityti toliau

Minime 1941-ųjų sukilimo 75 m. sukaktuves (2)

Kaunas, Litauische Aktivisten

Birželio 23 d. 12 val. Kaune, Vytauto Didžiojo (Karo) muziejaus sodelyje ir birželio 23 d. 16 val. Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje Laisvės kovotojai, sąjūdininkai, baikeriai ir eilė patriotinių visuomeninių organizacijų ėmėsi iniciatyvos organizuotai paminėti 1941 Birželio sukilimą.

Sukilėliai 1941 m. Birželio  23 d. paskelbė Lietuvos Laikinosios Vyriausybės pareiškimą „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“,  išlaisvino Lietuvą nuo sovietų okupantų. Sukilimo metu žuvo apie 2000 sukilėlių.

Sukilimo dvasia, ryžtas ir pasiaukojimas įkvėpė žmones kovoti dėl valstybingumo atkūrimo per sovietų ir nacių okupacijas, Skaityti toliau

Praktinė demokratija: Prezidento Kazio Griniaus receptas (0)

Kazys_Grinius_praktine_demokratija_istorineprezidentura.lt

Birželio 8 d. Istorinėje Prezidentūroje bus pagerbtas prieš 150 metų gimęs ir lygiai prieš 90 metų prezidento priesaiką ištaręs pavyzdinis Lietuvos demokratas Kazys Grinius. 16 val. Istorinės Prezidentūros sodelyje prie prezidento Kazio Griniaus paminklo bus padėta gėlių, o muziejuje – atidaryta paroda „Praktinė demokratija: Prezidento Kazio Griniaus receptas“.

Kazys Grinius, dar vaikystėje užsikrėtęs demokratijos idėja, ja sirgo visą gyvenimą: kovodamas už lietuvišką žodį ir Lietuvos nepriklausomybę, saugodamas Pirmosios Lietuvos Respublikos laisves ir teises, kurdamas valstybės pamatus

Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: P. Kalnius. Dieveniškių apylinkės tautinė padėtis Nepriklausomybės pradžioje (16)

petras-kalnius_alkas.lt

Ištraukos iš: Petras Kalnius. Dabartinė etninė Dieveniškių apylinkės padėtis (etnosiociologinės apklausos duomenimis). Dieveniškės. Vilnius: Mintis, 1995, p. 207–224.

Dieveniškių apylinkė gyventojų tautine sudėtimi – viena iš lietuviškiausių Šalčininkų rajone. Tai, kad Dieveniškės mažiau suslavėjusios negu kai kurios kitos į vakarus nutolusios Vilnijos krašto teritorijos, matyt, daugiausia lėmė tai, kad spartaus jų slavėjimo pradžioje šis procesas dėl daugelio priežasčių geografiškai nebuvo tolygus. Net XIX a. viduryje, kaip rodo tyrinėtojų duomenys bei to meto šaltiniai, Skaityti toliau

Žygis Lietuvos Nepriklausomybės dienai paminėti (0)

Molavenu piliakalnis_Dubysos reg.parko nuotr

Kovo 12 d. (šeštadienį) Dubysos regioninio parko direkcija kviečia visus į pėsčiųjų žygį „Nuo Neveravyčinės iki Molavėnų“. Tai puiki galimybė apsilankyti Pašešuvio kraštovaizdžio ir Balčios geomorfologiniame draustiniuose, išvysti akiai malonius Šešuvies, Balčios, Žalpės, Dumbulio, Jaujupio, Dobilės upių slėnius bei šlaitus, nuostabią erdvių ir reljefo harmoniją bei susipažinti su esančiais gamtos ir kultūros paveldo objektais. Skaityti toliau

L. Milčius. 26-eri laisvės metai. Pasiekimai ir kas galėjo būti geriau? (9)

Leonas Milčius | asmeninė nuotr.

26-eri laisvės metai. Minčių per šį laikotarpį buvo daug ir įvairių.  Vienos mintys buvo iki 1990-ųjų metų kovo 11-osios dienos, kai norėjosi kuo greičiau įgyvendinti pagrindinį Sąjūdžio  siekį ir savo svajonę – atkurti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, kitos vėliau – kaip galint ilgiau išsilaikyti, atlaikyti tuometinės Sovietų Sąjungos paskelbtą ekonominę blokadą, karinį ir kitokį gąsdinimą,  „Jedinstvos“ ir lenkų autonomininkų rengiamus maištus, demonstracijas, streikus bei  kuo greičiau  gauti kitų šalių oficialų pripažinimą ir jau dabar, kai gali matyti, kurios svajonės išsipildė, kurios ne, o kaip kas vėliau, realiame gyvenime, pasuko visai kitomis kryptimis.  Kai kurios iš jų geresnės, negu tada galvojome, planavome, kitos, deja, ne. Skaityti toliau

Minėsime Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą (dienotvarkė) (4)

trispalve

Kovo 5–11 d., minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, Seime vyks šventiniai renginiai.

Kovo 5 d., šeštadienį, 9.45 val. Seimo rūmų Parlamento ir Vitražo galerijose vyks analogų pasaulyje neturinčios šachmatų varžybos „Lietuvos Respublikos Seimo taurė – 2016“.Varžybas organizuoja Seimo kanceliarija kartu su Lietuvos šachmatų federacija, Lietuvos šachmatų mėgėjų federacija ir Vilniaus šachmatų klubu. Gražia tradicija tapęs renginys Seimo rūmuose šachmatininkus suburs jau 22-ąjį kartą. Skaityti toliau

D. Grigalevičiūtė. Laisvė, Basanavičius ir Lietuva (8)

Daiva Grigalevičiūtė | asmeninė nuotr.

Justinas Marcinkevičius rašė: „Kraštas, kurį iš savo protėvių paveldėjom, yra mūsų. Vadinam jį Lietuva ir norim, kad šis žodis iš pasaulio kalbos, iš jo žemėlapių neišnyktų. Rašom ir tariam jį kartu su kitais nemažiau vertais, garbintais tautų ir valstybių vardais, norim, kad su pagarba mus ištartų.“

Sakoma, kad valstybėje, kurioje gyva pagarba savo istorijai ir kultūrai, užauga jaunuoliai, suprantantys, kas yra laisvė. Mano nuomone, laisvė reiškia skirtingus dalykus žmonėms, pasirašiusiems po Vasario 16-osios aktu, žmonėms, išgyvenusiems Sausio 13-osios įvykius, ir mums, gimusiems jau laisvoje Lietuvoje. Skaityti toliau

Pagerbti naujieji Vilniaus universiteto garbės daktarai (0)

Garbes-daktarai

Šiandien Vilniaus universiteto (VU) Šv. Jonų bažnyčioje VU garbės daktaro insignijomis – toga ir kepure – papuoštos dvi iškilios asmenybės. Tai Islandijos politikas, ekonomistas ir diplomatas Jónas Baldvinas Hanibalsonas (Jón Baldvin Hannibalsson) ir Renselerio politechnikos instituto (JAV) profesorius Maiklas Šuras (Michael Shur). Skaityti toliau

Įvyko konferencija „Pilietinė savimonė – nuo 1991 m. vasario 9 d. visuotinės apklausos iki 2016 m. pilietinių iniciatyvų“ (video) (7)

„Wikipedia“ nuotr.

Vasario 9 dieną įvyko Seimo nario Audriaus Nako ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija „Pilietinė savimonė – nuo 1991 m. vasario 9 d. visuotinės apklausos iki 2016 m. pilietinių iniciatyvų“.

Taip pat dalyvavo Vilniaus Universiteto Teisės fakulteto doc. Vaidotas A. Vaičaitis, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Egidijus Klumbys.

Alkas.lt primena, kad lygiai prieš ketvirtį amžiaus Lietuvoje buvo surengta apklausa: Skaityti toliau

Prieš ketvirtį amžiaus lietuviai pasakė taip šalies nepriklausomybei (1)

A. Žižiūno nuotr.

Lygiai prieš ketvirtį amžiaus Lietuvoje buvo surengta apklausa: „Ar piliečiai pritaria teiginiui: Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė Respublika?“.

1991 m. vasario 9 dieną „taip“ atsakė 90,47 proc. lietuvių, „ne“ – 6,56 proc.

Plebiscite dalyvavo net 84,83 proc. balso teisę turinčių Lietuvos žmonių.

Taip pasauliui paliudyta, kad Aukščiausioji Taryba, 1990 m. kovo 11-ąją paskelbusi Skaityti toliau

Valstybės atkūrimo dieną pasveikinkime vieni kitus atvirlaiškiais! (1)

atvirlaiskiai su Vasario 16_post.ltLietuvos paštas gyventojus kviečia švęsti Lietuvos valstybės atkūrimo dieną ir siųsti sveikinimus savo draugams ir artimiesiems. Visą savaitę – iki vasario 16 dienos visuose šalies centriniuose ir prekybos centruose įsikūrusiuose paštuose bus nemokamai dalijami Lietuvos valstybės atkūrimo dienai pagaminti atvirlaiškiai.

„Vasario 16-oji yra mūsų demokratinės valstybės gimtadienis, todėl švęskime šią dieną džiugiai, sveikindami vieni kitus su iškovota Nepriklausomybe! Tęsiame gražią Lietuvos pašto tradiciją Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Prisiminkime signatarę Birutę Nedzinskienę (7)

Birutė Nedzinskienė | lrs.lt nuotr.

Gruodžio 4 d. Signatarei Birutei Nedzinskienei būtų sukakę 60 metų. Rašau žodį „Signatarė“ drąsiai, žiūrėdamas į akis visiems tiems, kurie šaiposi iš šio žodžio.

Birutė Nedzinskienė (Šaulytė) gimė 1955 m. gruodžio 4 d. Intoje, Komi autonominėje srityje tremtyje, nes jos tėvelius Oną Girdžiūtę ir Praną Šaulį 1946 m. liepos 11 d. Karo tribunolas nuteisė 10 metų kalėti griežto režimo lageryje ir dar 5 metus būti tremtyje, jų turtas buvo konfiskuotas. Jie rėmė Lietuvos partizanus.

B. Nedzinskienė baigė Vilniaus Valstybinį Universitetą, įgijo filologės lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos specialybę, nuo 1978 m. dirbo Kauno Valstybinio M. K. Čiurlionio Skaityti toliau

Lisabonoje atidaryta fotografijų paroda „Kelias į Laisvę. Lietuva 1988-1991 metais“ (nuotraukos) (0)

Lisabonoje atidaryta fotografijų paroda „Kelias į Laisvę. Lietuva 1988-1991 metais“ | rengėjų nuotr.

Lapkričio 24 d. Europos Komisijos atstovybėje Lisabonoje (Europos namai) buvo atidaryta fotografų Zenono Nekrošiaus ir Virgilijaus Usinavičiaus paroda „Kelias į Laisvę. Lietuva 1988-1991 metais“. Kartu buvo išleistas bukletas, kuriame publikuojama ir Sąjūdžio metraštininkės Angonitos Rupšytės anotacija, apžvelgianti įamžintas nepakartojamas kovos už laisva Liietuvą akimirkas ir išgyventas emocijas bei to laiko dvasią. Paroda surengta Lietuvos Respublikos ambasados Jungtinėje Karalystėje iniciatyva, minint Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės 25-metį. Atidaryme dalyvavo ambasadorė Jungtinėje Karalystėje Asta Skaisgirytė Skaityti toliau

Komisija pritarė Jono Basanavičiaus paminklo vietai sostinės K. Sirvydo skvere (30)

Jonas Basanavicius_lrkm.lt

Šių metų lapkričio 20 d. Kultūros ministerijoje vykusiame posėdyje komisija Jono Basanavičiaus paminklo vietos Vilniuje parinkimo ir pastatymo klausimams nagrinėti balsų dauguma pritarė rekomenduoti paminklą statyti dabartiniame sostinės K. Sirvydo skvere. Posėdyje išsakyti pagrįsti argumentai dėl kitų siūlytų vietų paminklui sostinėje netinkamumo.

Nors Vilniaus miesto savivaldybė siūlė paminklą statyti priešais Nacionalinę filharmoniją, komisijos nariai,  įvairių sričių specialistai – paveldosaugininkai, Skaityti toliau

V. Sinica. 5 milijonai pamirštų parašų už Lietuvos laisvę (2)

TFP surinkti parašai įteikiami Vytautui Landsbergiui | F. V. Porfilio nuotr.

Lietuvoje tikriausiai vis dar labai mažai žmonių žino tarptautinę organizaciją „Tradicija, šeima, nuosavybė“ (Tradition, Family, Property – TFP). Jai, pasak a.a. signataro Algirdo Patacko, Lietuva iki šiol nešioja nedovanotiną moralinę skolą. Už ką?

Katalikiškas judėjimas, įkurtas Plinio Korejos de Oliveiros (Plinio Corrêa de Oliveira)  (1908-1995) 1960 metais Brazilijoje, Lietuvoje yra įleidęs labai silpnas šaknis  ir tarsi neturėtų būti žinomas, jei ne viena neeilinė detalė. Lygiai prieš ketvirtį amžiaus, 1990 metais, TFP visame pasaulyje (penkiuose žemynuose) vos per keturis mėnesius surinko 5,2 milijono parašų už nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą. Skaityti toliau

Š. Birutis: J. Basanavičius nusipelnė daugiau nei būti įspraustas automobilių stovėjimo aikštelėje (3)

Basanavicius

Spalio 29 d. Kultūros ministras Šarūnas Birutis pasirašė įsakymą, kuriuo sudaroma komisija, nagrinėsianti klausimus, susijusius su Lietuvos valstybės šimtmečio minėjimo programos įgyvendinimo 2015-2020 metų plano priemonės „pastatyti paminklą Jonui Basanavičiui Vilniuje“ įgyvendinimu.

„Mums svarbu numatyti, kad vienas svarbiausių Lietuvos nepriklausomybės siekėjų būtų įamžintas tinkamai, kaip dera iškiliai asmenybei. Todėl šis klausimas bus sprendžiamas sudarant atskirą, kompetentingą tarpžinybinę komisiją. Už šios priemonės įgyvendinimą atsakinga Kultūros ministerija, todėl mes kartu su komisija ir kviestiniais ekspertais viešai ir skaidriai spręsime, kaip tinkamai įamžinti Joną Basanavičių. Jis nusipelnė daugiau nei būti Skaityti toliau

Knyga apie savanorius įsikūnijo į 11 paminklų (nuotraukos) (1)

Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Kauno rajonas Lietuvos nepriklausomybės 100 metų jubiliejų pasitinka pasipuošęs knygos
formos paminkliniais suoleliais. Šie atminties simboliai pastatyti pakaunės miesteliuose
palaidotiems 1919–1920 m. savanoriams.

Šią savaitę simboliniai knygos-suoleliai atsirado šalia Ramučių kultūros centro bei Babtų Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios, o penktadienį Garliavoje planuojamas projekto „Pakaunės krašto Vyties Kryžiaus kavalierių įamžinimas“ baigiamasis renginys. Skaityti toliau

Vykdoma inteligentijos viešo laiško informacinė blokada (video) (5)

talka-uz-lietuvos-valstybine-kalbaLietuvos žurnalistų sąjungos interneto svetainė paskelbė profesoriaus Vytauto Radžvilo ir politologo Vytauto Sinicos laiškus su pamąstymais apie didžiųjų šalies žiniasklaidos priemonių informacinę blokadą, kurios jos ėmėsi prieš inteligentijos išreikštą poziciją valstybinės kalbos klausimu. Daugiau nei 150 žinomų Lietuvos žmonių šią savaitę pasirašė ir paskelbė viešą laišką, kuriame reiškiama parama piliečių iniciatyvai „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“.

Kviečiame susipažinti su šiais laiškais, o tie kas neskaitė – ir su inteligentijos viešu laišku Lietuvos piliečiams. Skaityti toliau

Zarasuose paminėtos pergalės Lietuvos Nepriklausomybės kovose prieš bolševikus 96-osios metinės (video) (0)

Zarasų m. nuotr.

Pratęsiant Panevėžio savanorių pradėtą pergalės Lietuvos Nepriklausomybės kovose prieš bolševikus 96-ųjų metinių paminėjimų ciklą, rugpjūčio paskutinį šeštadienį prie Zaraso ežero Apžvalgos rato buvo organizuota istorinės atminties paminėjimo akcija, kurios metu simboliškai paminėta 1919 m. rugpjūčio 30 d. karinės Zarasų operacijos sėkmė. Šios operacijos metu bolševikai buvo išvyti iš Lietuvos. Skaityti toliau

Rugpjūčio 31-oji – Laisvės diena (1)

rusu-kariuomene-isvsdama-is-Vilniaus-Siaures-miestelio-1992-kam.lt-A.Sabaliausko-nuotr

Rugpjūčio 31 d. sukako 22 metai, kai okupacinė kariuomenė buvo išvesta iš Lietuvos teritorijos. Lietuva paskelbė savo nepriklausomybės atkūrimą dar 1990 m. kovo 11 d., tačiau tik šią 1993 metų rugpjūčio 31 dieną, 23 val. 46 min. paskutinis Rusijos armijos karinis ešelonas nesustodamas pravažiavo Kenos geležinkelio stotį. Tai buvo ilgo ir sudėtingo svetimos kariuomenės išvedimo iš nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos oficiali pabaiga. Lietuvoje dar buvo likę keli maži Rusijos kariniai daliniai. Tačiau ir jie per porą mėnesių buvo išvesti. 1993 m. lapkričio 26 d. buvo perimti paskutinio Rusijos Federacijos karinio dalinio Nr. 37725, dislokuoto Linkaičiuose, objektai. Skaityti toliau

O. Voverienė. Sugrįžimas iš užmaršties… (1)

Knyga apie seseris - virselis-K100

Žmogus, jeigu nori būti vertas žmogaus vardo, tai turi kiekvienoje būklėje būdamas, stengtis pildyti savo Tėvynės piliečio pareigas…
Gabrielė Petkevičaitė-Bitė

Kaip tik apie tai rašoma Ingridos Jakubavičienės knygoje „Seserys. Sofija Smetonienė ir Jadvyga Tūbelienė“ (V., 2014.). Ją drąsiai galima vertinti, kaip svarbų įvykį mūsų kultūros istorijoje ir Lietuvoje jau sparčiai besiformuojančioje vienoje iš sociologijos mokslo krypčių – feminologijoje. Joje negudraujant ir Skaityti toliau

Rusijos Dūmoje – planas panaikinti Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybės pripažinimą (1)

Rusijos Dūmos nuotr.

Rusijos Dūmos deputatai suabejojo, ar Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybes 1991 m. pripažinusi SSRS Valstybės taryba atitiko tuometį pagrindinį šalies įstatymą, rašo „Ria Novosti“.

Teisininkas, Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas teigia, kad tai yra „visiškai niekam nereikalingas kapstymasis po istoriją“. „Kad ir kaip būtų sukurta valstybės institucija, tarptautinės teisės požiūriu visiškai nėra svarbu. Jos sprendimai turėjo pasekmes, kurias tarptautinė bendruomenė suvokė kaip valstybės – Skaityti toliau

Užsienio reikalų ministras kartu su vilniečiais padėkojo Islandijai už Nepriklausomybės pripažinimą 1991 m. (0)

Renginys.aciu tau Islandija_youtube.com

Birželio 12 d. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius dalyvavo akcijoje „Ačiū Tau, Islandija“ (Takk Island). Ši akcija vyksta Vilniuje Islandijos gatvėje jau ketvirtus metus iš eilės. Ministras taip pat dalyvavo akcijos metu rengtoje diskusijoje „Dviejų mažų šalių supergalios“.

Savo pasisakyme L.Linkevičius padėkojo Islandijai, kuri pirmoji pripažino 1991 m. atkurtą Lietuvos nepriklausomybę. Skaityti toliau

Minėsime pasieniečio Gintaro Žagunio 24-osios žūties metinės (0)

gintaro-Zagunio-atminimui-s-nemeikaites-nuotr

Gegužės 19 d., antradienį, bus paminėtos pirmojo pasieniečio, žuvusio po Nepriklausomybės atkūrimo, Gintaro Žagunio 24-osios žūties metinės.
9 val. Seimo vardu bus padėta gėlių ant G. Žagunio kapo Vilniaus Antakalnio kapinėse, 12 val. – G. Žagunio žūties vietoje Krakūnuose prie paminklo pasieniečiui.

Pasienietis Gintaras Žagunis (1957-1991) žuvo 1991 m. gegužės 19-osios naktį gindamas Lietuvos sieną Šalčininkų užkardos ruožo Krakūnų pasienio poste. Pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės pareigūnas, Skaityti toliau

L. Milčius. Džiaukimės ir didžiuokimės 25-uoju savo Laisvės pavasariu! (6)

leonas-milcius

Jeigu kas 1990-ųjų metų pavasarį būtų pasakęs, kad sulauksiu ir švęsiu Kovo 11-osios 25-erių metų jubiliejų, būčiau galvojęs, kad tai mintys iš pasakos, arba iš paties gražiausio sapno. Ir štai – sulaukėme. Sulaukėme ypatingos šventės, kaip pačios didžiausios Dievo dovanos, kaip atlygio už mūsų visų drąsą išgirsti tų metų Sąjūdžio kvietimą kilti ir eiti statyti naują, nepriklausomą Lietuvą. Džiaugiuosi ir dėkoju tuometinės 131-osios Vilkijos rinkiminės apygardos žmonėms, kurie man, kartu su kitais išrinktais Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos deputatais, po valstybės pamatais patikėjo padėti dar vieną kertinį akmenį – balsuoti ir pasirašyti Lietuvos Nepriklausomos Valstybės atstatymo Aktą. Skaityti toliau

Į Lietuvą oficialaus vizito atvyksta Islandijos Prezidentas (0)

385px-Royal_Wedding_Stockholm_2010-Konserthuset-wikimedia.org-nuotr

Lietuvai minint 25-ąsias atkurtos Nepriklausomybės metines Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės kvietimu kovo 10–11 d. Lietuvoje su oficialiu vizitu lankysis Islandijos Prezidentas Olafuras Ragnaras Grimsonas (Olafur Ragnar Grimsson). Oficialus vizitas prasidės Lietuvos ir Islandijos Prezidentų susitikimu antradienį, kovo 10 d., 10 val., Lietuvos Respublikos Prezidentūroje. Valstybių vadovai aptars dvišalius Lietuvos ir Islandijos santykius, bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje.

Islandijos Prezidentas taip pat dalyvaus iškilminguose Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-mečio renginiuose.

Skaityti toliau

srtfondas Init Vilniaus metro

Celebrity Net Worth