Žymos archyvas: Lietuvos nepriklausomybė

Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija siūlo įteisinti Nepriklausomybės gynėjo vardą (5)

Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija | Youtube nuotr.

Balandžio 28 d. Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija įregistravo Seimo nutarimo projektą „Dėl 1990–1991 metų Nepriklausomybės gynėjo vardo“ (XIIIP-4760).

1990–1991 m. žmonių pilietinio pasiaukojimo dėka buvo atkurta Lietuvos Nepriklausomybė. Nepriklausomybės gynėjų istorinis indėlis yra labai svarbus išsaugant Lietuvos laisvę, ugdant jaunimą tautiškumo, pilietiškumo ir patriotiškumo principais. Skaityti toliau

Krašto apsaugos sistemai – 30 metų: gimę sudėtingomis sąlygomis, šiandien esam stiprūs kaip niekada (video) (1)

1991 m. sujungus Atskirąją apsaugos ir Garbės sargybos kuopas suformuotas Mokomasis junginys. Nuotraukoje – su vadu Česlovu Jezersku. | kam.lt nuotr.

2020 m. balandžio 25 d. minime Krašto apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įkūrimo 30-ąsias metines.

„Prieš tris dešimtmečius itin sudėtingomis politinėmis sąlygomis pradėta kurti krašto apsaugos sistema, patyrusi įvairių transformacijų ir pertvarkų, išaugo į įvairiapusę ir kaip niekad aukštą Lietuvos visuomenės ir užsienio partnerių pasitikėjimą turinčią modernią krašto apsaugos sistemą. Gimę sudėtingomis sąlygomis, šiandien esam stiprūs kaip niekada,“ – sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, balandžio 25 d. krašto apsaugos sistemos įkūrimo trisdešimtmetį išvakarėse.

Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Taurios asmenybės Prezidentas (1)

Aleksandras Stulginskis (1885-1969) | wikipedia.or nuotr.

Lėtai per Kauno katedros centrinę navą prie Didžiojo altoriaus artinasi mįslingo veido išraiškos gana žvalus senelis. Atėjęs į presbiteriją, kur tvarkingai išrikiuotos suolų eilės, stabteli, persižegnoja, akių žvilgsnį nukreipdamas į Nukryžiuotąjį, susimąstęs pamažu atsisėda, rankomis pasiremia galvą. Pasigirdus sklindančiai giesmei „Dievas – mūsų prieglauda ir stiprybė“ vėl kilsteli galvą į altoriaus viršuje esantį Kryžių. Akių žvilgsnis nukrypsta vėl į Nukryžiuotąjį, kuris gal priminė jam ir sovietinio okupanto nukryžiuotą Lietuvą, jos žmonių auką, kančią, tremties gulagus. Tai tas pats Kryžius, kaip toje maldos giesmėje, padėjo išlaikyti nepalūžusią dvasios stiprybę, tikėjimą, Lietuvos prisikėlimo viltį. Skaityti toliau

Minėsime JAV piliečio kovojusio už Lietuvos nepriklausomybę 100-ąsias žūties metines (6)

Samuelis Harisas (Samuel Harri) | wikipedia.org nuotr.

Vasario 24 d., pirmadienį, minėsime JAV piliečio, Samuelio Hariso (Samuel  Harri) 100-ąsias žūties metines. Tarpukaryje (1918-1920)  Lietuvoje dėl Lietuvos nepriklausomybės, savo tiesas turėjome aiškintis su bolševikais, bermontininkais ir lenkais. Kovose tarp žuvusių lietuvių buvo ir JAV piliečių.

 1918 m. paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, nepatyrusiai Lietuvos kariuomenei, pagalbos ranką ištiesė ir JAV, buvo suformuota  amerikiečių brigada iš vietinių savanorių. S. Harris 1919 m. Skaityti toliau

Minėsime Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos 30-metį (0)

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos 30-metis | lrs.lt nuotr.

Kovo 11-ąją bus minima vieno iš svarbiausių Lietuvos istorijos įvykių – Nepriklausomybės atkūrimo – 30-oji sukaktis. Lemiamą tašką Lietuvos išsivadavimo byloje padėjo 1990 m. kovo 11 d. Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo priimtas Nepriklausomybės Atkūrimo Aktas, kuris baigė pusę amžiaus trukusią Lietuvos valstybės aneksiją.

Seime ir kitose Lietuvos vietose bus rengiami Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio renginiai pakvies visuomenę – tiek tiesioginius Atgimimo dalyvius, tiek jau laisvoje valstybėje užaugusią piliečių kartą – kartu paminėti šią gražią Lietuvos Respublikos sukaktį. Skaityti toliau

O. Voverienė. „Atsibus tėvynės sūnūs didžią praeitį atminę“ (10)

kam.lt, A. Pliadžio nuotr.

Vasario 16-osios Lietuvai – 102 metai

Kiekvienąkart, kai užeina ledynmetis ir vėl atsitraukia, …lieka pelkė. Po ją klampoja mamutai ir krokodilai. Bet štai ten už Katedros ir aukštuma. O joje pilis. Pilyje nuo amžių telkiasi piliečiai. Gina ją, kaip savo gyvastį ir garbę…
prof. Vytautas Landsbergis, 2012 m.

Tai – taikliausia metafora, apibūdinanti padėtį… Šią metaforą ateinančių kartų istorikams ir mums, gyvenantiems ČIA ir DABAR, padovanojo Aukščiausiosios Tarybos Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Mūsų namai – išsaugoti Vasario 16-osios idėjų kūrybine dvasia (5)

Zigmas Tamakauskas | Asmeninė nuotr.

Šiais metais Vasario 16-osios šventę švenčiame pavasarėjančios žiemos, tačiau kiek apsiniaukusio krapnojančio lietumi dangaus fone. Panašios dienos su tokiais pačiais vėjų gūsiais ir apsiniaukusiu dangumi buvo ir prieš šimtą dvejus metus vidudienį, pasirašant mūsų Valstybės atkūrimo dokumentą. Tačiau pasirašiusių šį dokumentinį Aktą žmonių širdys švytėjo didele šviesos viltimi. Švytėjo istorinio lūžio beprisikeliančios iš tamsos ir nelaisvės pančių Lietuvos Šviesos vizija. Tačiau realiai įžiebti šį Šviesos žiburį buvo nelengva. Reikėjo prikelti Lietuvą iš Skaityti toliau

A. Matulevičius. Skurdo ištakos (16)

Algimantas Matulevičius | jp.lt nuotr.

Didysis mąstytojas Moemas Samersetas nuostabiai įvertino išsikerojusį miesčioniškumą, pateikiamą, kaip didelį gėrį labdaros ar paramos dalybas… „Duodama išmalda – tai geraširdiškumas, o geraširdiškumas – tai dorybė, bet ar šis gėris gali atlyginti už suluošintam žmogui padarytą blogį, kurį sukėlė jo skurdas?“

Sutinkame Atkurtos valstybės Nepriklausomybės trisdešimtmetį. Net nežinant švenčių programos galima atspėti, kad valdiškose kalbose, valdiški žmones postringaus kokia graži Lietuva ir kaip gera joje gyventi. Jie bus teisūs. Taip, Lietuva išskirtinai gražus kraštas, ir jei klimato kaita jo nepagadins, turintis visus žmogui tinkančius privalumus čia ramiai gyventi. Tik tai ne valdžios, o Kūrėjo nuopelnas. O dėl gyvenimo, jau ne kartą sakiau, kad, čia Rojus žemėje ne daugiau 10% šios šalies gyventojų. Skaityti toliau

O. Voverienė. Mirė rašytoja politinė kalinė Anastazija Kanoverskytė-Sučylienė (0)

Anastazija Kanoverskytė-Sučylienė su dukra Jūrate | lietuvai.lt, E. Stanevičienės nuotr.

Viešpatie, panoręs mirusius prikėlei,
meldžiame – gyvuosius iš mirties prikelk,
siųsk dar kartą žemėn ugnį Prometėjo,
tik neleisk mums meilės prie uolos prikalt.
Anastazija Kanoverskytė-Sučylienė

Kai  šiais metais visa Lietuva iškilmingai ir pakiliai minėjo Sausio 13-osios 29-ąsias metines, žuvusius naujausių laikų Lietuvos didvyrius, ir jų krauju suvienytą lietuvių tautą tomis dienomis, Panevėžyje mirė politinė kalinė Anastazija Kanoverskytė-Sučylienė (1925–2019), dramatiško likimo lietuvaitė, poetė ir rašytoja. Skaityti toliau

O. Voverienė. Lietuva kagėbizmo vorantinklyje (1990 – 2019) (21)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

„Kaip gyventi su kagėbizmu? Praėjo 17 metų, ar klausimas dar aktualus? Juk Lietuva savo sūnums palaidūnams atleido ir kai sovietų imperija sugriuvo iškepė jiems jautį, t.y. leido privatizuoti jiems turtus. Kur tiesa ir teisingumas? – klausia metų metais persekiotieji ir kankintieji.“ Žurnalistas A. J. Patriubavičius (Lietuvos aidas, 2002.05.30, p. 1).

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, lietuvybės dvasia, vedusi ir suteikusi mums visiems sparnus dainuojančioje Sąjūdžio revoliucijoje bei Sausio 13-osios neginkluotame pasipriešinime, atrodė, tvirta, atspari, amžiams prabudusi. Tai buvo tikras stebuklas Tautos istorijoje. Skaityti toliau

K. Baltmiškė. Lietuvos nepriklausomybei svarbios pergalės šimtmetis minimas Radviliškyje (7)

Lietuvos kariuomenės savanorių J. Jaramino ir G. Sakalausko, kritusių kovoje prieš bermontininkus, kapas senosiose Radviliškio kapinėse | A. Tamošiūno nuotr.

Kai šiandien Lietuvos istorijos svarba matuojama Vilniaus matais, norisi priminti, kad Lietuvos likimas daugeliu atvejų sprendėsi toli gražu ne sostinėje.

„Jei ne prieš šimtą metų Radviliškyje iškovota Lietuvos kariuomenės pergalė prieš bermontininkus, nežinau, ar šiandien galėtume kalbėti apie laisvą Lietuvą. Tada buvo žengtas žingsnis į Lietuvos laisvę. Tada buvo padėtas pagrindų pagrindas laisvos nepriklausomos Lietuvos atsikūrimui“, – Lietuvos kariuomenės prieš bermontininkus pergalės svarbą pabrėžia Radviliškio rajono meras Antanas Čepononis. Skaityti toliau

Vilniuje bus paminėtos Adolfo Ramanausko-Vanago laidotuvių metinės (4)

Adolfas Ramanauskas - Vanagas | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

Spalio 6 d., sekmadienį, vyks Lietuvos valstybės vadovo, kovojusio su sovietine okupacija, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vado, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos  signataro Adolfo Ramanausko-Vanago laidojimo metinių minėjimas:

12.30 val. – Šventos Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. Mišias aukos vyskupas Arūnas Poniškaitis.

14.00 val. – gėlių vainiko padėjimas prie A. Ramanausko-Vanago kapo valstybės vadovų panteone, Antakalnio kapinėse.

Skaityti toliau

Kauno miesto savivaldybė kviečia dalyvauti tradiciniame Lietuvių fronto bičiulių politinių studijų savaitgalyje – „Quo vadis, Lietuva?“ (0)

Kauno miesto savivaldybė kviečia dalyvauti tradiciniame Lietuvių fronto bičiulių politinių studijų savaitgalyje – „Quo vadis, Lietuva?“ | Facebook nuotr.

Rugpjūčio 10-11 dienomis, Kauno miesto savivaldybės didžiojoje salėje, rengiamas tradicinis Lietuvių fronto bičiulių (toliau – LFB) politinių studijų savaitgalis. Šios patriotinės JAV lietuvių pokario metais įsteigtos organizacijos politinių studijų savaitgaliai ar net savaitės daugelį metų buvo rengiami lietuvių išeivių telkiniuose – Dainavos stovyklavietėje (MI), Los Andžele (CA), Čikagoje (IL) ir kitur.

Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, panašaus pobūdžio renginiai buvo pradėti rengti ir Lietuvoje. Politinių studijų savaitgaliuose buvo keliami Lietuvos laisvinimo, vėliau, atkūrus Nepriklausomybę, jos įtvirtinimo klausimai, analizuojamos rezistencinio paveldo išsaugojimo ir pilietinės demokratijos idėjų skleidimo galimybės, keliami politinio ir visuomeninio gyvenimo skauduliai. Šiuose renginiuose gausiai dalyvaudavo buvę Lietuvos ir užsienio lietuvių rezistencinio judėjimo dalyviai, kultūrininkai ir visuomenininkai. Lietuvoje jie buvo susibūrę po LFB įsteigto kultūrinio padalinio Į LAISVĘ fondo lietuviškai kultūrai ugdyti vėliava. Skaityti toliau

D. Apalianskienė. Šiandieniniai Lietuvos istorijos kraipymai (31)

Vilnius | vipcommunications.lt nuotr.

Kai Lietuvos atstovė vienai tarptautinių organizacijų, socialiniuose tinkluose  pareiškia (taip sukeldama audringus pasipiktinimus), kad „Vilnius mums buvo „atiduotas“ sovietinės Rusijos ir  jo priklausomumas Lietuvai yra kvestionuotinas dalykas“, visai tikslingai pamirštant, net neužsiminant visos Vilniaus krašto priešistorijos, rimtų ankstesnių datų ir įvykių, patvirtinančių Vilniaus krašto teisėtą priklausomumą Lietuvai, tada suvoki kaip nesunkiai tą mūsų istoriją, bet kas gali  kraipyti ar sukti jiems patogia kryptimi. Skaityti toliau

Pažintis su išeivijos partine veikla, siekiant Lietuvos nepriklausomybės (0)

Juozas Vilčinskas | mab.lt nuotr.

Liepos 2 d., 16.30 val., LMA Vrublevskių bibliotekoje, 2019-ųjų paskelbimo Pasaulio lietuvių metais proga, pirmąkart bus pristatyta inžinieriaus, totorių kilmės lietuvių išeivijos visuomenės ir politikos veikėjo Juozo Vilčinsko archyvo dalis.

Renginyje, skirtame J. Vilčinsko 110-osioms gimimo metinėms, dalyvaus J. Vilčinsko sūnus Aleksandras Vilčinskas, archyvą bibliotekai iš Jungtinės Karalystės pervežęs ambasadorius J. V. Paleckis. Taip pat prisiminimais dalinsis ir Socialdemokratų partijos istorines ištakas apžvelgs prof. biomedicinos mokslų daktaras D. J. Kirvelis, istorikas prof. habil. dr. E. Aleksandravičius pristatys J.Vilčinskio dienoraštį Skaityti toliau

A. Kulikauskas. Ką reiškia Lietuvių nacionalistų partijos vėliava? (nuotraukos) (0)

1941 m. birželio sukilimo minėjimas Kaune | A.Kulikausko nuotr.

2019 m. birželio mėn. 23 d., sekmadienį, Kaune, 1941 m. birželio sukilimo minėjimo dalyviai šalia Lietuvos trispalvės išvydo seniai matytą Lietuvių nacionalistų partijos vėliavą. 

Lietuvių nacionalistų partija (LNP) buvo vienintelė legali lietuvių partija nacių okupuotoje Lietuvoje.  Joje susibūrė voldemarininkai ir jų bendražygiai. LNP save laikė vienintele teisėta lietuvių tautos valios reiškėja.  Naciai ją uždarė 1941 m. gruodžio mėn. 17 d. 

Lietuvių nacionalistų partijos laikraštis, Marijampolės „Nauja gadynė“, 1941 m. spalio mėn. 22 d. paskelbė straipsnį, „LNP vėliava ir jos simbolinė prasmė“:  Skaityti toliau

Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia kurti parodą drauge (0)

Vabalninko šauliai, 1931 m. | LNM nuotr.

Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia visuomenę kartu kurti parodą, skirtą šimtmetį mininčiai Lietuvos šaulių sąjungai.

Šaulių sąjunga, įkurta 1919 metais, veikia kaip visuomeninė sukarinta organizacija, telkianti skirtingų interesų žmones bendram tikslui – ginti ir saugoti Lietuvos nepriklausomybę. Šio Šaulių sąjungos veikimo principo įkvėptas, Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia visuomenę prisidėti prie būsimos parodos rengimo. Skaityti toliau

O. Voverienė. Lietuvių tautininkų sąjungos regresas (2003-2019) Quo Vadis, Lietuva? (22)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Lietuvių tautininkų sąjunga, įkurta Kaune 1924 metais, sėkmingai funkcionavo iki pat Lietuvos okupacijos 1940 metais. 1989 m. Lietuvos Nepriklausomybės priešaušryje ji buvo Rimanto Matulio iniciatyva atkurta ir veikė su pertraukomis 1989-2008 ir 2011-2017 metais. Paskutiniuose rinkimuose į Seimą 2016 metais ji laimėjo 0,54 proc. Lietuvos rinkėjų balsų. 2017 m. birželio 27 d. prie LTS prisijungė respublikonai (1 300 narių). Šiuo metu Lietuvių tautininkų ir respublikonų koalicija turi 3 416 narių. Seime ir Vyriausybėje LTS-RK atstovų neturi. Koalicijos pirmininkas Sakalas Gorodeckis. Skaityti toliau

O. Voverienė. Kiek lietuvių dar liko Lietuvoje? (28)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Mūsų kartos pareiga dabartinį mūsų kartos lietuvių fatalizmą pakeisti iniciatyva, energija ir veikimu, Tautos likimą imti į savo rankas, stoti į kovą nebedrebant. Demokratija atveria didžių galimybių pasireikšti Tautos iniciatyvai. Kai Tauta išmoks tomis galimybėmis pasinaudoti, tai ji taps nenugalima. Svarbu, kad kuo daugiau žmonių įsitrauktų į kovą už Tautos likimą, brangintų laisvę ir teisingumą, būtų tam pasiruošusi. Kazys Pakštas

Nors tie mąstytojo Kazio Pakšto žodžiai buvo pasakyti, jam vertinant prieškarinę Lietuvos tikrovę, jie neprarado savo svarbos ir mūsų dienoms, ir daugelio mūsų siekiams. Skaityti toliau

O. Voverienė. Tautinės kultūros asmenybė – poetas Kęstutis Balčiūnas (1)

Profesorė Ona Voverienė LMA Vrublevskių bibliotekos balkone 2018 | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Žaliavo rūtos šalia klėties ir sirpo dienos, kaip avietės
Sena sodyba šalia kelio, praeivį kvietėsi prie stalo.
Motulės drobės čia margavo, lyg išskleisti sparnai drugelio,
O žvaigždės liepos danguje ilgai netirpdavo net aušroje.

Kęstutis Balčiūnas

Toks pažįstamas ir mielas tas lietuviško kaimo vaizdelis mūsų literatūroje. Ir toks mielas lietuvio širdžiai. Skaityti toliau

Bus įteikta Vasario 16-osios akto signataro Donato Malinausko kultūros premija (0)

Malinauskas Donatas apie 1920 | „Vorutos“ nuotr.

Kovo 9 d., šeštadienį, 11 val. Signatarų namuose (Pilies g. 26, Vilnius), bus įteikta Vasario 16-osios akto signataro Donato Malinausko kultūros premija. 2019-aisiais signataro D. Malinausko kultūros premija bus įteikta Rytų Lietuvos pedagogui, dailininkui, poetui, sąjūdininkui, aktyviam lietuviškosios kultūros puoselėtojui, kraštotyrinių, tautotyrinių savilaidos leidinių autoriui ir rengėjui Vytautui Dailidkai. 

1918 m. Nepriklausomybės Akto signataro D. Malinausko premija skiriama kultūrininkui, kuris yra prisidėjęs prie Lietuvos nepriklausomybės stiprinimo, lietuvybės Skaityti toliau

I. Meškauskas. Gimęs ubagu, miręs ponu. (1)

Paminklas pirmajam Nepriklausomybės kovose žuvusiam savanoriui Povilui Lukšiui | Kedainiai.lt nuotr.

Prieš 100 metų, vasario 8-ąją, brėkštant, Kėdainių krašte, Taučiūnų lauke, į žemę krito pirmieji savanorio, kovojusio už Lietuvos nepriklausomybę, kraujo lašai. Tai – Kėdainių krašto artojo sūnus Povilas Lukšys. Jis, kovodamas už Lietuvą, krauju nudažė baltą sniegą. Prieš nulenkiant galvas prie jo kapo Kėdainių savanorių kapinėse, reikėtų prisiminti, kas jį paskatino šaltą žiemos dieną, palikus šiltą tėvų, brolių ir seserų gryčią, išeiti į nežinią, į žūtį. Pagerbkime lietuviškąjį kaimą – šiaudinę pastogę, iš kurios išriedėjo naujoji lietuviškoji inteligentija, knygnešiai, kurių galvose nuolat ruseno žodis Lietuva. Skaityti toliau

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimas Vasario 16-osios proga (11)

Lietuvos respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė | lrp.lt nuotr.

Brangieji,

atkurtoji mūsų valstybė skaičiuoja naują šimtmetį savo ilgaamžėje istorijoje. Švęskime Vasario 16-ąją, kaip išsivadavimo ir laisvės šventę!

Ši data kupina pasididžiavimo visais patriotais, kovojusiais dėl Lietuvos nepriklausomybės, kuri buvo ir idėja, ir aukščiausias tikslas, pripildytas begalinės meilės Tėvynei.

To paties tikslo vedami prieš septyniasdešimt metų partizanai pasirašė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio deklaraciją. Išdidžios tautos balsas okupacijos ir teroro sąlygomis iš partizanų bunkerio ragino nepasiduoti, neišsižadėti savo valstybės ir teisės gyventi laisviems.

Skaityti toliau

V. Šilas. Lietuvos dvasinio atgimimo šauklys (4)

1988 m. rugpjūčio mėn 17 d. Petras Cidzikas, Arvydas Juozaitis ir Algimantas Andreika | LCVA, Viktoro Kapočiaus nuotr.

Į XXI amžiaus pradžią atėjusi Lietuva lieka taip ir nesupratusi mūsų dvasinio amžininko Petro Cidziko fenomeno. 1998 m. rugpjūčio 21 d. P.Cidzikas iš išrinktojo Lietuvos prezidento rankų gavo Vyčio kryžiaus ordino Komandoro kryžių, bet tuo Lietuvos vadovų dėmesys jam baigėsi. Nė viena nepriklausomos Lietuvos Vyriausybė dar nėra tinkamai įvertinusi ir pagerbusi jo, Nepriklausomybės atgavimo metais plačiai žinomo, o dabar valdžios palikto ir didžiosios žiniasklaidos (pvz. Lietuvos Radijo)  ignoruojamo, politinio kalinio, rezistento. O mes imkim ir, nepaisydami tylėjimo suokalbio, pakalbėkime apie Petrą Cidziką, kurio širdis, Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Žemių sauja, arba į ką įsikūnija mirusieji (žuvusiems Sausio 13-ąją atminti) (7)

Darius Gerbutavičius | lrs.lt nuotr.

1991 metų sausis. Septyniolikmetis Darius Gerbutavičius, žuvęs prie Televizijos bokšto nuo sovietinių desantininkų šūvių, pašarvojamas šv. Teresės bažnyčioje. Vienoje pusėje karsto prie sūnaus palinkęs tėvas, kitoje – motina. Gedulas. Sunkią akimirką tėvai ištaria žodžius: „Viena paguoda – kad gulės savoj žemėj, ne afganistanuose“.

Šie žodžiai reiškia, kad žūti už Tėvynę yra visai kas kita, nei žūti už Sovietų Sąjungą kariaujant Afganistane. Bet reiškia ir dar kai ką daugiau: baisi yra ne pati mirtis, bet palaidojimas svetimoje žemėje.

Tai keista mintis, kurios paaiškinimas slypi kultūrinės sąmonės gelmėse. Prieš pusantro šimto metų Simonas Daukantas rašė: Skaityti toliau

R. Maceikianecas. Laikas advokatauti Lietuvai (30)

Ryšardas Maceikianecas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

(…) Esu už tikslumą, nes man atrodo, kad tik tiesa yra įdomi. Juozapas Mackevičius.

Lietuva pradėjo kovas dėl nepriklausomybės būdama nacionalinės vienybės ir susitelkimo pavyzdys, kai lietuviai, tauta, kurios vardu pavadinta valstybė, sudarė gerokai daugiau negu 80 proc. Tad nebuvo jokių požymių, rodančių, kad šalis susidurs su kokiomis nors problemomis dėl vadinamųjų mažumų.

Nors rusai tada Lietuvoje buvo didžiausia mažumos grupė, skirtingai nuo Latvijos ir Estijos, kažkas nustatė, kad „reprezentacinė“ Lietuvos Skaityti toliau

Seime vyks konferencija „Atkurtam valstybinės lietuvių kalbos statusui – 30“ (tiesioginė transliacija) (0)

Seimas | lrs.lt nuotr.

Lapkričio 19 d., pirmadienį, 10 val. Semo Konstitucijos salėje (Seimo I rūmai, Gedimino pr. 53, Vilnius) Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija organizuoja konferenciją „Atkurtam valstybinės lietuvių kalbos statusui – 30“.

Konferencija skirta paminėti atkurto valstybinės lietuvių kalbos statuso 30-metį. 1988 m. lapkričio 18 d. Sąjūdžio ir visuomenės spaudžiama LSSR Aukščiausioji Taryba pripažino lietuvių kalbą valstybine – sovietinės Lietuvos Konstitucija buvo papildyta straipsniu, įteisinančiu lietuvių kalbos vartojimą viešojo gyvenimo srityse. Skaityti toliau

Tautos atmintis – gyva (1)

Valstybes 100-mečiui atminimo lenta_lrv.lt

Lapkričio 9 d. ministras vyko Atminimo lentos, įamžinančios vietą, kurioje stovėjusiame pastate 1918 m. posėdžiavo Lietuvos Valstybės Taryba ir pirmieji ministrų kabinetai, atidengimo iškilmės.  Būtent prieš 100 metų 1918 -aisiais valstybės laikraštis „Lietuvos aidas“ rašė: „Lietuvos Taryba maino butą ir persikelia į Šv. Jurgio prospektą, namo numeris 13“.

„Čia Vilniuje, šioje Gedimino prospekto vietoje stovėjusiame pastate, į kurį 1918 metų antrąjį pusmetį buvo nukreiptos visų lietuvių akys, Skaityti toliau

E. Klumbys, Z. Vašvila. Kas atkūrė Lietuvos Nepriklausomybę – Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba ar Atkuriamasis Seimas?“ (31)

LCVA nuotr.

Paskelbti šį klausimą paskatino iki koktumo kasdien skambančios propagandinės klišės, kad viskas, kas Lietuvoje įvyko „sovietmečiu“, yra blogai. Šių demagogų klausiame, ar Lietuvos Nepriklausomybės, kuria naudojatės šiai demagogijai skleisti ir kurią beatodairiškai liaupsinate, atkūrimas taip pat yra absoliutus blogis? Juk Lietuvos Nepriklausomybę 1990 m. kovo 11 d. atkūrė „sovietinė“ XII-ojo šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba, išrinkta 1990 m. vasario 24 d. Ji buvo paskutinioji Tarybų Lietuvos valdžia, mes – pirmą Skaityti toliau

Kviečia Chersono krašto kultūros dienos Lietuvoje (nuotraukos) (4)

Chersono krašto kultūros dienos Lietuvoje | Rengėjų nuotr.

Rugpjūčio 24 d. švenčiama  Ukrainos Nepriklausomybės ir Vėliavos diena. Šiais metais Lietuva ir Ukraina pažymi garbingas 100 metų sukaktuves. Šia proga Chersono kultūros veikėjų pasiuntiniai atvyks į Lietuvoje rengiamus Chersono krašto kultūros dienų renginius. Tad turėsime puikią galimybę plačiau susipažinti su Ukrainos muzika, dainomis, daile, papročiais ir tradicijomis, dalyvauti mugėje ir paskanauti tikrų ukrainietiškų barščių!

Ukrainiečiai ir lietuviai savo šalių nepriklausomybės metines kartu pažymi kasmet jau nuo 2016 metų – Ukrainoje Lietuvos kultūros dienomis Chersono srityje ir Chersono krašto kultūros dienomis Lietuvoje. Skaityti toliau