Žymos archyvas: Lietuvos nepriklausomybė

Vilniuje bus paminėtos Adolfo Ramanausko-Vanago laidotuvių metinės (4)

Adolfas Ramanauskas - Vanagas | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

Spalio 6 d., sekmadienį, vyks Lietuvos valstybės vadovo, kovojusio su sovietine okupacija, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vado, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos  signataro Adolfo Ramanausko-Vanago laidojimo metinių minėjimas:

12.30 val. – Šventos Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. Mišias aukos vyskupas Arūnas Poniškaitis.

14.00 val. – gėlių vainiko padėjimas prie A. Ramanausko-Vanago kapo valstybės vadovų panteone, Antakalnio kapinėse.

Skaityti toliau

Kauno miesto savivaldybė kviečia dalyvauti tradiciniame Lietuvių fronto bičiulių politinių studijų savaitgalyje – „Quo vadis, Lietuva?“ (0)

Kauno miesto savivaldybė kviečia dalyvauti tradiciniame Lietuvių fronto bičiulių politinių studijų savaitgalyje – „Quo vadis, Lietuva?“ | Facebook nuotr.

Rugpjūčio 10-11 dienomis, Kauno miesto savivaldybės didžiojoje salėje, rengiamas tradicinis Lietuvių fronto bičiulių (toliau – LFB) politinių studijų savaitgalis. Šios patriotinės JAV lietuvių pokario metais įsteigtos organizacijos politinių studijų savaitgaliai ar net savaitės daugelį metų buvo rengiami lietuvių išeivių telkiniuose – Dainavos stovyklavietėje (MI), Los Andžele (CA), Čikagoje (IL) ir kitur.

Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, panašaus pobūdžio renginiai buvo pradėti rengti ir Lietuvoje. Politinių studijų savaitgaliuose buvo keliami Lietuvos laisvinimo, vėliau, atkūrus Nepriklausomybę, jos įtvirtinimo klausimai, analizuojamos rezistencinio paveldo išsaugojimo ir pilietinės demokratijos idėjų skleidimo galimybės, keliami politinio ir visuomeninio gyvenimo skauduliai. Šiuose renginiuose gausiai dalyvaudavo buvę Lietuvos ir užsienio lietuvių rezistencinio judėjimo dalyviai, kultūrininkai ir visuomenininkai. Lietuvoje jie buvo susibūrę po LFB įsteigto kultūrinio padalinio Į LAISVĘ fondo lietuviškai kultūrai ugdyti vėliava. Skaityti toliau

D. Apalianskienė. Šiandieniniai Lietuvos istorijos kraipymai (30)

Vilnius | vipcommunications.lt nuotr.

Kai Lietuvos atstovė vienai tarptautinių organizacijų, socialiniuose tinkluose  pareiškia (taip sukeldama audringus pasipiktinimus), kad „Vilnius mums buvo „atiduotas“ sovietinės Rusijos ir  jo priklausomumas Lietuvai yra kvestionuotinas dalykas“, visai tikslingai pamirštant, net neužsiminant visos Vilniaus krašto priešistorijos, rimtų ankstesnių datų ir įvykių, patvirtinančių Vilniaus krašto teisėtą priklausomumą Lietuvai, tada suvoki kaip nesunkiai tą mūsų istoriją, bet kas gali  kraipyti ar sukti jiems patogia kryptimi. Skaityti toliau

Pažintis su išeivijos partine veikla, siekiant Lietuvos nepriklausomybės (0)

Juozas Vilčinskas | mab.lt nuotr.

Liepos 2 d., 16.30 val., LMA Vrublevskių bibliotekoje, 2019-ųjų paskelbimo Pasaulio lietuvių metais proga, pirmąkart bus pristatyta inžinieriaus, totorių kilmės lietuvių išeivijos visuomenės ir politikos veikėjo Juozo Vilčinsko archyvo dalis.

Renginyje, skirtame J. Vilčinsko 110-osioms gimimo metinėms, dalyvaus J. Vilčinsko sūnus Aleksandras Vilčinskas, archyvą bibliotekai iš Jungtinės Karalystės pervežęs ambasadorius J. V. Paleckis. Taip pat prisiminimais dalinsis ir Socialdemokratų partijos istorines ištakas apžvelgs prof. biomedicinos mokslų daktaras D. J. Kirvelis, istorikas prof. habil. dr. E. Aleksandravičius pristatys J.Vilčinskio dienoraštį Skaityti toliau

A. Kulikauskas. Ką reiškia Lietuvių nacionalistų partijos vėliava? (nuotraukos) (0)

1941 m. birželio sukilimo minėjimas Kaune | A.Kulikausko nuotr.

2019 m. birželio mėn. 23 d., sekmadienį, Kaune, 1941 m. birželio sukilimo minėjimo dalyviai šalia Lietuvos trispalvės išvydo seniai matytą Lietuvių nacionalistų partijos vėliavą. 

Lietuvių nacionalistų partija (LNP) buvo vienintelė legali lietuvių partija nacių okupuotoje Lietuvoje.  Joje susibūrė voldemarininkai ir jų bendražygiai. LNP save laikė vienintele teisėta lietuvių tautos valios reiškėja.  Naciai ją uždarė 1941 m. gruodžio mėn. 17 d. 

Lietuvių nacionalistų partijos laikraštis, Marijampolės „Nauja gadynė“, 1941 m. spalio mėn. 22 d. paskelbė straipsnį, „LNP vėliava ir jos simbolinė prasmė“:  Skaityti toliau

Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia kurti parodą drauge (0)

Vabalninko šauliai, 1931 m. | LNM nuotr.

Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia visuomenę kartu kurti parodą, skirtą šimtmetį mininčiai Lietuvos šaulių sąjungai.

Šaulių sąjunga, įkurta 1919 metais, veikia kaip visuomeninė sukarinta organizacija, telkianti skirtingų interesų žmones bendram tikslui – ginti ir saugoti Lietuvos nepriklausomybę. Šio Šaulių sąjungos veikimo principo įkvėptas, Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia visuomenę prisidėti prie būsimos parodos rengimo. Skaityti toliau

O. Voverienė. Lietuvių tautininkų sąjungos regresas (2003-2019) Quo Vadis, Lietuva? (22)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Lietuvių tautininkų sąjunga, įkurta Kaune 1924 metais, sėkmingai funkcionavo iki pat Lietuvos okupacijos 1940 metais. 1989 m. Lietuvos Nepriklausomybės priešaušryje ji buvo Rimanto Matulio iniciatyva atkurta ir veikė su pertraukomis 1989-2008 ir 2011-2017 metais. Paskutiniuose rinkimuose į Seimą 2016 metais ji laimėjo 0,54 proc. Lietuvos rinkėjų balsų. 2017 m. birželio 27 d. prie LTS prisijungė respublikonai (1 300 narių). Šiuo metu Lietuvių tautininkų ir respublikonų koalicija turi 3 416 narių. Seime ir Vyriausybėje LTS-RK atstovų neturi. Koalicijos pirmininkas Sakalas Gorodeckis. Skaityti toliau

O. Voverienė. Kiek lietuvių dar liko Lietuvoje? (28)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Mūsų kartos pareiga dabartinį mūsų kartos lietuvių fatalizmą pakeisti iniciatyva, energija ir veikimu, Tautos likimą imti į savo rankas, stoti į kovą nebedrebant. Demokratija atveria didžių galimybių pasireikšti Tautos iniciatyvai. Kai Tauta išmoks tomis galimybėmis pasinaudoti, tai ji taps nenugalima. Svarbu, kad kuo daugiau žmonių įsitrauktų į kovą už Tautos likimą, brangintų laisvę ir teisingumą, būtų tam pasiruošusi. Kazys Pakštas

Nors tie mąstytojo Kazio Pakšto žodžiai buvo pasakyti, jam vertinant prieškarinę Lietuvos tikrovę, jie neprarado savo svarbos ir mūsų dienoms, ir daugelio mūsų siekiams. Skaityti toliau

O. Voverienė. Tautinės kultūros asmenybė – poetas Kęstutis Balčiūnas (1)

Profesorė Ona Voverienė LMA Vrublevskių bibliotekos balkone 2018 | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Žaliavo rūtos šalia klėties ir sirpo dienos, kaip avietės
Sena sodyba šalia kelio, praeivį kvietėsi prie stalo.
Motulės drobės čia margavo, lyg išskleisti sparnai drugelio,
O žvaigždės liepos danguje ilgai netirpdavo net aušroje.

Kęstutis Balčiūnas

Toks pažįstamas ir mielas tas lietuviško kaimo vaizdelis mūsų literatūroje. Ir toks mielas lietuvio širdžiai. Skaityti toliau

Bus įteikta Vasario 16-osios akto signataro Donato Malinausko kultūros premija (0)

Malinauskas Donatas apie 1920 | „Vorutos“ nuotr.

Kovo 9 d., šeštadienį, 11 val. Signatarų namuose (Pilies g. 26, Vilnius), bus įteikta Vasario 16-osios akto signataro Donato Malinausko kultūros premija. 2019-aisiais signataro D. Malinausko kultūros premija bus įteikta Rytų Lietuvos pedagogui, dailininkui, poetui, sąjūdininkui, aktyviam lietuviškosios kultūros puoselėtojui, kraštotyrinių, tautotyrinių savilaidos leidinių autoriui ir rengėjui Vytautui Dailidkai. 

1918 m. Nepriklausomybės Akto signataro D. Malinausko premija skiriama kultūrininkui, kuris yra prisidėjęs prie Lietuvos nepriklausomybės stiprinimo, lietuvybės Skaityti toliau

I. Meškauskas. Gimęs ubagu, miręs ponu. (1)

Paminklas pirmajam Nepriklausomybės kovose žuvusiam savanoriui Povilui Lukšiui | Kedainiai.lt nuotr.

Prieš 100 metų, vasario 8-ąją, brėkštant, Kėdainių krašte, Taučiūnų lauke, į žemę krito pirmieji savanorio, kovojusio už Lietuvos nepriklausomybę, kraujo lašai. Tai – Kėdainių krašto artojo sūnus Povilas Lukšys. Jis, kovodamas už Lietuvą, krauju nudažė baltą sniegą. Prieš nulenkiant galvas prie jo kapo Kėdainių savanorių kapinėse, reikėtų prisiminti, kas jį paskatino šaltą žiemos dieną, palikus šiltą tėvų, brolių ir seserų gryčią, išeiti į nežinią, į žūtį. Pagerbkime lietuviškąjį kaimą – šiaudinę pastogę, iš kurios išriedėjo naujoji lietuviškoji inteligentija, knygnešiai, kurių galvose nuolat ruseno žodis Lietuva. Skaityti toliau

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimas Vasario 16-osios proga (11)

Lietuvos respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė | lrp.lt nuotr.

Brangieji,

atkurtoji mūsų valstybė skaičiuoja naują šimtmetį savo ilgaamžėje istorijoje. Švęskime Vasario 16-ąją, kaip išsivadavimo ir laisvės šventę!

Ši data kupina pasididžiavimo visais patriotais, kovojusiais dėl Lietuvos nepriklausomybės, kuri buvo ir idėja, ir aukščiausias tikslas, pripildytas begalinės meilės Tėvynei.

To paties tikslo vedami prieš septyniasdešimt metų partizanai pasirašė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio deklaraciją. Išdidžios tautos balsas okupacijos ir teroro sąlygomis iš partizanų bunkerio ragino nepasiduoti, neišsižadėti savo valstybės ir teisės gyventi laisviems.

Skaityti toliau

V. Šilas. Lietuvos dvasinio atgimimo šauklys (4)

1988 m. rugpjūčio mėn 17 d. Petras Cidzikas, Arvydas Juozaitis ir Algimantas Andreika | LCVA, Viktoro Kapočiaus nuotr.

Į XXI amžiaus pradžią atėjusi Lietuva lieka taip ir nesupratusi mūsų dvasinio amžininko Petro Cidziko fenomeno. 1998 m. rugpjūčio 21 d. P.Cidzikas iš išrinktojo Lietuvos prezidento rankų gavo Vyčio kryžiaus ordino Komandoro kryžių, bet tuo Lietuvos vadovų dėmesys jam baigėsi. Nė viena nepriklausomos Lietuvos Vyriausybė dar nėra tinkamai įvertinusi ir pagerbusi jo, Nepriklausomybės atgavimo metais plačiai žinomo, o dabar valdžios palikto ir didžiosios žiniasklaidos (pvz. Lietuvos Radijo)  ignoruojamo, politinio kalinio, rezistento. O mes imkim ir, nepaisydami tylėjimo suokalbio, pakalbėkime apie Petrą Cidziką, kurio širdis, Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Žemių sauja, arba į ką įsikūnija mirusieji (žuvusiems Sausio 13-ąją atminti) (7)

Darius Gerbutavičius | lrs.lt nuotr.

1991 metų sausis. Septyniolikmetis Darius Gerbutavičius, žuvęs prie Televizijos bokšto nuo sovietinių desantininkų šūvių, pašarvojamas šv. Teresės bažnyčioje. Vienoje pusėje karsto prie sūnaus palinkęs tėvas, kitoje – motina. Gedulas. Sunkią akimirką tėvai ištaria žodžius: „Viena paguoda – kad gulės savoj žemėj, ne afganistanuose“.

Šie žodžiai reiškia, kad žūti už Tėvynę yra visai kas kita, nei žūti už Sovietų Sąjungą kariaujant Afganistane. Bet reiškia ir dar kai ką daugiau: baisi yra ne pati mirtis, bet palaidojimas svetimoje žemėje.

Tai keista mintis, kurios paaiškinimas slypi kultūrinės sąmonės gelmėse. Prieš pusantro šimto metų Simonas Daukantas rašė: Skaityti toliau

R. Maceikianecas. Laikas advokatauti Lietuvai (30)

Ryšardas Maceikianecas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

(…) Esu už tikslumą, nes man atrodo, kad tik tiesa yra įdomi. Juozapas Mackevičius.

Lietuva pradėjo kovas dėl nepriklausomybės būdama nacionalinės vienybės ir susitelkimo pavyzdys, kai lietuviai, tauta, kurios vardu pavadinta valstybė, sudarė gerokai daugiau negu 80 proc. Tad nebuvo jokių požymių, rodančių, kad šalis susidurs su kokiomis nors problemomis dėl vadinamųjų mažumų.

Nors rusai tada Lietuvoje buvo didžiausia mažumos grupė, skirtingai nuo Latvijos ir Estijos, kažkas nustatė, kad „reprezentacinė“ Lietuvos Skaityti toliau

Seime vyks konferencija „Atkurtam valstybinės lietuvių kalbos statusui – 30“ (tiesioginė transliacija) (0)

Seimas | lrs.lt nuotr.

Lapkričio 19 d., pirmadienį, 10 val. Semo Konstitucijos salėje (Seimo I rūmai, Gedimino pr. 53, Vilnius) Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija organizuoja konferenciją „Atkurtam valstybinės lietuvių kalbos statusui – 30“.

Konferencija skirta paminėti atkurto valstybinės lietuvių kalbos statuso 30-metį. 1988 m. lapkričio 18 d. Sąjūdžio ir visuomenės spaudžiama LSSR Aukščiausioji Taryba pripažino lietuvių kalbą valstybine – sovietinės Lietuvos Konstitucija buvo papildyta straipsniu, įteisinančiu lietuvių kalbos vartojimą viešojo gyvenimo srityse. Skaityti toliau

Tautos atmintis – gyva (1)

Valstybes 100-mečiui atminimo lenta_lrv.lt

Lapkričio 9 d. ministras vyko Atminimo lentos, įamžinančios vietą, kurioje stovėjusiame pastate 1918 m. posėdžiavo Lietuvos Valstybės Taryba ir pirmieji ministrų kabinetai, atidengimo iškilmės.  Būtent prieš 100 metų 1918 -aisiais valstybės laikraštis „Lietuvos aidas“ rašė: „Lietuvos Taryba maino butą ir persikelia į Šv. Jurgio prospektą, namo numeris 13“.

„Čia Vilniuje, šioje Gedimino prospekto vietoje stovėjusiame pastate, į kurį 1918 metų antrąjį pusmetį buvo nukreiptos visų lietuvių akys, Skaityti toliau

E. Klumbys, Z. Vašvila. Kas atkūrė Lietuvos Nepriklausomybę – Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba ar Atkuriamasis Seimas?“ (30)

LCVA nuotr.

Paskelbti šį klausimą paskatino iki koktumo kasdien skambančios propagandinės klišės, kad viskas, kas Lietuvoje įvyko „sovietmečiu“, yra blogai. Šių demagogų klausiame, ar Lietuvos Nepriklausomybės, kuria naudojatės šiai demagogijai skleisti ir kurią beatodairiškai liaupsinate, atkūrimas taip pat yra absoliutus blogis? Juk Lietuvos Nepriklausomybę 1990 m. kovo 11 d. atkūrė „sovietinė“ XII-ojo šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba, išrinkta 1990 m. vasario 24 d. Ji buvo paskutinioji Tarybų Lietuvos valdžia, mes – pirmą Skaityti toliau

Kviečia Chersono krašto kultūros dienos Lietuvoje (nuotraukos) (4)

Chersono krašto kultūros dienos Lietuvoje | Rengėjų nuotr.

Rugpjūčio 24 d. švenčiama  Ukrainos Nepriklausomybės ir Vėliavos diena. Šiais metais Lietuva ir Ukraina pažymi garbingas 100 metų sukaktuves. Šia proga Chersono kultūros veikėjų pasiuntiniai atvyks į Lietuvoje rengiamus Chersono krašto kultūros dienų renginius. Tad turėsime puikią galimybę plačiau susipažinti su Ukrainos muzika, dainomis, daile, papročiais ir tradicijomis, dalyvauti mugėje ir paskanauti tikrų ukrainietiškų barščių!

Ukrainiečiai ir lietuviai savo šalių nepriklausomybės metines kartu pažymi kasmet jau nuo 2016 metų – Ukrainoje Lietuvos kultūros dienomis Chersono srityje ir Chersono krašto kultūros dienomis Lietuvoje. Skaityti toliau

Sąjūdžio jubiliejus: kaip sugriuvo baimės ir tylos siena (nuotraukos) (5)

3_Sajudis

30 metų – tiek rytoj sukanka nuo tos dienos, kai buvo suburta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) iniciatyvinė grupė, pradėjusi vesti šalį į nepriklausomybę. Kokia buvo šių drąsių žingsnių pradžia?

Minint Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės 30-metį šiomis dienomis vyks įvairių renginių.

Vienas jų – Vilniuje, Žvėryne, šalia tos vietos, kur leistos „Sąjūdžio žinios“, rytoj bus atidengta paminklinė lenta.

– Stovėjote prie Sąjūdžio ištakų, buvote vienas jo lyderių, Skaityti toliau

Ignalinoje paminėta Lietuvos nepriklausomybės diena (nuotraukos) (0)

Ignalinos miesto sav. nuotr.

Kovo 10-ąją Ignalinos kultūros ir sporto centre iškilmingai pasitikta Lietuvos nepriklausomybės atgavimo diena. Ta proga istorikui, publicistui Romučiui Matkevičiui įteikta Miko ir Kipro Petrauskų premija ir parodytas specialiai Lietuvos 100-mečiui ir laisvės šventei sukurtas muzikinis spektaklis „Eglė Žalčių karalienė“ pagal Salomėjos Nėries poemą ir to paties pavadinimo Miko Petrausko operą, pagerbiant Palūšėje gimusį kompozitorių, pirmosios lietuviškos operos „Birutė“ autorių. Nuostabus reginys nepaliko abejingų. Talentinga režisierė Jolanta Narbutaitienė, Skaityti toliau

A. Ramanauskaitė-Skokauskienė. Branginkime mūsų valstybės laisvę (2)

Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė | lrs.lt, Dž. G. Barysaitės nuotr.

Kovo 11-ąją, Seime, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime, LLKS ginkluotųjų pajėgų vado, 1949 m. vasario 16 d. LLKS Tarybos deklaracijos signataro Adolfo Ramanausko-Vanago dukters Auksutės Ramanauskaitės-Skokauskienės iškilmėse pasakyta kalba.

Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadove profesoriau Vytautai Landsbergi, linkiu jums greičiau sveikti. Seimo Pirmininke, Ministre Pirmininke, Ekscelencijos Skaityti toliau

Rengiama spaudos konferencija A. Ramanausko – Vanago 100 metų sukakčiai paminėti (0)

Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio karinių pajėgų vadas A. Ramanauskas-Vanagas tvirtai laikė ginklą rankose | Archyvinė nuotr.

Kovo 6 d. legendiniam partizanų vadui Adolfui Ramanauskui – Vanagui sukanka 100 metų.

Išvakarėse, pirmadienį, kovo 5 d., Genocido tyrimo centras ir Ypatingasis archyvas kviečia į spaudos konferenciją, kur pristatys A. Ramanauską – Vanagą kaip pasipriešinimo legendą  ir kaip pogrindžio žurnalistą, atskleis jo įdomiausius ir tragiškiausius gyvenimo momentus, atsakys į klausimus. 

Spaudos konferencija vyks pirmadienį, kovo 5 d., 10.30 val. Lietuvos ypatingajame archyve, Gedimino pr.40/1, antrame aukšte, 207 kab. (buv. KGB rūmuose, buv. KGB pirmininko kabinete). Skaityti toliau

K. Stoškus. Nepriklausomybės šimtmetis: šventė, pasididžiavimas ar eilinė pramoga? (7)

Krescencijus Stoškus | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Proga. Kad ir kokių kiltų abejonių, privalome nusilenkti tiems žmonėms, kurie sumanė Lietuvos Nepriklausomybės šimtmečio jubiliejų. Tai kol kas vienintelė proga po gana ilgos pertraukos visai tautai apgalvoti ir įvertinti tai, ką reiškia du valstybės išsilaisvinimo etapai iš Rytų imperinės priklausomybės.

Sunku įsivaizduoti, kuo mes būtume šiandien, jeigu paskutinį šimtmetį nebūtume turėję savo valstybės. Kažin kas būtų likę iš mūsų žemės, jos gamtos, mūsų kultūros, papročių, kalbos, mūsų istorijos ir pačios tautos.

Net jei dar kas nors būtų atsiminę savo kilmę ir kalbą, Skaityti toliau

Justinas Marcinkevičius: kokį jį prisimename (4)

Justinas Marcinkevičius | Algimanto Aleksandravičiaus nuotr.

Vasario 23 dieną, penktadienį, 18 val., Vilniaus knygų mugėje, bus pristatoma knyga – „Justinas Marcinkevičius: kokį jį prisimename“. Renginyje dalyvaus literatūros kritikas Valentinas Sventickas, poeto dukra Jurga Marcinkevičiūtė, profesorė Viktorija Daujotytė, žurnalistas Audrius Siaurusevičius ir filosofas, rašytojas, publicistas Arvydas Juozaitis.

Didžiajai daliai Lietuvos žmonių gana pasakyti vardą ir pavardę – Justinas Marcinkevičius, – ir yra aišku, apie ką kalbama. Tai aukščiausias titulas, kokio gali sulaukti viešas žmogus. Skaityti toliau

Kaip okupantai baiminosi Lietuvos nepriklausomybės 70-ečio (3)

Nepriklausomybės Akto pristatymas M.Mažvydo bibliotekoje | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Artėjant Vasario 16 Akto paskelbimo šimtmečiui Genocido ir rezistencijos tyrimo centras siūlo prisiminti, kaip prieš trisdešimt metų Komunistų partija ir KGB baiminosi Lietuvos nepriklausomybės 70-ečio. 

1988 m. vasario 8 d. LSSR KGB pirmininkas Eduardas Eismuntas savo operatyvinėje suvestinėje, siunčiamoje kitiems KGB skyriams, rašo:

„Vakarų reakcingi sluoksniai, pirmiausia JAV, vysto propagandines akcijas ryšium su Vasario 16-ą Lietuvos „nepriklausomybės“ paskelbimo 70-ečiu. Skaityti toliau

Trakų salos pilyje – šventinis spektaklis „Prašau, mylėkit mano Lietuvą“ (0)

Trakų salos pilyje – šventinis spektaklis „Prašau, mylėkit mano Lietuvą“ | Trakų rajono savivaldybės nuotr.

Vasario 16 d., penktadienį, 12 val., Trakų salos pilyje, vyks Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijos Talentų klubo muzikinis spektaklis „Prašau, mylėkit mano Lietuvą“. Spektaklis skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Režisierė ir siužeto autorė – Violeta Serbintienė. Renginį rengia Trakų istorijos muziejus ir Naujosios Akmenės Ramučių gimnazija.

„Žiūrėdama į savo vaikus scenoje, matau juose tuos pačius vyrus ir moteris, kurie kovojo už Lietuvos nepriklausomybę, tą patį ryžtą, – sako V. Serbintienė. Skaityti toliau

G. Karosas. Tautinė Lietuva: kelias į namus (15)

Gintaras Karosas | asmen. nuotr.

Pasitinkame Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejų. Tai ypatinga data mūsų valstybės gyvenime. Valstybės, kuri prieš šimtą metų 1918 m. vasario 16-ąją atgimė: vieni sako, kad tai stebuklas, kiti – kad tai padaryti pavyko didžiulėmis mūsų Tautos šviesuolių pastangomis. Stebuklai neįvyksta savaime. Jie būna tada, kai tikėjimas ar nuoširdžios pastangos peržengia įtikinamumo kritinę ribą. Tada, daugiau kaip prieš šimtmetį, Tautos šviesuolių, rašančių ir kviečiančių Sąjūdžiui, nebuvo daug. Jie budino Tautą. Kiti, tylieji, prisidėjo prie mūsų valstybės atkūrimo kitaip: knygnešiai, Skaityti toliau

Kuriamas dokumentinių filmų ciklas „Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą“ (2)

Saliamonas Banaitis, Valstybės Tarybos narys. Lietuvos albumas, 1921 m. | wikipedija.org nuotr.

Antrasis Lietuvos nepriklausomybės šimtmečiui paminėti skirto atkuriamosios dokumentikos filmų ciklo „Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą“ sezonas jau įsibėgėjo. Dešimtyje serijų ir toliau atskleidžiami faktai apie ryškiausias asmenybes, prisidėjusias prie laisvos Lietuvos sukūrimo.

Sausio 28 dieną LRT ekranuose pasirodys jau ketvirtoji filmų ciklo dalis, kurioje žiūrovai išgirs dar niekur negirdėtas istorijas iš visuomenės veikėjo ir signataro Saliamono Banaičio gyvenimo.

Prieš pasirodant ketvirtajam dokumentinių filmų ciklo „Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą“ filmui norintys juo galės pasimėgauti kiek anksčiau. Skaityti toliau

Režisierius Vincas Sruoginis: apie Sausio 13-ąją noriu papasakoti iš Amerikos lietuvio perspektyvos (0)

Vincas Sruoginis Parlamente | Asmeninio albumo nuotr.

Filmo „Nematomas frontas“ kūrėjas V. Sruoginis sugrįžo į Lietuvą po dvejų metų pertraukos su naujo filmo scenarijumi toliau rinkti jam medžiagos. Dalyvavo renginiuose Sausio 13-ajai atminti ir susitiko su to meto įvykių liudininkais ir dalyviais.

„Yra visiems žinomų ir užfiksuotų dalykų, tokių kaip tankai, kareiviai, užgrobta televizijos studija, o aš savo scenarijui ieškau to, kas liko „už kadro“. Pavyzdžiui, iš vienos moters išgirdau, kad tą šeštadienį visą dieną veikė dienos centras, kuriame vaikus prižiūrėjo savanoriai. Vaikus tų tėvų, kurie ėjo ginti Parlamento ir televizijos bokšto. Mane, kaip tėvą, šis pasakojimas pribloškė. Skaityti toliau