Žymos archyvas: Leonardas Talmontas

Seime įvyko naujųjų narių priesaika (video) (0)

Sustabdyta vaizdo įrašo akimirka

Šiandien, lapkričio 14 d., 12 val. į pirmąjį posėdį susirinko 2016–2020 metų kadencijos Seimas.

Seimo darbas prasidėjo iškilminga dalimi istorinėje Kovo 11-osios Akto salėje. Kaip nustatyta Seimo statute, pirmąjį po rinkimų Seimo posėdį pradėjo vyriausias pagal amžių išrinktas Seimo narys. Ši garbė atiteko Seimo nariui Juozui Imbrasui, kuris posėdžiui pirmininkaus tol, kol bus išrinktas Seimo Pirmininkas.

Pasveikinti išrinkto Seimo atvyko Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas. Skaityti toliau

L.V. Medelis. Puolimas prieš Lietuvą. Klaustukas dar reikalingas? (25)

Prezidentė su Vilniaus krašto vaikais dažė margučius | youtube.com stop kadras

Galimas daiktas, tai tik dar viena sąmokslo teorija, liečianti  Lenkijos-Lietuvos santykius. Galima piktintis ir netikėti niekuo, kas toliau bus rašoma, deja, sutapimų pernelyg daug.

Iš pradžių keletas faktų apie subruzdimą tomaševskininkų stovykloje. Tai nėra chaotiškas Brauno dalelių judėjimas. Žvelgiant akyliau,  Lenkų Lietuvoje rinkimų akcijos (toks yra tikslus šios partijos pavadinimas lietuviškai, toliau – akcininkų) ultimatyvių reikalavimų, šantažo ir  antivalstybinės veiklos atsitiktinumai tampa  modeliuojami. Pradėkime nuo informacijos,  skelbtos lietuviškoje ir lenkiškoje žiniasklaidoje (Lietuvoje  – daugiausia portalas L24.lt)  per tris mėnesius:

2016 m. sausio 14 dieną  Lenkijos Seimo pirmininkas Marekas Kučcinskis (Kuchciński) Skaityti toliau

Žmogaus teisių gynėjai dėl G.Songailai iškeltos bylos kreipėsi į Seimą (4)

Gintaras Songaila | Alkas.lt nuotr.

Gegužės 14 d. Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija (LŽTGA) išsiuntė Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkui Leonardui Talmontui protestą dėl Susirinkimų įstatymo pataisų projekto Nr. XIIP-1709 vilkinimo. LŽGTA nuomone, neseniai įsigaliojusio Susirinkimų įstatymo 4 str. nuostatos, neleidžiančios pilietinių akcijų po 22 val. pažeidžia konstitucines piliečių teises reikšti savo įsitikinimus. Jos yra akivaizdžiai neproporcingos ir neatitinka tų atvejų, kurie numatyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje, kai susirinkimų laisvė gali būti apribota įstatymu („jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai“). Skaityti toliau

V. Rubavičius. Kalba – galingiausias geopolitikos įrankis (12)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt nuotr.

Kalba yra ir bus svarbus vidaus ir užsienio politikos veiksnys. Ji ypač svarbi valstybių santykiuose su kaimynais, su kuriais sieja glaudūs istoriniai ryšiai ir etnokultūrinių bendruomenių palaikymo ar stiprinimo klausimai. Kalba esmiškai susijusi su moderniųjų laikų politika jau vien dėl to, kad nacionalinės valstybės iškilo ant tautos kalbos ir jos kultūros pamato, o valstybingumas buvo tvirtinamas per kalbos politika grindžiamą švietimo sistemą.Todėl visi kalbos, jos oficialiųjų nacionalinių rašmenų dalykai glaudžiai susiję ir su valstybingumu, ir su nacionaliniu tapatumu.

Geopolitinis kalbos vaidmuo tiesiog akivaizdus dabartinėje Rusijos politikoje. Skaityti toliau

LLRA atstovas teismo sprendimo vykdymą vadina vagyste (6)

Leonardas Talmontas ir Co | Alkas.lt koliažas

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Leonardas Talmontas kreipėsi į aukščiausius šalies vadovus, policiją, prokuratūrą, prašydamas užkirsti kelią teisingumui. Parlamentaras pasiskundė, kad Šalčininkų rajono Jašiūnų miestelyje nuo kelių pastatų dingo lentelės su lenkiškais gatvių pavadinimais. Policija paprašyta pradėti tyrimą, nes seimūnas įžvelgė nuosavybės pažeidimą. Tačiau ką čia tirti, kai, pasirodo, vietos savivaldybė pradėjo vykdyti teismo įpareigojimą nukabinti visas lenkiškas lenteles?

Kelia isteriją Skaityti toliau

Seimo žmogaus teisių komitetas išduoda valstybinę kalbą (tiesioginė transliacija) (26)

Jaroslavas Narkevičius | Alkas.lt asociatyvinė nuotr.

Gruodžio 18 d. Seimo Žmogaus teisių komiteto  (ŽTK) pirmininkas, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos narys, Leonardas Talmontas, prieštaraujant keliems komiteto nariams, į dienos darbotvarkę savo iniciatyva įtraukė Jaroslavo Narkevičiaus teiktą 2010 m. Tautinių mažumų įstatymo projektą Nr. XIP-1648. Komiteto nariai išsakė nuomonę, kad dėl šio projekto iš anksto nebuvo pateikta jokia medžiaga susipažinimui ir kad projekto nuostatos prieštarauja Konstitucijai, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta ir komiteto pirmininko primygtiniu siūlymu buvo leista atėjusiam J.Narkevič su Ritai Tamašūniene jį pristatyti. Skaityti toliau

I.Baranauskienė. Gedimino politika kitataučių atžvilgiu – sektinas pavyzdys Lietuvai ir LLRA? (48)

Inga Baranauskienė | asmeninė nuotr.

Neseniai Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) Seimo frakcijos aktyvistas Leonardas Talmontas iškėlė iniciatyvą: skelbkime sausio 25-ąją – dieną, kai 1323 m. Lietuvos valdovas Gediminas parašė savo garsųjį laišką „visiems visame pasaulyje išplitusiems Kristaus garbintojams“, kuriame kartą paminėtas ir Vilnius, – „Tautinių bendrijų atminimo diena“. Iniciatyva daugeliui Seimo narių pasirodė graži ir pradiniame etape susilaukė pritarimo.

Visgi šios iniciatyvos logika keista: na taip, Gediminas kvietė į Lietuvą užsieniečius – visų pirma Hanzos sąjungai priklausiusių Liubeko, Štralzundo, Brėmeno, Magdeburgo ir Kelno miestų vokiečius, bet juk kitataučių ir jų bendrijų Lietuvoje būta ir anksčiau! Skaityti toliau

Ar reikalingas specialusis Tautinių mažumų įstatymas? (4)

Sausio 25 dieną Žmogaus teisių komitetas kartu su Kultūros ministerija surengė svarstymus „Tautinės mažumos Lietuvos gyvenime“. Diskusijoje buvo aptarti du klausimai: Tautinių bendrijų dienos, kaip atmintinos dienos, įtvirtinimas atmintinų dienų įstatyme ir specialaus Tautinių mažumų įstatymo reikalingumas.

Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Leonardas Talmontas pasiūlė registruoti Atmintinų dienų įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo būtų įtvirtintas Lietuvos tautinių bendrijų dienos, kaip atmintinos dienos, paminėjimas sausio 25 dieną. Skaityti toliau

A. Lapinskas. Apie pagalius į lietuvių ir lenkų sugyvenimo ratus (10)

Anatolijus Lapinskas | DELFI, K.Čachovskio nuotr.

Aptariama istorija – Lenkijos piliečio Tomašo Snarskio (Tomasz Snarski) peticija dėl Lietuvos lenkų kalbinių teisių – Europos Parlamento Peticijų komitete atsidūrė dar pernai pavasarį. Viešame posėdyje ji pirmą kartą buvo nagrinėta šių metų balandžio 24 d.

Peticija neišsiskiria nuo ano meto Lietuvos lenkų „tragišką padėtį“ apibūdinančių rašinių, tiražuotų tiek Lenkijos, tiek Lietuvos lenkų spaudoje. Čia gausu emocingų šauksmų: „Kreipiuosi su prašymu imtis visų įmanomų teisinių žingsnių, turinčių tikslą užtikrinti lenkų tautinei mažumai pagrindines žmogaus teises, tarp jų mažumos kalbines teises“. Skaityti toliau

R.Maceikianecas. Aš šios „malonės“ nepriimu (13)

R.Maceikianecas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Iš vakarykštės per televiziją girdėtos Juozo Bernatonio kalbos galima spręsti, kad Lietuvos lenkams faktiškai bus primestas dvigubas pavardžių rašymas asmens dokumentuose, o vietovėse aplink Vilnių, kurios tarpukario laikotarpiu buvo jėga prijungtos prie Lenkijos, užrašai bus rašomi dviem kalbomis – lietuvių ir lenkų, todėl neįmanoma tylėti, žinant, ką tai lems vietos gyventojams.

Tai, mūsų nuomone, bus toliau vykdomas šių teritorijų ir čia gyvenančių žmonių izoliacijos procesas ir visiškas jų palikimas elgtis kaip tinkama tamsiausiam ir priešiškam pasaulėliui, sukurtam akcijos veikėjų ir sovietinių kolchozų „deržimordų“, Skaityti toliau