Žymos archyvas: legenda

V. Deniušas. Palemono palikuonys (I) (8)

Palemonas | wikipedia.org nuotr.

Brutenio ir Vaidevučio legenda bei Palemonas

Vijūkas-Kojelavičius pirmoje savo „Lietuvos istorijos“ dalyje „Apie lietuvių praeitį prieš italų atvykimą į Lietuvą“ pateikia lietuviškos palemoniados priešistorę, kurioje kalbama apie herulu artumą lietuviams bei apie kimbro Vaidevučio įkurtus religinį centrą Romuvą bei Krivių krivaičio postą [1]. Prieš tai gyvenęs J. Dlugošas mums perduoda žinią, kad Romuvos įkūrėjai prūsai, buvo iš Romos imperijos pabėgę lotynai [2]. Būtent itališka kiltis bei krivaitiška religija ir sieja Skaityti toliau

V. E. Bortkevičienė, J. Prasauskas. Goštautai – viena iš seniausių Lietuvos giminių (1)

Jonas Goštautas Hebdanko herbą gavo iš Sieradzės pakamrio Jokūbo | LDKistorija.lt., wikimedia.org nuotr.

Goštautas – gerai ir seniai Lietuvos istorijoje žinoma pavardė. Pasigilinus plačiau apie Goštautų giminę galima atrasti daug naujų ir įdomių faktų. Mūsų literatūroje skelbiama, kad pirmasis arba seniausias Goštautas paminėtas XIV amžiaus viduryje. Lenkų Goštautų genealogijoje teigiama, kad ši pavardė buvo minima dar 1215 metais (Dinamiczny Herbarz Rodzin Polskich). Goštautas joje minimas, kaip Lietuvos kariuomenės vadas (hetman woijsk Litewskich). Skaityti toliau

A. Butkus. Palemoniškosios legendos kontekstas (54)

dr. Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Praeityje būta įvairiausių mėginimų aiškinti lietuvių ir kitų baltų kilmę iš kitų tautų, tikrų ir spėjamų – alanų, herulų, trakų, frygų, sarmatų, keltų ir pan. Kai kurie mėginimai, tiesa, turėjo ir politinių tikslų. Pavyzdžiui, XV-XVI a. autorius Erazmas Stela (tikrasis vardas – Johanas Štiuleris (Stüler)) lotyniškai parašęs „Dvi knygas apie prūsų senovę“ (išleista 1518 m.), įrodinėjęs, kad prūsai (borusai) atsikėlę į jau gotų gyventas žemes, tačiau, būdami žemesnės kultūros, buvo germanų nugalėti. Kadangi Prūsija nuo 1466 m. Torūnės sutartimi buvo tapusi Lenkijos vasale, toks aiškinimas turėjo paneigti lenkų politikų teiginius esą didžioji Prūsijos dalis yra lenkų gyvenamos žemės (žr. Jurginis 1971, 69-75). Skaityti toliau

Gražutės regioniniame parke įrengtas naujas pėsčiųjų maršrutas „Briedžių takais“ (0)

VSTT nuotr.

Neįprastai šilta žiema Gražutės regioninio parko savanoriams ir darbuotojams sudarė palankias sąlygas įrengti naują maršrutą, mėgstantiems ilgus pasivaikščiojimus gamtoje. Čia didelė tikimybė pamatyti patį girių karalių briedį, todėl ir naujasis maršrutas pavadintas „Briedžių takais“.

Kelionę 11 km maršrutu siūloma pradėti nuo Salako Švč. Mergelės Sopulingosios bažnyčios, kur automobilių stovėjimo aikštelėje galėsite palikti savo automobilį. Skaityti toliau

Atrastas prūsų Romovės legendą menantis švento ąžuolo kelmas (80)

    Denisas Nikitenka prie Norkaičių (Šilutės r.) dvaro švento ąžuolo kelmo | D.Nikitenkos asm. nuotr.

Klaipėdietis Denisas Nikitenka – žurnalistas, nenuilstantis keliautojas ir mūsų krašto istorinės praeities tyrėjas, nuolat džiuginantis netikėtais atradimais – ten kur daugeliui atrodo, kad visai nėra ko ieškoti – gruodžio 13 d.  savo feisbuko paskyroje vėl paskelbė apie naują neįtikėtiną atradimą.

D. Nikitenka rašo : „1801 m. Norkaičių dvaro (Šilutės r.) savininko Gotliebo Gabrieliaus Funcko namų knygoje paliktas intriguojantis įrašas apie vietą, kurią šis vokietis įsigijo. Dvarininkas parašė, kad čia augęs didžiulis ąžuolas, o aplink jį buvo pastatytas namas. Švento medžio šakos – išsikišusios laukan. Aplinkui dunksoję miškai ir tyrlaukiai… Skaityti toliau

Vilniaus universiteto istorikus vėl buria „Historiada 2013“ (1)

istorikai.lt nuotr.

Lapkričio 9 d., šeštadienį, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Alumni draugija į gimtosios M. Daukšos kiemelyje stūksančios liepos glėbį kviečia sugrįžti visų kartų Istorijos fakulteto auklėtinius.

„Historiada 2013“ – buvusių ir esamų Vilniaus universiteto istorikų forumas, kuris suburia vienas kitą nebūtinai pažįstančių, tačiau kai bendra turinčiųjų visuomenę. Alumnai – tai tas antrasis, neregimas fakulteto kūnas, kas ketveri metai trumpam virstantis realiu. Kartu džiugina tai, kad deramai paminėsime itin jubiliejines 690-ąsias Vilniaus įkūrimo metines, Skaityti toliau

Kelionė iš dabarties į praeitį: R.J.Grėbliūno istoriniai romanai veda legendų keliais (0)

Rolandas Juozas Grėbliūnas. PovilasŠiemet mūsų istorinės literatūros fondas pasipildė dviem naujais istoriniais nuotykių romanais. Metų pradžioje išleistu romanu „Povilas“ ir rugpjūčio pabaigoje pasirodžiusiu jo tęsiniu „Akmuo su pėda“ debiutavo dar mažai kam žinomas rašytojas Rolandas Juozas Grėbliūnas. Abi knygas išleido leidykla „Homo liber“.

Pirmajame romane „Povilas“ pasakojama romantiška meilės istorija, kurios herojai gyvena Vilniaus apylinkėse prieš daugelį amžių. Herojiški veikėjai, kupinas nuotykių siužetas, paslaptingi praeities ir dabarties saitai primena, kad istorija visada šalia mūsų. Skaityti toliau

A. Remizov. Verba (1)

Aleksejus Remizovas | Rusijos literatūros instituto archyvo nuotr.

VERBA1

Jau aušra – auksarankė papuošė rožėmis upę.
Jau praėjo dienos – prietemos, prigeso šiauršviesė.
Tik aušrėjant, auksarankė saulė kelia rankas virš pasaulio, jos aistringos – ir nėra nė baltų debesėlių, kad prisidengtų, –­ užgrobtų visą dangų.
Dangus apglėbia žemę, karštai apglėbia.
Ir žemė ėmėsi gimdyti.

Pirmoji – Verba. Verba, vos iš po sniego išskleidusi savo raudonas vyteles, pramerkė akeles ir jau pražilusios švelnios blakstienos sužibo aukso ašaromis.

Ir kur tik pasisuksi, ir kur tik pažvelgsi, sutiksi gegužės žinutę – liūdnąją verbą.
Aš, paskutinis ir pats mylimiausias, gimęs velykinę naktį, papasakosiu tau sakmę apie mano motiną – Verbą. Skaityti toliau

Inga ir Tomas Baranauskai: Birutė – tikrai Vytauto motina (45)

Birutė, XIX a. iliustracija iš Leonardo Chodzkos veikalo „La Pologne historique...“ | atticus.pl nuotr.

Birutė lietuvių kultūroje gyva iki šiol. Vilniečiai istorikai Inga ir Tomas Baranauskai tvirtina, kad Birutė buvo įtakinga kunigaikštienė, jeigu tauta ėmė ją gerbti ir sukūrė jos asmens kultą. „Tai tikrai yra asmenvardis, o ne dievybės vardas. Birutė – Vytauto motina“, – teigė Inga, apie ją rašanti tikrais faktais paremtą istorinį romaną.

Vasario 22 dieną „Lietuvos žiniose“ pasirodžius straipsniui Jokios Birutės Kęstutis nepažinojo“, dienraščio interneto svetainėje www.lzinios.lt kilo aštri skaitytojų diskusija. Vytauto Ališausko teiginiui, kad Birutė nebuvo Vytauto Didžiojo motina, ir apskritai neaišku, koks jo motinos vardas, nepritarė istorikė I.Baranauskienė, parašiusi komentarą prie straipsnio. Faktų ir argumentų ji turi pakankamai, nes jau ne vienus metus rašo istorinį romaną apie Birutę. Skaityti toliau

Vilniaus vaikai kuria animacinį filmą (0)

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus laimėjo Vilniaus miesto savivaldybės rengiamą Kultūros rėmimo programų projektų konkursą ir surengė vaikų animacinio filmo pagal Vilniaus legendą „Siaubūnas“ sukūrimą.

Projekte dalyvavo per devyniasdešimt 1–7 klasių mokinių iš Vilniaus Taikos ir Žemynos progimnazijų, Riešės gimnazijos, Ukmergės Pašilės, Širvintų „Atžalyno“, Vilniaus „Spindulio“ pagrindinių mokyklų. Skaityti toliau

Kartenos piliakanis taps dar patrauklesnis (0)

XVI–XVII a. ant piliakalnio stovėjo Kartenos dvaras | salanturp.lt

Išnagrinėjus  vietovės istorinių, archeologinių bei gamtinių tyrimų medžiagą Salantų regioninio parko direkcijos iniciatyva Kartenos piliakalnio archeologiniame komplekse buvo suprojektuotas, apjungiantis visus svarbiausius šiame komplekse esančius objektus, – pėsčiųjų takas su sustojimo vietomis, informaciniais stendais, ženklais, nuorodomis.

Pagal parengtą Kartenos piliakalnio tvarkymo projektą, archeologinio komplekso teritorijoje numatoma atlikti Skaityti toliau

„Tadas Blinda. Pradžia“ iškeliauja į Norvegiją ir kitas Skandinavijos šalis (3)

Filmas „Tadas Blinda“/„Tauras Films“ nuotr.

Š. m. sausio 18-28 dienomis Norvegijos sostinėje ir antrame pagal dydį mieste Bergene įvyks naujai sukurto filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ pristatymai, kuriuos  organizuoja LR ambasada Osle, LR kultūros atašė Danijoje, Islandijoje ir Norvegijoje bei organizacija “Lietuvos kultūros draugai”. Filmo pristatymą parėmė LR Kultūros ministerija.

„Tadas Blinda. Pradžia“ – pirmasis lietuviškas istorinis nuotykių filmas, sukurtas per pastaruosius 20 Lietuvos nepriklausomybės metų. Filmo „Tadas Blinda. Pradžia” premjera Norvegijoje įvyks š. m. sausio 18 d. ir 25 d.  18.30 val. Norvegijos nacionalinio kino instituto kino teatre „Cinemateket“.

Skaityti toliau

R.Levandraitytė. Kilnieji plėšikai, arba kas lygino svietą Vidurio Europoje (8)

Filmas „Tadas Blinda. Pradžia“ („Tauras Films“ nuotr.)2011-ųjų rugsėjį buvo atverstas naujas puslapis Lietuvos kino istorijoje: ekranus pasiekė trejus metus lauktas pirmasis, visų laikų brangiausias ir daugiausiai uždirbęs lietuviškas istorinis veiksmo filmas Tadas Blinda. Pradžia.

Galima skaičiuoti žiūrovų rekordus, vertinti režisieriaus darbą, džiaugtis akivaizdžiu lietuviško kino ilgesiu ir lyginti filmą su brangiais Holivudo epais, tačiau tai – ne vien filmas. Tadas Blinda grįžo iš XIX amžiaus tam, kad grąžintų lietuviams patriotizmą, ir iš Vilniaus tęsia savo misiją po pasaulio miestus, Skaityti toliau