Žymos archyvas: laikraštis

Sąjūdžio jubiliejus: kaip sugriuvo baimės ir tylos siena (nuotraukos) (2)

3_Sajudis

30 metų – tiek rytoj sukanka nuo tos dienos, kai buvo suburta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) iniciatyvinė grupė, pradėjusi vesti šalį į nepriklausomybę. Kokia buvo šių drąsių žingsnių pradžia?

Minint Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės 30-metį šiomis dienomis vyks įvairių renginių.

Vienas jų – Vilniuje, Žvėryne, šalia tos vietos, kur leistos „Sąjūdžio žinios“, rytoj bus atidengta paminklinė lenta.

– Stovėjote prie Sąjūdžio ištakų, buvote vienas jo lyderių, Skaityti toliau

K. Stadalnykaitė. Moterų šaulių labdaringa veikla Lietuvoje 1927–1940 m. (0)

Sofija Putvytė-Mantautienė, moterų šaulių vadė 1936–1940 m.

Pirmieji žingsniai

1918 m. vasario 16 d. dvidešimt Lietuvos Tarybos narių pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, kuriuo buvo deklaruota nepriklausomybė nuo tuo metu jau bolševikinės Rusijos ir kaizerinės Vokietijos. Pasirašytas dokumentas skelbė apie jaunos valstybės susiformavimą, tačiau neužtikrino saugumo nuo išorinių veiksnių. Galutinai Lietuvos nepriklausomybė buvo įtvirtinta vykstant Nepriklausomybės kovoms 1918–1920 m. Iš šiaurės rytų į Lietuvą veržėsi Raudonoji armija, pietvakariuose vyko susidūrimai su Lenkų kariuomene, o šiaurėje grasino bermontininkai. Ką tik susiformavusiai Lietuvos kariuomenei buvo sunku atlaikyti puolimus iš visų pusių, Skaityti toliau

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Аpie naująjį internetinį leidinį rusų kalba „Novaja gazieta – Baltija” (video) (2)

Audrys Antanaitis, Marija Epifanova ir Dainius Radzevičius | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Tęsiame naują žurnalisto ir Alkas.lt redaktoriaus Audrio Antanaičio autorinį radijo laidų ciklą „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“.

Šios laidos tai pirmosios kregždės pranešančios, kad jau ne už kalnų ta diena, kuomet Alkas.lt tinklapyje pasigirs šiuo metu kuriamo „Alko radijo“ šaukiniai.

Šių metų rudenį  Baltijos šalių rinkoje atsirado naujas internetinis leidinys rusų kalba „Novaja gazieta – Baltija” („Новая газета – Балтия“ – lietuviškai „Naujasis laikraštis – Baltija“), skirtas visuomeninėms ir Skaityti toliau

S. Lapėnas. Istorijos puslapiai: 1991 metų sausis Jurbarke. (0)

Jurbarkas sausis1991_01_14_web2Kiekvienais metais mūsų visuomenei tolstant nuo 1991 metų sausio 13 dienos įvykių, vis sunkiau prisiminti tomis dienomis vykusių įvykių detales (o mūsų vaikai, net knygų ar straipsnių dėka, sunkiai suvokia tą laikmetį) – tačiau lieka esmė: tų metų krizės akivaizdoje išsaugojom atgautą nepriklausomą Lietuvą, atsilaikėme ir išlikome, nes visi buvom kaip niekada KARTU. Daugelio to meto žmonių nebėra gyvųjų tarpe, tačiau jie negali būti užmiršti. Negalima užmiršti tūkstančių Lietuvos valstybės piliečių budėjusių prie strategiškai svarbių objektų ir savo aktyvia pozicija gynusių mūsų ateitį.

Tomis dienomis mes visi buvome savo nepriklausomos valstybės piliečiais, suvokusiais ir panaudojusiais pilietinės visuomenės jėgą prieš kylančią agresija. Toks visuotinis, tačiau taikus pasipriešinimas ir sustabdė prieš Lietuvą nukreiptą karinę jėgą. Skaityti toliau

V. Girininkienė. Pamiršti eilėraščiai V.Kudirkai ir P.Vaičaičiui (0)

Martyno Kuktos spaustuvėje M. Dovoinos-Sil­vestravičiaus išleistas atvirukas. Apie 1908 m.  | Iš V.Girininkienės asmen. archyvo

Vinco Kudirkos ir Prano Vaičaičio biografijos, atrodo, gerai žinomos, ką čia naujo besurasi ir bepasakysi. Visi dokumentai yra jau kieno nors matyti, tvarkyti, tačiau tyrinėtojų dėl įvairių priežasčių nepastebėti. Ne visada juose esama naujų biografinių faktų, tačiau jie papildo kultūros istoriją, sukelia minčių, paskatina tirti. Juk visoje žmonijos istorijoje nėra taškų: viena karta gal ir mano juos sudėjusi, tačiau kita karta nubraukia, ir vėl viskas prasideda iš naujo… Gamtos istorijoje taškų nėra, gali paveikti ar net nukreipti nedidelio upelio tėkmę, o didžiosios upės kaip plaukė taip ir plauks sava vaga. Gamta tampa jungtimi, jei kraštovaizdį suvoksime, pasak Rasos Čepaitienės, kaip kalbą, kurioje užkoduotos ekonominės, socialinės ir kultūrinės sąvokos1. Tą kalbą suvokė visi… Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Atviras laiškas Kolegai (pirmadienio mintys) (13)

Alkas.lt nuotr.

Nors vasara visaip stengiasi įtraukti į savo verpetą ir gundyti teikiamais malonumais, grįžęs į miestą negaliu atsiplėšti nuo lietuviškos spaudos ir interneto. Galų gale to reikalauja žurnalistinė prigimtis. Paprastai rytą prie kavos nusiperku „Lietuvos rytą“ – vis dėl to jame daugiausiai informacijos, o ir įvairesnių temų gali pasisemti. Kartais kai kas nustebina.

***

Šiaip jau su „Lietuvos rytu“ – buvusiu solidžiausiu Lietuvos dienraščiu – buvau susijęs beveik 12 metų: kiekvieną pirmadienį jame rašiau užsienio įvykių komentarus. Skaityti toliau

Lietuvos Sąjūdžiui birželio 3 d. sukanka 25 metai (11)

SąjūdisBirželio 1 d. 11 val. LR Seimo Kovo 11-osios salėje prasidės iškilmingas Lietuvos Sąjūdžio 25-mečio minėjimas ir XIV Sąjūdžio suvažiavimas.

Suvažiavimo išvakarėse gegužės 30 d., 13 val. naujienų agentūroje Elta bus pristatytas birželio 1 d., vyksiantis XIV Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimas: jo programa, Sąjūdžio veikla, valstybės problemos, suvažiavimo rezoliucijos, naujas „Sąjūdžio žinių“ numeris. Kalbės Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas Rytas Kupčinskas, Tarybos pirmininkas Vidmantas Žilius, vicepirmininkas Kazimieras Garšva ir kiti tarybos nariai. Skaityti toliau

Jurgio Dovydaičio kalbinė veikla (1)

Jurgis Dovydaitis su dukra ir žmona. 1942 m.

Jurgis Dovydaitis (1907-10-19 – 2001-08-25) – legendinis XX a. tautosakininkas, surinkęs apie 140 tūkstančių liaudies kūrybos vienetų, sudaręs daugelį plačiai žinomų tautosakos rinkinių. Minint jo 105-ąsias gimimo metines teko lankytis šalia Kazlų Rūdos buvusio, bet jau išnykusio Runkių kaimo Dovydaičių sodybvietėje, miesto viešojoje bibliotekoje kalbėti apie mažai žinomą tautosakininko kalbinę veiklą.

Archyviniai dokumentai leidžia patikslinti ir plačiau apibūdinti kai kuriuos Dovydaičio gyvenimo faktus ir veiklą lietuvių kalbos labui. Skaityti toliau

T. Dirgėla. Lietuvybės puoselėtojas Motiejus Valančius (10)

Motiejus Valančius | respublikosvertybes.lt nuotr.

Švietėjas, blaivybės sąjūdžio organizatorius, rašytojas ir lietuvių literatūros prozos pradininkas vyskupas Motiejus Valančius – neatskiriama mūsų istorijos, mūsų tautos dalis, savo kultūrine ir švietėjiška veikla tarsi gėlę laistęs Lietuvą ir padėjęs jai stiebtis dangaus link.

Nuo Nasrėnų iki Kauno

Motiejus Valančius gimė 1801 metų vasario 16 dieną Salantų parapijos Nasrėnų kaime turtingo valstiečio šeimoje. Valančius joje buvo ketvirtas vaikas – kartu augo broliai Mykolas ir Feliksas, seserys Marijona ir Petronėlė. Skaityti toliau

Augusto Stasėlio siūlyta rašyba (0)

Augustas StasėlisXX a. pradžioje mūsų raštijoje jau buvo įsivyravusi daugiausiai Jono Jablonskio sunorminta literatūrinė lietuvių kalba ir jo sukurtos rašybos taisyklės. Antai „Varpo“ laikraščio rašyba dar XIX a. pabaigoje mažai skyrėsi nuo dabartinės. Tačiau ne visi rašto žmonės J. Jablonskio rašybą iš karto priėmė, bandė pateikti kitokių lietuvių kalbos gramatikos taisyklių ir rašybos formų. Sudėtingą ir neprigijusią rašybą buvo sukūręs kalbininkas Kazimieras Jaunius (1848–1908). Varenave (dabar Baltarusija) dirbęs kunigas Ignas Šopara (1864–1931) 1906 m. išleido savo lietuvių kalbos gramatikos vadovėlį Skaityti toliau

Krymas ir lietuviai (0)

Lietuvos kultūros dienos Simferopolio dailės muziejuje (antra iš dešinės - Valentina Loginova)

Krymas – tai, pirmiausiai, Simferopolis su skitų Neapolio griuvėsiais, įspūdingais kunigaikščio M.Voroncovo rūmais, savimi besididžiuojanti Jalta, greta esantis 1812 metais įsteigtas Nikitskyj botanikos sodas, gausus egzotiška augmenija, Masandra ir Livadijos rūmai, primenantys Stalino, Ruzvelto ir Čerčilio derybas 1945 – aisiais, Foroso miestelis, kur pučo metu „kalėjo“ M.Gorbačiovas su svita, Sevastopolis su begale istorijos ir architektūros paminklų, Alušta, Feodosija,  na ir pati Juodoji jūra, garsėjanti tuo, kad joje aptinkami beveik visi Mendelejevo lentelėje esantys elementai…

Interviu su Krymo autonominės respublikos M.K. Čiurlionio lietuvių kultūros draugijos steigėja Marija Valentina Raulusevičiūte – Loginova Skaityti toliau

A. Lapinskas: „Rzeczpospolita“ gina Lietuvos lenkus. Nuo ko? (5)

A.Lapinskas

Dar prieš metus naiviai maniau, kad Lietuvos lenkų agresyvius veiksmus skatina tik keli vietos vadukai, o pačios Lenkijos žmonės kur kas blaiviau žvelgia į Lietuvos lenkų reikalus. Todėl pernai pavasarį pamėginau užmegzti ryšį su kaimynais – nusiunčiau Lenkijos laikraščio „Rzeczpospolita“ redaktoriui laišką „Kaip gyventi ir sugyventi?“ („Jak żyć i współżyć?”), kuriuo atsakiau į tame laikraštyje išspausdintą  Lenkijos užsienio reikalų viceministrės Gražina Bernatovič (Grazyna Bernatowicz) straipsnį „Nesipiršime su draugyste“ („Nie będziemy się narzucać z przyjaźnią“).

Jau vien iš pavadinimo turbūt aišku, kad tai buvo gana agresyvus Lenkijos politikės straipsnis. Štai kaip ji vertino mūsų šalį: „Lietuva savo pagrindiniu uždaviniu pasirinko pataikavimą nacionalistiškai nusiteikusių politikų grupėms, kurių veiksmai mažai atitiko Lietuvos visuomenės požiūrį“. Skaityti toliau