Žymos archyvas: kvislingas

J. Užurka. Ilgas teisingumo kelias (2)

Jonas Užurka | asmeninė nuotr.

Išdavikų nekenčia netgi tie, kam jie pasitarnavo.  Tacitas.

Mūsų atgimusios Tautos valios dėka Lietuva 1990 m. atgavo politinę laisvę. Prireikė beveik ketvirčio amžiaus ir mūsų Prezidentės ryžto, kad atgautume ekonominę nepriklausomybę. Kuomet lyg šiol akys vis dar mato okupantų, kolaborantų garbei pastatytus paminklus bei kitokius simbolius, kyla klausimas: kiek dar reikės metų kol atgausime ir dvasinę nepriklausomybę.

Sovietinės okupacijos nužmoginimo ideologija paliko gilų pėdsaką mūsų tautoje – sukūrė homus sovieticus arba mūsiškai Skaityti toliau

D. Tamošaitytė. Lietuvos vizija: kokios Tėvynės mes norime? (34)

respublika.lt nuotr.

Šių metų Vasario 16-osios minėjimo iškilmingame koncerte Nacionalinėje filharmonijoje baigiamajame kūrinyje choras fortissimo skandavo paeiliui: „Lietuva, Tėvyne mūsų! Litwa, ojczyzna moja!“ Ir taip paeiliui daug kartų. Labai garsiai, iki euforijos.

Lietuvos Valstybės atkūrimo dienos finalas skambėjo būtent taip. Užteko autonomininkui Valdemarui Tomaševskiui per skylėtą kaip rėtis Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) neteisėtai prasibrauti su Rusų aljansu į Seimą, ir jau savo svarbiausią Valstybės dieną girdime Žečpospolitos laikų šūkius. Juk viskas vyksta pagal patarlę: „Kieno vežime sėdi, to ir giesmę giedi.“ Skaityti toliau

A. Patackas. Mes – liurbiai (47)

LRT rinkimų laidos stop kadras

A.Skučo knygoje yra toks epizodas, kai jis gauna keletą pistoletų ir Vytautas Landsbergis liepia vieną iš jų atiduoti Algirdui Patackui. Visai neseniai šitas garbingas ir doras žmogus tiesioginėje televizijos laidoje metė stiklinę į oponentą iš socialistinio liaudies fronto, kaip į menką niekšelį. Būdamas brandaus amžiaus, A.Patackas negali susitvardyti. O tada gavo ginklą į rankas…

Ramūnas Bogdanas, Delfi, apžvalgininkas

Pradėsiu nuo pasakojimo apie anuos laikus. Skaityti toliau

A. Butkus. Kaip savi šaudo (tiksliau – spjaudo) į savus (25)

Prof. dr. Alvydas Butkus

Gal ir atsibodusi ši tema, tačiau ryškėja vienas įdomus aspektas – Lietuvoje yra du atkaklūs spjaudytojai į savo šalies istoriją, kurie šiaip jau turbūt nesusėstų prie bendro stalo.

Vienas jų – VU istorikas ir Lietuvos TV šoumenas, kiekviena patogia proga kartojantis Varšuvos kolegų nuomonę, kad 1920 m. spalio mėn. jokios Lenkijos intervencijos į Lietuvą nebūta, kad L. Želigovskis esą surinkęs vietinius „senlietuvius“ ir patraukęs vaduoti Vilniaus iš litvomanų, arba „naujalietuvių“ [2]. Tai buvęs ne karas, o viso labo vietinių tarpusavio „konfliktas dėl Vilniaus“, kur, pagal tokią logiką, „savi šaudė į savus“. Skaityti toliau

A. Patackas. Kvislingai (apie atvirą laišką dėl J.Ambrazevičiaus-Brazaičio iškilmingo perlaidojimo) (46)

Laikinosios Lietuvos Vyriausybės ministras pirmininkas J.Ambrazevičius-Brazaitis

Galima skaičiuoti, kiek dienų ar savaičių gyvavo Lietuvos valstybingumas 1941 metų vasarą, bet niekas nepaneigs, kad jis gyvavo. Galima kartoti, kad Lietuva kapituliavo 1940 metais, bet niekas nepaneigs, kad ji sėkmingai sukilo 1941-ųjų birželį. Visa tai birželio 23-iąją iškelia į vieną gretą su Vasario 16-ąja ir Kovo 11-ąja.

Prof. Edvardas Gudavičius

Neseniai buvo paviešintas „Atviras laiškas dėl J.Ambrazevičiaus-Brazaičio iškilmingo perlaidojimo“, kuriuo smerkiama Lietuvos valdžia, kažkiek prisidėjusi prie perlaidojimo ir moralizuojama šia tema: Skaityti toliau