Žymos archyvas: kraštotyrininkai

Netekome etninės kultūros puoselėtojos, kraštotyrininkės Irenos Seliukaitės (nuotraukos) (8)

Irena Seliukaitė | Asmeninė nuotr.

Rugpjūčio 26 d. po sunkios ligos mirė kraštotyrininkė, kultūrologė, Jono Basanavičiaus premijos laureatės, ilgametės Kultūros ministerijos darbuotoja Irena Seliukaitė (1954 05 21 – 2018 08 26).

Ilgus metus Lietuvos regionų kultūrininkai Kultūros ministerijoje turėjo tvirtai juos atstovaujančią skyriaus vedėją Ireną Seliukaitę. Paskutiniaisiais metais ji dirbo Meno ir kūrybinių industrijų politikos departamento vadove, bet Regionų kultūra buvo ir, net ligai paguldžius į patalą, liko jos Skaityti toliau

„Terra Jatwezenorum“ 2017 Punske (0)

 „Terra Jatwezenorum“ 2017 Punske | Punsko „Aušros“ leidyklos nuotr.

Gruodžio 16 d., Punsko savivaldybės salėje (A. Mickiewicza g. 23) vyks X „Terra Jatwezenorum“ istorijos paveldo konferencija ir „Jotvingių krašto“ istorijos paveldo metraščio (9 tomo) sutiktuvės.

Punsko „Aušros“ leidyklos rūpesčiu jau devintus metus iš eilės išnyra iš istorijos ūkų „Jotvingių kraštas“. „Terra Jatwezenorum“ – tai tęstinis tarpregioninis istorijos paveldo metraštis, kurio leidybą remia Lietuvos spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.

„Istorija mums primena praeities įvykius, be kurių nesuprastume, kas vyksta šiandien, Skaityti toliau

Knygų lentynoje IV-tas „Knygnešio“ tomas (0)

knygnesiai-iv-knygaKetvirtoje „Knygnešio“ knygoje, kaip ir ankstesnėse, pateikiami autentiški knygnešių bei daraktorių atsiminimai. Pirmąsias dvi knygas dar prieškariu parengė ir išleido Petras Ruseckas (I-as tomas – 1926 m., pakartotinai (papildytas) – 1938 m.; II-as tomas – 1928 m.). III-ią tomą iš spaudoje paskelbtų atsiminimų ir nespausdintų rankraščių 1997 m. parengė akademikas Vytautas Merkys. IV-tą tomą, inicijavus Lietuvos knygnešio draugijai, parengė Benjaminas Kaluškevičius ir Kazys Misius. Jų pastangomis dar 2004 m. buvo parengtas ir fundamentalus žinynas „Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai“. Sudarytojai vadovavosi ankstesnių „Knygnešio“ tomų sudarymo principais. Straipsniai suskirstyti į tris skyrius, pavadintais kraštais, kas faktiškai atitinka tuometinius administracinius vienetus – gubernijas. Ketvirtą tomą norėta išleisti minint lietuvių spaudos uždraudimo 150-ąsias metines – 2014 metais. Skaityti toliau

Etninės kultūros vakare – apie muzikavimo tradicijas (0)

etnines kulturos vakarai_lnm.lt

Kovo 2 d. 16 val. Lietuvos nacionalinis muziejus tęsia trečiadienio etninės kultūros vakarų ciklą ir kviečia į Naujajame arsenale rengiamą vakarą, kuriame Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko kultūrologė Sigutė Mudinienė supažindins su Rytų Aukštaitijos muzikavimo tradicijomis, muzikantais ir muzikos instrumentų meistrais. Renginyje dalyvaus Ignalinos ir Švenčionių krašto muzikantai.

Muziejaus rengiami etninės kultūros vakarai yra skirti vyresniųjų klasių moksleiviams, mokytojams, studentams ir visiems, kurie domisi lietuvių etnine kultūra. Skaityti toliau

Surengta viktorina Dieveniškių krašto jaunimui (0)

Viktorinos dalyviai | vstt.lt nuotr.

Dieveniškių kraštas išsaugojo daugelį senųjų tradicijų. Šis nuošalus Lietuvos kampelis traukė ir viliojo kalbininkus, etnografus, kraštotyrininkus. Čia užrašyta daug dainų, pasakojimų, aprašyti tradiciniai darbai, įrankiai, audiniai. Šiame krašte nuo seno drauge gyveno lietuviai, gudai, žydai. Įvairių tautų apsuptyje susiformavo unikali Dieveniškių šnekta, nusipelniusi garsių kalbininkų dėmesio. Skaityti toliau

Vilniaus mokytojų namuose vyks tradicinis dzūkų vakaras, pašvęstas Veisiejų kraštui (0)

knyga_VeisejaiBalandžio 2 d., antradienį, 18 val. Vilniaus mokytojų namuose vyksiantis tradicinis dzūkų vakaras pašvęstas Veisiejų krašto švietimo ir kultūros istorijai.

Vakaro metu bus pristatyta neseniai išleista knyga „Veisiejų krašto švietimas ir kultūra 1526-1944“, kurią parengė žymūs šio krašto pedagogai, kraštotyrininkai Joana Vaikšnoraitė ir Albinas Jarmala. Knygoje pasakojama apie švietimo ir kultūros raidą Veisiejuose, buvusias mokyklas, kultūros židinius, čia dirbusius žmones, mokyklų mokinius. Tai – lyg mažoji Veisiejų krašto enciklopedija, talpinanti ne tik platesnius aprašymus, bet ir atskiras biografijas, paįvairinant autentiškais prisiminimais.

Pasak knygos rengėjų, „šios knygos tikslas (…) supažindinti su Veisiejų krašto kultūros, mokyklos istorija iki 1944-ųjų metų, kuomet, įkūrus progimnaziją, prasidėjo naujas ir šias dienas apimantis švietimo ir kultūros raidos tarpsnis Veisiejuose“. Skaityti toliau

Utenos kraštotyros muziejuje pristatyta nauja B.Juodzevičiaus knyga apie partizanus (0)

B.Juodzevičius

Vasario 13 d. paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo dieną uteniškius pakvietęs Utenos kraštotyros muziejus jiems padovanojo įsimintiną renginį – muziejuje buvo pristatyta nauja Utenos krašto garbės piliečio, kraštotyrininko Balio Juodzevičiaus knyga „Akistata su mirtimi“, o jos pristatymas prasmingai papildytas Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos Teatro studijos, kuriai vadovauja mokytojas Nerijus Rastenis, Juozo Grušo, Stasio Kašausko kūrybos motyvais sukurta literatūrinė-muzikinė kompozicija. Skaityti toliau

Laiš­kai iš pra­ei­ties: Min­dau­gą me­nan­ti pi­lis Liub­čio­je (1)

Vėjarodė, pagaminta 1581 m. ir rasta 1968 m. Liubičios (Gudija) miestelyje-tvirtovėje

Da­bar tai – Liub­čia pa­va­din­tas mies­te­lis Nau­gar­du­ko (Gu­di­ja) apy­lin­kė­se. Pi­lia­vie­tė­je yra iš­li­kęs tvir­to­vės bokš­tas, ga­lin­gas įva­žiuo­ja­mų­jų var­tų su bokš­te­liu sta­ti­nys ir ke­li is­to­riz­mo sti­liaus dvi­aukš­čiai pa­sta­tai. Šiuo me­tu lė­tai at­sta­ti­nė­ja­mi pi­lies kuo­rai – gal vie­nus pa­bai­gus ne­su­grius ir ki­ti sta­ti­niai? Aiš­ku vie­na – jo­kio­mis są­ly­go­mis ne­si­keis nuo­sta­bus vaiz­das į Ne­mu­no vin­gį, miš­kus, ku­riuo­se, kaip pa­sa­ko­ja­ma pa­da­vi­muo­se, me­džio­jo ka­ra­lius Min­dau­gas.

Is­to­ri­kas Te­odo­ras Nar­bu­tas stu­di­jo­je „Lie­tu­vių tau­tos is­to­ri­ja“ (T. 4, Wil­no: A. Mar­ci­now­ski, 1838, p. 508–510) ra­šė apie anks­ty­vą­ją vals­ty­bės is­to­ri­jos da­lį, be ki­ta ko, pa­mi­nė­da­mas ir Liub­čią bei jos val­dy­to­jus: „Kai Len­ki­jo­je bu­vo pra­dė­tas kur­ti Do­mi­ni­ko­nų or­di­nas, pa­lai­min­ta­sis Vi­tas, trokš­da­mas dva­siš­kai apaš­ta­lau­da­mas pa­dė­ti tam­su­mo­je, tai yra stab­mel­dys­tė­je sken­din­čioms tau­toms, pri­si­dė­jo prie šven­to­jo Jac­kaus: ap­si­vil­ko vie­nuo­lio abi­tą ir ta­po jo mo­ki­niu ir apaš­ta­liš­ko žy­gio bi­čiu­liu. Skaityti toliau

Mokslininkų ir kraštotyrininkų žvilgsnis nukrypo į Vilkaviškio rajoną (0)

Ekspedicijos vadovas architektas Antanas Rupeika prie vienuolyno Raseiniuose.

Gražiškiuose (Vilkaviškio r.) jau prasidėjo pirmoji šiemet leidyklos organizuojama vasaros ekspedicija. Tokių kūrybinių išvykų šią vasarą bus dvidešimt.

Bendras „Versmės“ leidyklos nuo 1999 m. rengiamų ekspedicijų skaičius pasieks net 114. Ekspedicijų tikslas – būsimų monografijų apie miestų ir miestelių, kaimų ir vienkiemių, apylinkių istoriją nuo seniausių laikų pradžia. Parengta ir išleista 22 „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos, rengiama dar 80 knygų. Skaityti toliau

J. Trinkūnas. Romo Kalantos žygdarbis ir jaunimo judėjimas (video) (8)

1972 m. Kauno pavasario bylos tyrimo metu Kauno miesto prokuratūra mėgino identifikuoti protesto demonstracijų dalyvius. 1972 m. Kauno pavasario bylos tyrimo metu Kauno miesto prokuratūra mėgino identifikuoti protesto demonstracijų dalyvius. Aprašas po nuotrauka: „1 – Vytautas Kaladė, 3 – Rimantas Baužys, 4 – Ričardas Truškauskas, 5 – Virginija Urbonavičiūtė, 6 – Vladas Kasiulevičius, 8 – Vytautas Pocius.“ Kaunas, 1972 m. gegužės 18 d. | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

R.Kalantos pasiaukojimas 1972 m gegužės 14 d. ženklino svarbias permainas Lietuvos gyvenime. Šiomis dienomis minimos Kalantinės yra svarbios mums visiems. Vis dėlto tenka dažnai išgirsti,  jog šių metinių metu reikia prisiminti ir labiau vertinti hipių, roko bei kitus vakarietiškos subkultūros dalykus. Tokiam siaurokam supratimui galima paprieštarauti ir nurodyti neseniai (2011 m.) paskelbtą solidžią mokslinę studiją „Sąjūdžio ištakų beieškant. Nepaklusniųjų tinklaveikos galia“. Tyrinėtojų nuomone, tuo metu egzistavo trys priešinimosi režimui suvaržymams srovės:  jaunimo hipių subkultūra, etnokultūrinis sąjūdis ir katalikiškasis pogrindis. Etnokultūrinis sąjūdis apėmė romuviečių, žygeivių ir folklorininkų judėjimus. Ši  knyga  pateikė svarbius teorinius to meto kultūrinių judėjimų apibrėžimus. Skaityti toliau

A.Patackas. Jotva – teriota, bet neprarasta (32)

Baltų gentys XII a. | wikipedia.org pav.

įkirsk kaip kardą
į kirsną žemę 
į seirą dangų    
į pelkių neviltį  
 jotvingio įniršį –  
– kad tu paspringtum
kad tu, gude, nesulauktum
manęs parklumpant… Skaityti toliau

Linksmakalnis: miestelis mena ne tik juoką, bet ir šiurpias nelaimes (4)

Linksmakalnio miestelis mena ne tik juoką, bet ir šiurpias nelaimes

Ant Linksmo kalno, kuris stūkso greta kelio Kaunas-Prienai-Alytus, skardingosios Jiesios ir Šventupės santakoje, apsuptoje tvenkinių, ne visuomet dėjosi linksmi dalykai. Šio miestelio istorija paslaptinga, iki galo neatskleista, gana šiurpulinga ir netipiška kitoms Lietuvos gyvenvietėms.

Karinis miestelis

Prie įvažiavimo į miestelį teberiogso sargybos namelis. Išdaužyti langai, išplėštas pastato vidus liudija, jog jis seniai nebeprižiūrimas. Tai – vartai į buvusį slaptą sovietų kariškių miestelį. Skaityti toliau

Tadui Šidiškiui – 70 (7)

www.alkas.lt

Tadas Šidiškis

Tadas Šidiškis gimė 1940 spalio 12 d  Kaune. Vilniaus Universitete įgijo geografo – kartografo specialybę. Nuo pat studentavimo pradžios vadovavo žygeivių sąjūdžiui. 1966 m. įkurė žygeivių klubą „Gabija“. Šimtai jaunimo žygiavo po Rytų Lietuvą, ypač Vilniją. Visur skambėjo patriotinės dainos, buvo rengiami sąskrydžiai – prie piliakalnių, istorinių vietų. Tadas su žygeivių, kraštotyrininkų ir romuviečių sąjūdžiu neabejotinai  padarė esminę įtaką Lietuvos dvasiniam prisikėlimui. 

 

1999 metais Tadui Šidiškiui buvo suteiktas disidento statusas.  

Tadas pažįsta visas Lietuvos vietas – takelius, miškus, upelius, piliakalnius ir kaimus. Jis ir dabar žygiuoja kartu su jaunimu savo seniai pramintais takais. Tadas aprašė 300 piliakalnių ir pilkapių ir pastaruoju metu leidžia knygas apie archeologinius mitologinius paminklus. Skaityti toliau