Žymos archyvas: Jurginės

„Baltų šventadieniai“ linki „gyvo žalio“ (2)

Zaluma-3

Rengiant laidas apie senąsias baltų šventes, iškyla begalė klausimų ir dėl jų pavadinimų, ir dėl turinio, kuris slypi po pavadinimais, ir jų pasklidimo po Lietuvą vietų bei laiko, nes kalendorių buvo ir yra įvairių, pvz., Mėnulio, Saulės, Žemdirbių ir kitų. Naujausiose laidose papasakosime apie Jurginių šventę, turinčią net keletą pavadinimų, ir „Žemdirbių kalendorių“ bei pakviesime į Jorės šventę – parodysime, kaip ji buvo švenčiama ant Pyplių piliakalnio praėjusiais metais.

Jurginės seniau buvo vadinamos kitaip – Pergrubrinėmis, Perkūninėmis. Skaityti toliau

Dieveniškėse Jurgis atrakino žemę! (nuotraukos) (3)

Konkurso dalyvių darbai | L. Radevič nuotr.

Šių metų balandžio 22 dieną Dieveniškių technologijų ir verslo mokykloje praūžė Dzūkijos (Dainavos) etnokultūrą populiarinanti Jurginių šventė, tradicinių amatų ir senųjų verslų mugė bei Lietuvos profesinio mokymo įstaigų profesinio meistriškumo ir etninės kultūros, profesinio mokymo populiarinimo integruotas konkursas „Jurgi, atrakink žemę!“. Žvarbus vėjas ir besitvenkiantys grėsmingi lietaus debesys neišgąsdino nei šventės rengėjų, nei svečių, tad dalyvių susirinko gausiai: atvyko Šalčininkų rajono bendrojo Skaityti toliau

Palanga kviečia švęsti Jurgines – savaitgalį kurorte skambės dainos (dienotvarkė) (1)

Palanga.lt nuotr.

Savaitgalį Palangoje skambės dainos – iš visos Lietuvos ir net iš Londono į kurortą suvažiavę folkloro kolektyvai pakvies palangiškius ir miesto svečius drauge ieškoti šv. Jurgio rakto – Palanga švęs Jurgines.

Jurginėms skirta šventė „Jurgi, paimk raktus“ – tradicinis Palangos renginys, į pavasariškas linksmybes įtraukiantis tiek jaunus, tiek ir vyresnius. Šiais metais Jurginės kurorte ypatingos – 25-osios. O ir šventės diena – šeštadienis – šįkart sutampa su tikrosiomis Jurginėmis, kasmet minimomis balandžio 23 d. Skaityti toliau

Pavasario švenčių papročiai ir simboliai (1)

Verbos-001

Balandžio 2 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaryta paroda „Pavasario švenčių papročiai ir simboliai“. Parodos kuratorės – Violeta Dubnikienė ir Edita Prelgauskienė – maloniai sutiko pristatyti visą parodą. Beje, svarbu paminėti, kad Lietuvos nacionalinis muziejus išleido ir šią parodą pristatantį katalogą „Pavasario švenčių papročiai ir simboliai“ (2015, Vilnius: LNM).

Margutis, kaip gyvybės, atsinaujinimo, vaisingumo simbolis išliko svarbus per visas pavasario šventes: nuo Velykų iki Sekminių. Skaityti toliau

Geriausi folkloro kolektyvai Palangoje ieškos Jurgio raktų (1)

palanga.lt nuotr.

Maždaug pusė tūkstančio etnokultūros propaguotojų – folkloro kolektyvų narių sugužėjo į Lietuvos kultūros sostinę Palangą, kad balandžio 26 d., penktadienį, savo dalyvavimu praturtintų tarptautinį Jurginių papročių festivalį „Jurgi, paimk raktus“.

Jau dvidešimt trečius metus švęsti Jurgines kviečianti Palanga šiemet liaudies kūrybos ir tradicijų gerbėjams parengė išskirtinę dovaną – tradicinę Jurginių šventę keičia tarptautinis festivalis, kuriame dalyvauti norą pareiškė 28 geriausi folkloro kolektyvai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos bei Prancūzijos. Skaityti toliau

Kas turi žemės raktus? (5)

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos nuotr.

Nuo seno balandžio 23 dieną buvo švenčiama gyvulių globėjo Ganiklio ir žalumos dievo garbinimo šventė. Jorėti – reiškia augti, plisti, žaliuoti ir t. t. Sakoma „pažaliavo kaip jorė“, „medis žalias it jorė“ (Lietuvių kalbos žodynas). Į Lietuvą atėjus krikščionybei, šios šventės sutapatintos su Jurginėmis – Šv. Jurgio vardo diena. Lietuvoje Šv. Jurgis laikomas ir mūsų kariuomenės, jaunimo globėju, todėl Jurginių dieną švenčia ir kariškiai, ir jaunimo organizacijos.

Šv. Jurgis Lietuvių mene vaizduojamas kaip karys su ietimi ant žirgo, po kurio kanopomis raitosi blogio slibinas. Ne veltui vardas Jurgis (rusiškai Georgas, angliškai Džordžas), kilęs Skaityti toliau

A. Vaicekauskas. Apeiginis Velykų kontekstas (2)

Margučių ridenimas | Alkas.lt nuotr.

Netrukus po to, kai dangaus skliautu judanti saulė kerta astronominį pavasario lygiadienio tašką, krikščioniškasis pasaulis švenčia vieną svarbiausių švenčių, žyminčių Jėzaus Kristaus stebuklingo prisikėlimo iš mirusiųjų dieną. Tačiau krikščioniškos Velykų šventės ištakos siekia kur kas senesnius laikus. Pirmąjį senovės žydų kalendoriaus mėnesį, kai naktiniame danguje sužibėdavo pilnatis (keturioliktą nizano mėnesio dieną), judėjai švęsdavo Pesachą – išėjimo iš Egipto nelaisvės šventę. (Iš jos slavų Pascha.) Ankstyvosios krikščionių bendruomenės perėmė šią šventę. Bet Mėnulio kalendorius, pagal kurį laiką skaičiavo senovės žydai, nesutampa su vėliau įsigalėjusiu Saulės kalendoriumi. Skaityti toliau