Žymos archyvas: Jonas Matuza

J.Matuza. Politnekorektiška politinformacija (I) (25)

Alkas.lt nuotr.

Pasaulio elitas jau seniai, rimtai ir prabangiai ruošiasi pasaulio pabaigai: Bilas Geitsas Užpoliarėje rengia genetinės medžiagos saugyklą, Sorošas pardavinėja bankų akcijas ir pan. Pasaulio oligarchai net užsisakė paskutiniosios dienos Nojaus laivelį už begalybę, begalybę melejonų-melejardų, iš kurio ruošiasi toliau valdyt savo pačių sukurtą ekonominę suirutę.

Pasaulio pabaiga, turint omenyje keistus sutapimus pasaulio valstybių vyriausybių veiksmuose, vis neatšaukiamiau artėja. Neseniai JAV valdžia pradėjo intensyvinti pastangas stiprinant baudžiamąją valstybės komponentę, net organizuodama kariuomenės pratybas galimiems socialiniams neramumams malšinti, Skaityti toliau

J.Matuza. Rugsėjo 11-oji ir sąmokslo teorinė fizika (54)

wikipedia.org. nuotr.

Pagal D.Čalezovą „Trečia tiesa apie 9/11“

JAV 2001 rugsėjo 11 buvo užpulta Osamos Bin Ladeno finansuotų teroristų, nukreipusių užgrobtus keleivinius lėktuvus į du dangoraižius – taip vadinamus Dvynius WTC1 ir WTC2 kuriuose įsikūręs Pasauliniės Prekybos Centras, į Pentagoną ir Baltuosius Rūmus. Tiesa, Baltųjų Rūmų sugriauti nepavyko, nes vienas keleivinis lėktuvas, ligi Prezidento buveinės nepriskridęs, sudužo Pensilvanijoje. Tokia labai trumpai oficialioji versija.

Tačiau man, pakankamai prisiragavusiam fizikos mokslų bei savo akimis mačiusio reportažus apie šiuos įvykius, tokioje oficialiojoje versijoje kažkas niekaip nesueina: Skaityti toliau

J.Matuza. Kur slypi krizių priežastys? (9)

efoto.lt P.Staniūno nuotr.

Not in this economy…
Jake Sully, „Avatar“, 2150 m.

Viso pasaulio didžioji dalis iškiliausių ekonomistų niekaip tarp savęs nesutaria dėl pasaulį apėmusios krizės priežasčių, žongliruodami įvairiausiomis „išvestinių finansinių priemonių“, rinkų dereguliacijos, „CDS“, „subprime“, nekilnojamo turto burbulų ir panašiomis kategorijomis, sutikdami tik dėl to, kad tos priežastys ir jų sąryšiai yra tokie sudėtingi, kad vienareikšmiškai ir paprastai jų paaiškinti neišgalėtų niekas.

Tik kažkodėl man, pradedančiam vis labiau pastebėti klaikų pasaulio neadekvatumą oficialioms kalboms apie jį, vis dažniau atrodo, kad po įvairiausiomis įmantriomis vingrybėmis dažniausiai slepiasi gana trivialūs, nors kartais ir pakankamai atgrasūs dalykai, Skaityti toliau

J. Matuza. Einšteino patarimas Lietuvos rinkėjams (35)

Rinkimai | efoto.lt Tado nuotr.

Ką tokio turėtų pažadėti politinis susivienijimas, kad būtų galima rimtai apie jį pagalvoti?

Gal ypatingai griežtą kovą su visuomenę apnikusiomis negerovėmis, korupcija visame kame?

Tik kad tai siūlo absoliučiai visi politiniai susivienijimai, absoliučiai visame pasaulyje, absoliučiai be jokios sėkmės ir tokiu mastu, kad kovą su korupcija reikėjo įtraukti į Olimpinių sporto šakų sąrašą šiam judėjimui tik užgimstant.

Kaip galima kovoti su korupcija šiuolaikinėse kapitalistiškose demokratijose, visomis savo propagandinėmis angomis agituojančiose už besaikį vartotojiškumą? Skaityti toliau

J.Matuza. Seniai pamiršta vasara (0)

Kaip sunku sėdėti darbe paskutinį darbadienio pusvalandį, kai už lango taip skaisčiai šviečia saulutė. Dangus žydras žydras. Primena paskutines atostogas Šventojoje. Nors nebeatostogauju ten jau daug metų, kaip šiandien prisimenu ausyse spengiančią jūros energiją, kai, prisišokinėjęs bangose, nukrenti į saulėje žėruojantį kvarcą. Nukritęs užmerki akis ir iškart vėl matai artėjant didžiulę bangą, dabar jau mintyse, kuri tuoj pakels tave kaip šapelį, švystels aukštyn, kad pakasytum jos kranto glėbin skubančią nugarą atsisveikinimui, prieš jai išnykstant amžinybėje pagal ne itin gedulingą vasarinį „Bavarų“ bangų laidojimo maršą.

Supiesi taip mintyse, kol koks nors „basiakas“ savo garsiais šūksniai nenutraukia tavo banguotos meditacijos, įkyriai piršdamas savo „Žaros“ čeburekus, šaltą alų, Skaityti toliau

J.Matuza. Kodėl nekvepia medžiai? (4)

Gyvybė | espaceutopia.wordpress.com nuotr.

Jaunystėje, beskaitinėdamas kažkokį fantastikos kūrinį, užtikau pamąstymą apie tai, kas yra gyvybė, ką galima laikyti gyvu? Vienas mokslininkas tvirtino, kad gyvybę vienareikšmiškai nusako judėjimas, kitas – kad metabolizmas, trečias – kad dauginimasis. Tačiau kiekvienu atveju kuris nors paprieštaraudavo, kad, pvz., judanti laikrodžio rodyklė nėra gyva, kad kristalai auga ir dauginasi, kad milijonus metų gyvuojančio akmens gyvybinių procesų žmogus negali suvokti dėl per trumpo gyvenimo… Jie taip ir nesutarė, ką galima laikyti tikrai gyvu.

Tuomet pagalvojau, kad gyvybė tikrai yra tiek įvairi, jog vargu ar įmanoma Skaityti toliau

J.Matuza. Neparašytas laiškas sūnui (10)

efoto.lt, Mildos nuotr.

Vis nostalgiškiau stebėti, kaip vienas po kito dingsta orientyrai į tuos laikus, kai buvau jaunas ir gražus. Taip ir norisi sudainuot, kaip tame liūdname vaikystės multike – „kaip gaila, kaip gaila, tos dienos negrįš, buvau aš jaunutis, gražuolis arklys“… Po truputį imu jaustis evoliucijai atitarnavusiu dinozauru. Kai, pvz., prisėdęs savo vaikystės kieme ant to paties suoliuko, ant kurio sėdėdavau dar kojomis nesiekdamas žemės, išgirstu ne vaikus pro langus garsiai pietauti kviečiančias mamas, o mobiliukų skambučius ir žinučių pypsėjimą mažių kišenėse. Nuobodu. Va mano vaikystės laikais viena močiutė kviesdavo mano draugą namo švilpdama: iš pradžių garsiai per balkoną, su kirčiu ant y, pašaukdavo „Vytuk, Vytuk“, Skaityti toliau

J.Matuza. Dievo kibirkštys (32)

efoto.lt, K.Mikalausko nuotr.

Kokia jėga yra mano sodyba-vienkiemis! Tik tai pajusti šiuolaikiniam miesčioniui reikia bent trijų parų,- tai – mažiausias laikotarpis, po kurio miesto „patogumai“ ima atrodyti įtartinai. O pabuvus vienkiemyje mėnesį, atpratus nuo miesto erzelynės, kelionė atgal į miesto getą pasidaro tolygi grįžimui į kalėjimą po atostogų. Gali galvot kiek nori, niekaip negali suprasti, už ką ir kieno buvai taip neteisingai nuteistas iki gyvos galvos.

Kas blogiausia, miestiečiai prie to taip pripratę, kad užmiršo esą kaliniai, o į tokius, kaip aš, žiūri kaip į keistuolius nė neįsivaizduodami, kokie keisti yra patys. Skaityti toliau