Žymos archyvas: jautis

Sekmadienio sakmė. Jei Dievas norės (2)

Žvirblis | Hakon Helberg. Unsplash nuotr.

Kitą kartą žvirblis buvęs išperėjęs vaikus klojimo stoge. Gaspadorius rytą atsikėlęs sakąs:
– Šiandien ką dirbsme, tą, o rytoj rytą griausme klojimą!

Žvirblis, išgirdęs tą kalbą, nusigandęs. Tuoj nulėkęs pas poną Dievą ir sakąs:
– Pone Dieve, gaspadorius žada griaut klojimą, o mano da pliki vaikai tebėra!

Ponas Dievs sakąs:
– Negriaus, ne: da manės nesiklausė. Tu gali savo vaikus auginti sveiks. Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Kretoje, Dievų žemėje (I) (2)

Skulptūra Agios Nikolaos mieste. Jautis pagrobia Europa | R.Jasukaitienės nuotr.

„Kali mera“! – vos lėktuvui nutūpus Kretos saloje, skamba graikiškas pasveikinimas. Senąja graikų kalba žodis „kalios“ reiškia gerą. Ar šis pasveikinimas su nauja diena yra  atėjęs iš senosios kalbos – nežinau. Bet žinau, kad viską, ką matysiu ir girdėsiu, dabar lyginsiu su tuo, ką esu įsivaizdavusi, dar mokyklos suole skaitydama Homero „Odisėją“ ar universitete profesoriaus R. Mirono paskaitytų klausydama.

Kokia raudona ta senųjų dievų žemė! – stebiuosi jau savomis pėdomis  ją palietusi. Prisodrinta geležies ar kitokių mineralų, tinkanti ne tik alyvmedžiams augti, siaurakaklėms amforoms lipdyti. Skaityti toliau

Naujo dokumentinio filmo „Dzūkijos jautis“ premjera kovo 16 dieną (video) (0)

Dok. filmas „Dzūkijos jautis“ | monoklis.lt nuotr.

Kovo 16 dieną, šiuo metu vykstančiame festivalyje „Kino pavasaris“ įvyks režisieriaus Lino Mikutos ir studijos „Monoklis“ platinamo dokumentinio filmo „Dzūkijos jautis“ premjera.

„Dzūkijos Jautis“ – filmas apie kasdien nykstantį lietuvišką kaimą. Kaimą, sužalotą sovietinės praeities, bet išlaikiusį senąją, archaišką pasaulėjautą. Tai – kitas pasaulis, toli nuo didmiesčių triukšmo, sutvertas Dievo, o ne žmogaus. Tokiame pasaulyje gyvena Jonas arba „Jautis“ (tokią pravardę jam davė kaimiečiai dėl gandų apie jo neįtikėtiną jėgą). Pagrindinio herojaus vedama siužetinė linija pasakoja apie žmones, užstrigusius pasaulyje tarp degradacijos ir šventumo. Skaityti toliau

A. Radušytė. Ro­ga­chi­na, ar­ba Ką iš tik­rų­jų pa­sa­kė Kęs­tu­tis? (24)

Jautis ir kardas. Autorės piešinys

Šur­mu­lia­vo Vil­niaus cen­tras. Su No­ber­ta su­si­ti­ko­me prie links­mai ap­megz­tų me­de­lių Vin­co Ku­dir­kos aikš­tė­je. Ge­di­mi­no pro­spek­to pa­la­pi­nė­se ga­ra­vo ry­žiai su dar­žo­vė­mis ir mė­sa, čirš­kė­jo šaš­ly­kai, dai­li­nin­kai, stik­liai ir kal­viai ne­sve­tin­gai žvel­gė į pra­ei­nan­čius, bet nie­ko ne­per­kan­čius žmo­nes. Sėk­min­gai pre­kia­vo alu­da­riai, ste­buk­lin­gų kre­mų par­da­vė­jai, pro­spek­tas skam­bė­jo ir bumb­sė­jo. Fo­ku­si­nin­kas ge­si­no žiop­lių ci­ga­re­tes kaž­kur jas pra­dan­gin­da­mas; ber­nai­tis žir­klė­mis trum­pi­no vir­ves, ku­rių vie­na vis tiek bū­da­vo il­ges­nė: Skaityti toliau