Žymos archyvas: Ivangėnų piliakalniai

V.Vaitkevičius. Kalavijuočiai sugrįžo? (12)

kalnelio akmuo.V.Vaitkeviciaus nuotr20150201

Sidabrės pilies vietoje sudegintas senovės lietuvių religijos paminklas

Tai ne knygos antraštė, ne filmo pavadinimas ir, deja, ne sapnas. Mintis, palyginimas atėjo Sidabrės pilies vietoje, Kalnelio kaime prie Joniškio pamačius s u d e g i n t ą senovės lietuvių religijos paminklą – granito akmenį su dubeniu. Pabrėžtina, kad jie būdingi išskirtinai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūrai – paplitę Vidurio ir Šiaurės Lietuvoje, apie Anykščius ir Uteną, bet niekada neperžengė Livonijos sienos, išskyrus kelis atvejus Latvijos pasienyje su Lietuva. Manoma, kad tai buvo kertiniai gyvenamųjų namų akmenys, šeimos šventovių, skirtų Žemės dievams ir deivėms, dalis. XVI a. antroje pusėje iš viensėdžių ir laisvo plano gyvenviečių į gatvinius (rėžinius) kaimus akmenys su smailiadugniais dubenimis buvo vežami kartu su kitu turtu. Skaityti toliau

Durbės mūšis paminėtas Karšuvoje (1)

Šventinė ugnis Karšuvos piliakalnio papėdėje

Vakar, liepos 13 d., mininint Durbės mūšio 751-ąsias metines, Skaudvilėje (Tauragės raj.) buvo surengtas minėjimas seniūnijos salėje ir prie Ivangėnų (Karšuvos) piliakalnių. Minėjime dalyvavo istorikas Tomas Baranauskas, supažindinęs su Durbės mūšio istorija  ir  reikšme bei Inga Baranauskienė, pristačiusi skaudviliečiams savo hipotezę, kad Durbės mūšio vadas Alminas buvo Karšuvos kunigaikštis. Karšuvos žemės centras siejamas su Ivangėnų (Karšuvos) piliakalniais, esančiais prie Skaudvilės.

Durbės mūšis, kurio pasekmė  – pietinio Kuršo prisijungimas prie Lietuvos, kuršių ir prūsų sukilimai, Mindaugo atsimetimas nuo krikščionybės Skaityti toliau