Žymos archyvas: Ingė Lukšaitė

I. Lukšaitė. Tiems, kurie išsaugojo lietuvių kalbos tęstinumą ir plėtė jos vartojimo ribas (video) (2)

Paminklas Reformatų skvere | reformacija.lt nuotr.

Dabar, kai globalizmas (dažniausiai suvokiamas kaip kosmopolitizmas, nutautėjimas) mūsų viešojoje erdvėje tampa doktrina, o lietuvių kalbos vartojimui jau keliama alternatyva – vis plačiau plečiasi anglų kalbos vartojimas, verta suvokti, kad artėjame prie kryžkelės ir prisiminti mūsų istoriją. Ypač tuos, kurie prieš daugelį šimtmečių ėmėsi savo darbu palaikyti iškeltą XVI a. gimtųjų kalbų vertės idėją ir ją pritaikyti Lietuvos gyvenime. O juk senojoje Lietuvos valstybėje nebuvo tradicijos raštui vartoti lietuvių kalbą. Kalba gyveno ir plėtojosi sakytinės kalbos pavidalu, bet visoje Skaityti toliau

Rengiama diskusija apie Reformatų skverą Vilniuje (0)

Reformatų skvero pertvarkymo maketas | Vilniaus sav. nuotr.nuotr

Balandžio 4 d., 16 val., LMA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1), rengiamas renginys-diskusija „Reformatų skveras Vilniuje: istorinė tiesa ir mūsų ryšys su lietuvių raštijos pradininkais“. Pokalbiui vadovaus senosios raštijos tyrėjas, LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas, jame dalyvaus habil. dr. Ingė Lukšaitė, prof. dr. Dainora Pociūtė-Abukevičienė, skulptorė prof. Dalia Matulaitė, architektas prof. Jūras Balkevičius.

Renginio metu bus pristatyta Reformacijos reikšmė Lietuvos valstybingumo, Skaityti toliau

Trisdešimt metų kultūrinės atminties sklaidai (0)

LK-2018-3virselis-LLKC-nuotr

Gruodžio 12 d., 17.30 val., Lietuvos nacionalinio kultūros centro (LNKC) didžiojoje salėje (Barboros Radvilaitės g. 8, Vilnius), „Liaudies kultūros“ kviečia į žurnalo 30-mečiui skirtą pokalbį „Šaltinis ar senvagė?“, kuriame dalyvaus habil. dr. profesorė Ingė Lukšaitė, prof. dr. Vykintas Vaitkevičius, dailininkė keramikė Julija Ikamaitė ir redakcija.

1988 metais įsteigtas žurnalas „Liaudies kultūra“ jau 30 metų rašo apie Lietuvos praeitį ir dabartį, kultūros paveldą ir tuos, kas jį puoselėja. Išskirtinis žurnalo bruožas – nuolatinis dėmesys įvairių etninės, Skaityti toliau

Grėsmės akivaizdoje: D. Rastenienės interviu su habil. dr. istorike I. Lukšaite (4)

Istorikė habil. dr. Ingė Lukšaitė | Asmeninė nuotr.

D. R. – Humanitarinių mokslų situacija tapo ypač grėsminga. Turiu omeny pastarųjų dienų viešus pareiškimus dėl galimo bent trijų ar keturių skirtingų humanitarinių mokslų institutų „jungimą“. Kaip manote, kokios pasekmės mūsų laukia, jei tai, neduokdie, įvyktų?

I.L. – Manau, kad jungimas neduotų tų rezultatų, kuriuos deklaruoja jungimo šalininkai. Šie institutai yra labai daug nuveikę per paskutinius dešimtmečius, dirbdami labai sunkiomis sąlygomis. Visus tuos dešimtmečius virš mokslininkų Skaityti toliau

Bus įteikta devintoji M.L.Rėzos kultūros ir meno premija (0)

Kultūros istorikė habil. dr. Ingė Lukšaitė | Asmeninė nuotr.

Trijų Karalių dieną, sausio 6-ąją, minint Martyno Liudviko Rėzos 242-ąsias gimimo metines Juodkrantėje bus įteikta devintoji šio vardo kultūros ir meno premija. Už Kuršių nerijai reikšmingą veiklą premija šiemet bus įteikta docentei, humanitarių mokslų habilituotai daktarei Ingei Lukšaitei.

Neringos savivaldybės tarybos sprendimu premija skirta kultūros istorikei, kurios akiratyje daugelį metų buvo ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Prūsijos bei Mažosios Lietuvos istorija bei kultūra. Svarbiausias jos darbo baras -Reformacijos istorijos tyrimai. Per keletą aktyvių veiklos dešimtmečių mokslininkės bei bendraautorių dėka šalies leidinių fondas pasipildė parašytomis knygomis: Skaityti toliau

I. Lukšaitė. Mūsų kelias: kultūros patirtis, atmintis ir naujos sąsajos (0)

Kultūros istorikė habil. dr. Ingė Lukšaitė | Asmeninė nuotr.

2013 m. vasario 22 d. Tarptautinėje knygų mugėje Vilniuje „Liaudies kultūros žurnalo redakcija surengė diskusiją „Tarp tradicijos ir modernumo, kuria siekė pabrėžti kultūros prigimties lemiamus procesus – nuolatinį jos keitimąsi išlaikant ir vis perduodant kai kuriuos kultūros bruožus, kurie lemia tautos savitumą ir leidžia ją atpažinti kaip tokią. Kaip gyventi savojoje kultūroje šiandien ir kaip ją išlaikyti? Šis klausimas svarbus tiek senam, tiek jaunam. Tad iš minėtosios diskusijos „Saulės arkliukų pirmiesiems skaitytojams spausdiname žymios kultūros istorikės habilituotos daktarės Ingės LUKŠAITĖS pasisakymą.

Gyvename tokiu metu, kai turime apie daug ką pagalvoti, daug ką pajausti. Skaityti toliau

Atmintys V. Teorinio mąstymo reikalingumas (1)

DSC08589-1200

Kartą, betvarkydama archyvą, įsiskaičiau į 1995 m. sausio 31 d. Liaudies kultūros“ žurnalo, kuriam vadovavau 25-erius metus, redakcinės kolegijos posėdžio stenogramą. Tame posėdyje pradėjome diskutuoti, iš kur toks visuomenėje, tiksliau, iš kai kurių asmenų sklindantis priešiškumas etninei kultūrai. Pokalbiui pretekstą sudariau pati, kalbėdama apie tuomet spaudoje pasirodžiusius priešiškus etninei kultūrai ir žurnalui Alfredo Bumblausko pasisakymus.

Man įdomūs, konceptualūs Ingės Lukšaitės ir Norberto Vėliaus tuometiniai pasisakymai. Skaityti toliau

Seime – konferenciją „Kūryba ant skustuvo ašmenų“ (tiesioginė transliacija, video) (0)

komunistai-alkas.lt-koliazas

Birželio 17 d., trečiadienį, 10–14 val. Vilniuje, Seimo Konstitucijos salėje vyks konferencija „Kūryba ant skustuvo ašmenų: kaip sovietmečiu buvo ginama profesionalioji lietuvių kultūra. Liudytojų parodymai“, kurią rengia Lietuvos Respublikos Seimas kartu su Lietuvos kultūros kongreso taryba.

Pagrindinis šio renginio tikslas – aptarti, kaip lietuvių kultūra galėjo išlikti sovietinėje Lietuvoje. Konferencijoje kviečiami dalyvauti šios epochos liudytojai ir jaunoji karta, žinanti šią epochą iš rašytinių dokumentų bei žmonių pasakojimų. Skaityti toliau

Netrinkime savęs iš savo atminties (5)

Grasilda Blaziene_St.Zumbio.respublika.lt

Neapsikentusi, kad ir šiandien didesnė pasaulio dalis lietuvius laiko slavais, kad po pasaulį klaidžioja ir veši neva apie Lietuvą bylojančios pseudomokslininkų skleidžiamos teorijos, o labiausiai – kad žinojimą apie savąją kilmę, kalbą ir istoriją patys lietuviai noriai trina iš savo atminties, žinoma šalies mokslininkė, Lietuvos mokslų akademijos tikroji narė, profesorė, Lietuvių kalbos instituto direktoriaus pavaduotoja, prūsų kalbos tyrinėtoja Grasilda Blažienė subūrė aplink save atsakingų mokslininkų būrį, surado Lietuvą bei lietuvybę mylintį mecenatą ir ėmėsi neatlygintinos misijos – pasakoti pasauliui apie Lietuvą bei lietuvius tiesą.

Užsiimate labai gražia veikla – drauge su solidžių mokslininkų komanda rengiate ir leidžiate pasauliui apie Lietuvą, lietuvių kilmę bei seniausią Europos kalbą pasakojančias knygas.

Skaityti toliau

Vilniaus rajono Marijampolio vidurinei mokyklai suetiktas Meilės Lukšienės vardas (video) (0)

Vilniaus rajono Marijampolio vidurinei mokyklai suteiktas Meilės Lukšienės vardas | lrp.lt, Dž.G.Barysaitės nuotr.

Spalio 4 d. tarptautinės mokytojų dienos išvakarėse, Vilniaus r. Marijampolio vidurinėje mokykloje vyko Meilės Lukšienės vardo suteikimo šiai mokyklai iškilmės.

Renginyje dalyvaus Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, M.Lukšienės  dukra habil. dr. Ingė Lukšaitė, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai.

Iškilmių dalyvius sveikindama Prezidentė D.Grybauskaitė sakė, kad mokyklai suteiktas ypatingos asmenybės – nepriklausomos Lietuvos švietimo sistemos kūrėjos, Tautinės mokyklos idėjos autorės Meilės Lukšienės – vardas. Skaityti toliau

Vrublevskių bibliotekoje bus prisiminta M.Lukšienė (2)

Meilė Lukšienė

Šių metų rugsėjo 17 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje įvyks vakaras, skirtas Lietuvos švietimo reformos pradininkės Meilės Lukšienės 100-osioms gimimo metinėms. Tai vienas iš renginių, skirtų šiai UNESCO 2013 metais minimai sukakčiai.

Vakaro metu prisiminimais dalinsis Meilės Lukšienės dukra Ingė Lukšaitė, Violeta Žalytė, Romualdas Ozolas, Darius Kuolys bei Viktorija Daujotytė. Taip pat bus galima apžiūrėti LMA Vrublevskių bibliotekos darbuotojų parengtą parodą Švietimo istorikei ir reformos Skaityti toliau

Z.Vaišvila. Su Sąjūdžiu už Lietuvą? (110)

Zigmas Vaišvila

Su Sąjūdžiu už Lietuvą! Tuomet tai buvo aišku. O šiandien? Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio įsteigimo 25-mečio proga iniciatyvinės grupės narys Vytautas Landsbergis pakvietė liudyti, kad ir žodžiu, ir darbu galima gyventi kitaip. Taip, kaip mokėjome ir gyvenome Atgimimo metais.

Ar visi? Kodėl žmonės tuo nebetiki? Ir kodėl pačiu Vytautu Landsbergiu tiek mažai betikinčių? Kai kurie netgi atkurta valstybe, nepriklausomybe nebenori tikėti. Atsakymo reikia ieškoti, visų pirma, savyje. Ar išlaikėme egzaminą valdžia, pinigais? Ar sąžiningai galime prisipažinti, kad neįsivaizduojamai milžinišką Tautos pasitikėjimą, pateisinę iki valstybės atkūrimo ir pripažinimo, iššvaistėme? Ir dėl ko? Ar visi suvokėme, visų pirma, savo atsakomybę už šį milžinišką Tautos pasitikėjimą, Skaityti toliau

E.Merkytė. Viskas, ką ji darė, visą laiką buvo Lietuva (6)

Marija Gimbutienė Topangoje. 1974 m. | V.Pluko nuotr. Iš Vilniaus universiteto bibliotekos rinkinių. F154-681-005. Marija Gimbutienė Topangoje. 1974 m. V. Pluko nuotr. Iš Vilniaus universiteto bibliotekos rinkinių. F154-681-005.

Pasaulinio garso archeologė, pedagogė, kultūros veikėja, pasaulyje naujos mokslo srities – archeomitologijos – pradininkė Marija Gimbutienė, save vadinusi savo atrastos moterų civilizacijos pagrindine figūra Motina Deive, „ragana, turinčia regėjimo galią“ ar kitų (Meilės Lukšienės) pavadinta „Mėlynąja paukšte, perskridusia ne tik per Lietuvą, bet ir per pasaulį.“ Gyvenimo pabaigoje, jau ryškiai šviečiant garbės, šlovės ir pripažinimo saulei, Marija Gimbutienė savo laimėjimus įvertins taip: „…Todėl, kad užaugau Lietuvoje…“ (Viktorija Daujotytė).

„Skaityti išmokau ketverių“

Marija Birutė Alseikaitė gimė 1921 m. sausio 23 d. Vilniuje, gydytojų šeimoje. Skaityti toliau