Žymos archyvas: grafičiai

M. Balikienė. Politikuojančios sienos (nuotraukos) (1)

Vaclovo aikštėje. | Praha. E. Balikos nuotrauka. 2008 m. rugsėjis.

Kiekvienas savaip supranta grafitį. Vieniems tai tik sienų teplionė. Kitiems – gatvės menas. Kad grafičiai – tai vieša nuomonė apie politinius įvykius, konkrečius politikus, o kartais tiesiog maištas prieš santvarką, prisimename ne visada. Dažniausiai tik tada, kai nerimastingą toną nutaisiusi  žiniasklaida paskelbia, kad mieste ir vėl pasirodė, pavyzdžiui, ksenofobiją, homofobiją, rasizmą kurstantis užrašas. Žinoma, politkorektiška spauda beigi toleranciją skatinančios organizacijos  politgrafitinių opinijų net nevadina nuomone. Jei Skaityti toliau

M. Balikienė, V. Navickas. Raštai gatvės išminčių ir poetų (nuotraukos) (0)

Išmintingas sprendimas. | M. Balikienės nuotrauka. 2010 m. spalis.

Kartais, žingsniuodami tiltais, landžiodami po patiltes, tunelius ar žvalgydamiesi į asfaltuotą grindinį ir namų sienas, randame stulbinančių rašto darbų. Kas tos rašytinės keistenybės? Nejau gatvės išmintis, nejau kiemų ir paupių filosofija? Žmonės, netikėčiausiose vietose užrašantys mąslius žodžius, neįprastas mintis ar eilėraščių posmus, be abejonės, yra gatvės raštininkai. Kodėl jie taip daro? Ką norėtų pasakyti? Ir kam?

,,Kur dingo vasaros neskubumas?“ Skaityti toliau

M. Balikienė,V. Navickas. Meilė gatvėse (nuotraukos) (0)

. Meilė nėra lengva. | V. Šaknio nuotrauka. 2014 rugpjūtis.

Miesto sienos moka būti gyvos. Smagu, kada jos ne vien nuobodžiai pilkuoja kiemuose, bet ir  švelniai prabyla poezijos posmais, gražiais žodžiais mylimiems žmonėms. Asfaltuoto grindinio, išrašyto meilės pažadais, net nesinori trypti kojomis. Per jį juk driekiasi jausmai.

Prisipažinkime: gatvėje pastebėti meilės grafitį truputį šokiruoja. Šitaip atvirai išviešinti jausmai? Ar tai normalu? Greta išraityti keiksmažodžiai ir nešvankybės apie antrą galą didelio sumišimo, beje,  nekelia. Tai įprastas dalykas, todėl nestebina ir Skaityti toliau

J. Zvonkuvienė. Vilniaus grafičiai (nuotraukos) (0)

Vilniaus grafičiai. Išterlioti buvę Respublikiniai profsąjungų kultūros rūmai. | J. Zvonkuvienės nuotr.

Senelis Vilnius verkia. …Ir nepasiekiu jam bent vienos ašarėlės nušluostyti. O Vilnius juk nėra vien vilniečių – Vilnius yra visų mūsų, visos Lietuvos. Jis yra kiekvieno iš mūsų – brangus, mylimas, gerbiamas miestas. Su garbingiausia seniausia istorija. Su lūžiais, pertvarkom, permainom. Su tautų, kalbų ir religijų santaika. Ir niekada jis nebuvo taip skriaudžiamas, taip sumaitotas, taip paniekintas, net pasmerktas, kaip dabar.

Žinau, kad nieko net nekrustels šis mano menkas tekstelis kažkokiam Skaityti toliau