Žymos archyvas: Gabrielius Landsbergis – Žemkalnis

Šiandien legendinei „Amerikai pirtyje“ – 120 m.! (3)

Pirmojo lietuviško vaidinimo „Amerika pirtyje“ kūrėjai 1899 m. Palangoje. Iš kairės į dešinę sėdi: Žalnieriukynas, Jadvyga Juškytė, Liudas Vaineikis, Stanislava Jakševičiūtė-Venclauskienė, Feliksas Janušis. Iš kairės į dešinę stovi: Vladislovas Mongirdas, Empacheris, Augustinas Janulaitis, Povilas Višinskis, Gabalis and Stanislovas Kuizinas | wikipedia.org nuotr.

Rugpjūčio 20 d. sukanka 120 metų, kai Palangoje buvo viešai lietuvių kalba pirmą kartą suvaidintas lietuviškas vaidinimas (spektaklis) Keturakio „Amerika pirtyje“.

Ta proga Kaišiadorių kultūros centre (KKC) 18 val. vyks lietuviškas vakaras, skirtas „Amerika pirtyje“ 120-sioms metinėms paminėti. Šios komedijos ištraukas vaidins KKC teatras (režisierius Jonas Andriulevičius). Beatos Klimavičienės režisuotą publicistinį vaidinimą „Kalboje – tautos stiprybė“ vaidins Birštono vienkiemio teatras. Dalyvaus Birštono vienkiemio vokalinis Skaityti toliau

G. Šapoka. Apie lietuvių laišką popiežiui „Lenkų kalba Lietuvos bažnyčiose“ (44)

Žalia spalva pažymėtos Lenkijos užimtos teritorijos, kurios pagal Lietuvos-Sovietų Rusijos taikos sutartį buvo priskirtos Lietuvai | wikiwand.com nuotr.

1905 m. liepos mėnesį Jonas Basanavičius po 25 metų gyvenimo Bulgarijoje grįžo į Lietuvą ir iš karto pradėjo kovoti dėl lietuviškų pamaldų Lietuvos bažnyčiose. Jau 1905 metais ir buvo įsteigta „Sąjunga grąžinti teises lietuvių kalbai Romos katalikų bažnyčiai Lietuvoje“. Į steigiamąjį minėtos sąjungos komitetą įėjo Jonas Basanavičius, kun. Juozapas Ambraziejus, Jonas Kriaučiūnas, Mečislovas Davainis-Silvestravičius, Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis, Petras Vileišis ir kiti. J. Basanavičius buvo išrinktas šios sąjungos pirmininku. J. Basanavičius pradėjo rengti laišką popiežiui apie lietuvių kalbos padėtį Lietuvos bažnyčiose ir jau 1906 m. gegužės 23 d. jis buvo išsiųstas popiežiui Pijui XX gegužės 25 d. dar 72 egzemplioriai išsiųsti Europos ir pasaulio kardinolams vyskupams. Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Kauno deputatų klubo išvyka (nuotraukos) (1)

Šakiuose prie dr. Vinco Kudirkos paminklo giedame Kauno deputatų klubo himną (Maironio „Užtrauksme naują giesmę“ ištrauką) | R. Gaidžio ir R. Kazakevičiaus nuotr.

Kauno  Deputatų klubas (jį sudaro įvairių kadencijų buvę miesto savivaldybės tarybos nariai, jo prezidentas – miesto ceremonmeisteris Kęstutis Ignatavičius), klubo prezidento pavaduotojo Raimondo Gaidžio iniciatyva, dr. Vinco  Kudirkos mirties 118 metų minėjimo  išvakarėse  ir  artinantis mūsų Valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimui, surengė  labai prasmingą išvyką Vinco Kudirkos keliais. Pakeliui sustodavome pasidairyti  ir po kitus miestelius, daugiau žinomus kultūros istorijoje. Malonu, kad šioje kelionėje dalyvavo ne tik klubo nariai, bet ir jų artimieji.

Skaityti toliau

Mirė žurnalistas Gabrielius Žemkalnis-Landsbergis (1)

Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis (1929-2017) | Asmeninė nuotr.

Gruodžio 10 d. eidamas 89-tuosius metus Melburne, Australijoje, mirė žurnalistas, Australijos lietuvių radijo ir spaudos darbuotojas, vienas ryškiausių tautos išeivijos atstovų Gabrielius Žemkalnis-Landsbergis.

G. Žemkalnis-Landsbergis gimė 1929 m. sausio 31 d. Kaune. Mokėsi Kauno „Aušros“ berniukų gimnazijoje, baigė Reddorfo lietuvių gimnaziją Vokietijoje.

1944 m. su Voldemaru Adamkavičiumi ir Liū­tu Gri­niumi leido ir redagavo pogrindinį laikraštį „Jaunime, budėk!“ Skaityti toliau

Medvilionių dvaro sodyba įrašyta į Kultūros vertybių registrą (nuotraukos) (0)

Medvilionių dvaro sodybos fragmentų namas vakariniai ir pietiniai fasadai) | KPC nuotr.

Teisinė apsauga suteikta Medvilionių dvaro sodybos (Joniškio raj.) kompleksui. Žiemgalos krašto lopšiu vadinamą molinį apgriuvusį Medvilionių dvarą Joniškio rajono savivaldybė buvo įtraukusi į griaunamų objektų sąrašą. Sukilus visuomenei, paraginus Kultūros ministerijai  ir Kultūros paveldo departamentui, savivaldybė dvarą išbraukė iš griaunamų sąrašo.

„Šį Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos sprendimą vertinu kaip galimybę ir pareigą Skaityti toliau

Prieš 105 metus pagoniškas epas atgijo pirmojoje lietuviškoje operoje „Birutė“ (9)

Kompaktinės plokštelės „Mikas Petrauskas. Birutė" (Įrašų kompanija: Cantus firmus, 2009) viršelis1906 lapkričio 6 d. lygiai prieš 105 metus Vilniaus miesto salėje, dabartinės Nacionalinės filharmonijos rūmuose, mėgėjų pastangomis buvo pastatyta pirmoji lietuviška Miko Petrausko opera „Birutė“. Jos libretą parašė Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis. Vaidino Marija Piaseckaitė-Šlapelienė (Birutė), Kipras Petrauskas (Birutės brolis), G.Landsbergis-Žemkalnis (senasis vaidila), Antanas Žmuidzinavičius, Kazys Puida ir kt.

Opera žiūrovus perkėlė į legendinius XIV a. lietuvių kovų prieš grobuonis kryžiuočius laikus Skaityti toliau