Žymos archyvas: Dainius Labeckis

Aplinkos ir paveldo apsaugos sąjūdis gins viešąsias erdves ir paveldą nuo valdžios savivalės (1)

Nuotraukoje: 1988 m. birželio 21 d. Trakų senamiesčio gynėjas Romualdas Lankas organizavo pirmąjį Sąjūdžio mitingą prie tuometinės LTSR AT. Kalba V. Tomkus, ragindamas nestatyti penkiaaukščių namų – ir tada paveldui grėsė daugiabučių statybos manija – ties buvusio Trakų Bernardinų vienuolyno liekanomis prie autobusų stoties. Šalia jo – Arvydas Juozaitis, Zigmas Vaišvila, Artūras Skučas, Alvydas Medalinskas, laikantis R. Lanko padarytą plakatą „Gelbėkime Trakus“, Virgilijus Juozas Čepaitis, kiti sąjūdininkai

Kovo 28 d. visuomeniniai paminklosaugininkai įsteigė Aplinkos ir paveldo apsaugos sąjūdį (APAS), kuris saugos pirmiausia tas viešąsias erdves, aplinką ir paveldą, kuriuos sunaikinti planuoja valstybės ir savivaldybių politikai bei valstybės institucijos.

Šios nevyriausybinės organizacijos, kuri turės skyrius visose Lietuvos savivaldybėse, įsteigimą išprovokavo planuojamos gigantiškų daugiabučių statybos Vilniaus senamiesčio centre prie Misionierių bažnyčios ir vienuolyno bei numatomos prekybos centro statybos Trakų senamiestyje prie autobusų stoties. Skaityti toliau

D.Labeckis. Vilniaus parkų šiandiena: pagal medkirčių scenarijų (3)

Įkalintas medis, Bernardinų kapinės, 2013 04. | D.Lebeckio nuotr.

Vilniaus kaip žalio miesto įvaizdį sukūrė dideli plotai stichiškai ar planingai atsiradusių miškų, želdynų ir želdinių: parkai, skverai, įvairiausios žaliosios jungtys ir pavieniai medžiai. Kiekvienas iš jų turi savo kilmę, istoriją ir paskirtį, daugiau ar mažiau pakoreguotas žmogaus. Gamtos inkliuzų įvairovę miestas sulydo į kultūrinį vienį, savitą želdynų sistemą. Jos esmę ir galimybes galėtų apibūdinti gražūs žodžiai iš Andriaus Surgailio pernykštės parodos pavadinimo: Vilnius kaip parkas.

Vaizdingoje vietoje įsikūrusi sostinė visada turėjo gerą žaliųjų erdvių potencialą. Vingio, Verkių, Antakalnio rezidencijos XVII–XVIII a. Skaityti toliau