Ieškodami NACIONALINĖS IDĖJOS, be kurios „tautinė tapatybė“ tampa tik dekoracija (drabužis, buitis, tvarka kiemuose, darbo kultūra – puikumėlis, bet ne Idėja).
Pagalvokime: o jeigu ta idėja – DAINŲ ŠVENTĖS?
Nacionalinės idėjos dėka tauta jaučiasi nepasiklydusi istorijoje. O mes – argi radę tą idėją, tą vieningą stiprybės „ašį“? Žinoma, mūsų Himnas sako: „iš praeities“ ir „Vienybė težydi“… Bet kaip žydi, kokioje praeityje? Sapnuose apie LDK? Štai ir bėda. Skaityti toliau
Mano sąjūdis prasidėjo anksčiau nei 1988 birželio 3 d. Lietuvos Mokslų Akademijos (LMA) salėje įkurtasis visuomeninis judėjimas. 1985 m. įsijungiau į etnokultūrinį sąjūdį, o 1987 m. ir į paminklosauginį judėjimą, dėsningai atvedusius mus į birželio 3 d. Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio steiginį. Kadangi prieš kuriantis sąjūdžiui iš LMA Fizikos instituto Lazerinės optikos skyriaus perėjau dirbti į to paties instituto Astrofizikos skyrių, tai teko vykti darbuotis į Molėtų Astronomijos observatoriją. Taip dar nebūdamas ir nesijausdamas tikru molėtiškiu galiausiai ir atsidūriau Molėtų sąjūdyje. Tad ilgą laiką jaučiausi jame tartum delegatu iš sostinės palaipsniui įsitraukiančiu į vietos Skaityti toliau
Ši žodžių jungtis lietuvių retai vartojama, o ypač bendraujant su kitais. Gal kartais tik mintyse tą pakartojame. Regis, anglų kalboje labai dažnai sutinkame šią žodžių formą, tą pastebėjau žiūrėdamas filmus, jų veikėjų pokalbius. Ar ne laisvo žmogaus, ilgai gyvenusio demokratiniame pasaulyje, dažnai vartojami žodžiai? Taigi, vergiškos ir baudžiaunikiškos sąmonės asmuo niekada nevartoja šių žodžių jungties, nes jo sąmonė per šimtmečius nuolankiai ir prisitaikančiai kalba kaip greičiau vykdyti gautą iš kitų, gal stipresnių ar aukščiau stovinčių, asmenų nurodymą ar užduotį. Skaityti toliau
Rugsėjo 15 d., Kauno jaunimo dienose, Kauno Rotušės aikštėje, vasarą lankiusi įvairius muzikinius renginius, o neseniai iš mažosios kelionės po Baltijos šalis grįžusi muzikinė grupė – „Garbanotas Bosistas“, rengia pasirodymą, kuriuo atsisveikins su vasara. „Paskutinė vasaros diena“ („Last Summer’s Day“) – taip pavadinta nauja „Garbanoto Bosisto“ daina, kurią grupė kartu su vaizdo įrašu, pristatys savo pasirodyme bei paleis į interneto platybes.
„Daina vartėsi galvoje ir ausyse kokius porą metų. Daug visokių mažų atsitikimų, susitikimų ir naktinių pašnekesių po truputį susidėjo į vieną krūvą. Skaityti toliau
Tarp Atgimimo dainų skambėdavo „Laisvė“, „Dieve, laimink Lietuvą“, „Pabudome ir kelkimės“. Kiekviena šių dainų turi savo istoriją. Itin įdomi Gintauto Abariaus ir Gintaro Zdebskio dainos „Dieve, laimink Lietuvą“ istorija. 2004 m. Lietuvos prezidento rinkimų kampanijoje Valdo Adamkaus kandidatūrai paremti pritaikyta šios dainos versija pakeistu tekstu.
Žodžiai „kryžių ir dainų šalie“ pakeisti „girių ir dainų šalie“. „Juk visiems mums vieną kraują davė Lietuva“ pakeista, vietoje žodžio „kraują“ įrašant „vardą“. „Palaimink, Dieve mus motinos kalba“ vietoje Skaityti toliau
Su etnomuzikologe Daiva Vyčiniene kalbasi Rūta Gaidamavičiūtė
– Daugeliui liaudies muzika iš savasties jau persikėlė į vartojimo ar stebėjimo sritį. Informacijos amžius yra paradoksaliai nepalankus tam, kad atskirtume, kas vertinga, o kas tiesiog reklaminis „masalas“…
– Turbūt ne kartą esame susimąstę, kad šiandieniniame pasaulyje būti, išlikti savimi nėra lengva. Individuali, kultūrinė, etninė tapatybė glaudžiai susijusi su gimtosios ar gyvenamosios vietos branginimu, jos išskirtinumu, nulemtu ir kraštovaizdžio, ir kalbos (kalbėjimo), ir dainos (dainavimo). Skaityti toliau
Per „History“ kanalą rodomo serialo „Vikingai“ žiūrovai visame pasaulyje nekantriai laukia naujausių – ketvirto sezono antros dalies serijų. Naujausioje serijoje „Vikings“ gerbėjai išgirdo lietuvišką balsą – Vėtrą Trinkūnaitę, kuri atliko laidotuvių giesmę senąja norvegų kalba.
Vėtra pasakojo, kad „Vikingų“ muzikinio takelio kūrėjas ir garsios Norvegų skandinaviško folkloro grupės Wardruna lyderis Einaras Selvikas (Einar Selvik) yra didelis Romuvos apeigų grupės „Kūlgrinda“, kurioje ji dainuoja, gerbėjas.
Išgirdęs Vėtros atliekamas lietuvių liaudies dainas jis nusprendė, kad Vėtra privalo atlikti giesmę didingoje laidotuvių scenoje. Pati atlikėja pasakoja, kad filmuotis seriale „Vikingai“ Skaityti toliau
Lapkričio 27 d. Puponių kaimo bendruomenėje, Kupiškio rajone, vyko baigiamasis projekto „Dainos namai – erdvė bendrauti, pažinti, sveikti“ renginys. Projekto metu bendruomenės žmonės buvo pakviesti į keturis įvairios tematikos renginius, kuriuos jungė vienas tikslas – atsigręžti į savo tautos, savo kaimo kultūros palikimą ir čia semtis jėgų ir išminties prasmingai ir teisingai išgyventi tą laiką, kuris yra mums skirtas. Daug dėmesio buvo skirta ir neįkainojamam mūsų tautos kultūros palikimui – liaudies dainai ir pačiai tradicijai dainuoti, juk daina – puikus būdas nuraminti savo širdį, sudrausminti protą ir taurinti aplinką.
Pats laikas pabūti nepopuliariu. Ne todėl, kad man tas Europopso čempionatas dzin. Juk vis tiek mano gyvenimo moterys žiūri – esu priverstas viena akim stebėti. Ir ne todėl, kad ten visos dainuškos vienodos, o minios ir lempučių šėlsmas toks pat. Ir ne todėl, kad čia aš toks jau labai subtilus ir dvasingas.
O todėl, kad tiesiog ten mūsų nėra. Yra kažkoks mažutis fain žmogutis, kuris daro viską, kad nebebūti savim ir su mumis. Kad tik patiktų visiems pasaulio kitiems. Kurie net nežino, kas mes tokie ir iš kur. Nes patikti svetimiems ir atsisakyti savęs dabar svarbiausia. Skaityti toliau
Lietuvių etninės kultūros draugijos Kauno teritorinis padalinys su partneriu (Aleksandro Stulginskio universitetu – ASU) vykdo Lietuvos regionų metams skirtą projektą „Akademinio jaunimo ir mokinių etnokultūrinės savimonės stiprinimas per Suvalkijos / Sūduvos ir Dzūkijos / Dainavos regionų etninės kultūros pažinimą“. Skaityti toliau
Praėjus penkeriems metams po sėkmingiausio „Skylės“ projekto „Broliai“ pristatymo, baigiamas įrašyti nauja grupės plokštelė. Pavadinimo atlikėjai kol kas dar neatskleidžia, bet teigia, jog paskutinių metų kūrybinis etapas atnešė naujų, brandžių potyrių ir motyvų.
Naujajame grupės kūrinyje sudėta 18 autorinių Roko Radzevičiaus ir Aistės Smilgevičiūtės dainų, kuriose skleidžiasi intensyvaus roko ir daugiabriaunio lyrizmo skambesys. Albumo dainas vienijantis raktas yra vartai – nežinomybės, apsisprendimo bei pažinimo simbolis. Skaityti toliau
Žymiausia Lietuvos folk-roko grupė „Žalvarinis“ ir garsiausia Gruzijos etnodžiazo grupė „ZumbaLand“ pristato tarptautinį muzikinį projektą – bendrą lietuvių ir gruzinų dainą „Artificial Love“. Šis kūrinys alsuoja romantika ir melodingumu. Jame atsiskleidžia muzikantų emocionalumas, temperamentas.
Šis kūrinys demonstruoja gražią dviejų tautų draugystę per tautinį ir muzikos palikimą. „Artificial Love“ yra pirmasis kūrinys iš šiuo metu rengiamo grupės „Žalvarinis“ albumo, kurio įrašai jau įpusėjo. „ZumbaLand“ – viena aktyviausių, populiariausių ir egzotiškiausių muzikos grupių iš Gruzijos. Skaityti toliau
Raseinių rajonas priklauso Žemaitijos regionui, o Dubysa lyg takoskyra tarp Žemaitijos ir Aukštaitijos. Lyduvėniškiai, gyvenantys dešiniajame Dubysos krante, save laiko žemaičiais, o betygališkiai, įsikūrę kairiajame krante, jau mano esą aukštaičiais. XXa. pabaiga-XXI a. pradžia mūsų gyvenimui turėjo didelės įtakos, nes žmonės neapsiriboja tik savo kaimo gyvenimu, tradicijomis, bet išvyksta dirbti, veda, išteka ir išsikelia į kitą etnografinį regioną. Skaityti toliau
Naujausias grupės „Rondo“ kūrinys „Apie Lietuvą ir tave“ jau patraukė klausytojų dėmesį.
„Taip šmaikščiai ir taikliai parašyti tekstą patriotinei dainai turbūt gali tik poetas Gintaras Patackas“, – su šypsena kalbėjo „Rondo“ vadovas Aleksandras Ivanauskas–Fara.
Jo teigimu, kūrinyje nėra minimi nei „platūs laukai ar gilios upės“, nei „geltonkasės lietuvaitės“.
„Tekstas labai modernus. Jame yra pasakojama ir apie internetą, ir apie šiuolaikinį jaunimą. Žinoma, gražuolėms taip pat skirta derama vieta…“, – pasakojo A. Ivanauskas – Fara. Skaityti toliau
Po ilgokos pertraukos šviežutėlią dainą klausytojams dovanoja „Humanoidai“, kuriai jį įdainuoti padėjo senokai girdėta atilkėja Edilija Nikartaitė (anksčiau žinoma sceniniu vardu Geltona).
„Šis duetas – spalvinga, kupina subtilių harmonijų ir melodikos meilės elegija, pabaigoje išsirutuliojanti į dramatišką himną, išskirtinis jau tuo, kad nuo idėjos užuomazgos iki galutinės versijos studijoje prabėgo treji metai“, – pasakoja dainos autorius, „Humanoidų“ siela bei valstybinio simfoninio orkestro pirmasis obojus Linas Šalna. „Įdėjus tiek darbo jau net nebegali objektyviai įvertinti ko vertas tas tavo kūdikis, belieka pasikliauti tuo spontanišku pojūčiu, apėmusiu vos gimus muzikai, kuris tuomet neabejotinai ragino – tai privalai padaryti iki galo…“ Skaityti toliau
Liepos 27 dieną, garsi Ukrainos poetė Anastasija Dmytruk kartu Romanu Koliada, grupės „TaRuta“ klavišininku, bei kanadiečiu Maiki Maiklu (Mickey Michael) dalyvaus paramos Ukrainai koncerte Vilniuje. Koncertas įvyks po šv. Mišių ir ekumeninių pamaldų Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų (unitų) bažnyčioje Vilniuje (Aušros Vartų gatvė 7).
Ta proga skelbiame Rasos Šimkutės pokalbį su šiuo metu Lietuvoje viešinčia poete apie naujausiąją jos dainą (filmuot Algirdo Didžiulio 2014.07.22, Klaipėdoje): Skaityti toliau
Vasario 23 d. paskelbta daina, kuri skambės „Eurovizijos“ dainų konkurse Kopenhagoje šių metų gegužės mėnesį. Tinkamiausia atstovauti Lietuvą „Eurovizijoje“ išrinkta Vilijos Matačiūnaitės anglų kalba sukurta daina „Attention“.
Teisė ją atlikti bus suteikta vienam iš trijų konkurso finalininkų: Vilijai Pilibaitytei-Miai, pačiai dainos autorei Vilijai Matačiūnaitei arba Vaidui Baumilai. Tai paaiškės kovo 1 d.
„Eurovizijos“ konkurso dalyvius vertino žiūrovai ir komisija, kurią sudaro kompozitorius Deivydas Zvonkus, Skaityti toliau
Nuo senų senovės vakarodami ilgais Saulės sugrįžimo laukimo vakarais mūsų tautiečiai giedodavo iš protėvių paveldėtas senas Kalėdines giesmes.
Viena iš jų užtraukime ir mes kartu su dainininke Veronika Povilioniene, kanklininke Ingrida Spalinskaite, lumzdelininku Vyteniu Misevičiumi ir garsų žaismės plėtotoju Aru Žvirbliu. Skaityti toliau
Spalio 26 d., šeštadienį, vieninteliame tikro garso TV konkurse „Auksinis balsas“ – lietuviškų dainų vakaras, kuriame bus pamaloninti net tie, kurie Lietuvos popscenai sentimentų nejaučia.
„Auksiniame balse“ pasirodys lietuviškos muzikos legenda – trijų dešimtmečių jubiliejų švenčianti grupė „Foje“ ir jos siela Andrius Mamontovas. Kartu su Vytauto Lukočiaus vadovaujamu orkestru jie atliks vieną garsiausių savo kūrinių „Kitoks pasaulis“.
„Žiūri aplink, stebiesi viskuo,
Daiktus matai savo šviesoj…
O jeigu viskas yra ne taip, Skaityti toliau
Ainis Storpirštis nepamena, kada pirmą kartą dalyvavo tarptautiniame, Vilniaus mokytojų namų organizuojamame dainuojamosios poezijos festivalyje „Tai – aš“. Aktorius, muzikantas, aktoriaus ir bardo Gedimino Storpirščio sūnus, grupės „Suicide DJs“ ir judėjimo „No theatre“ narys kuklindamasis teigia, jog gitarą brazdina „lyg prie laužo sėdėdamas“, tačiau dainuojamosios poezijos gerbėjai jau spėjo prisijaukinti po penkiolikos metų į sceną sugrįžusį Storpirščių – tėvo ir sūnaus – duetą. Festivalyje „Tai – aš“, kuris vyks spalio 14–20 dienomis, Ainis pasirodys savo autoriniame koncerte su grupe „Vandenynas“.
Ką tau reiškia tokia vieta kaip Vilniaus mokytojų namai?
Mokytojų namai man brangūs tuo, kad tai yra viena tų keistų vietų, kur neaišku, kas vyksta. Skaityti toliau
Rugpjūčio 13 – 17 d. Kaliningrade, I.Kanto saloje, Kaliningrado srities kultūros ministerijos iniciatyva, vyksta antrasis tarptautinis kultūros festivalis ,,Teritorija Mira“, kuriame tarp aštuonių užsienio valstybių dalyvauja ir Lietuva.
Rugpjūčio 14 d. festivalio programoje buvo ryškus lietuviškas elementas. Sveikindamas festivalio dalyvius ir svečius Lietuvos generalinis konsulas Kaliningrade Vaclavas Stankevičius pabrėžė, jog šiuo metu Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai ypatingai aktualūs kultūriniai ryšiai įtvirtinant geros kaimynystės santykius ir plečiant bendradarbiavimą ne tik kultūros srityje. Dėkodamas organizatoriams už puikią festivalio idėją palinkėjo, kad žodis ,,Taika“ būtų ne tik gražiu, formaliu žodžiu, bet taika būtų mūsų visų pastovi būsena. Skaityti toliau
Birželio 23 d. 21 val. Didžiojoje estradoje rengiama Respublikinė dainų šventė. Čia šoks ir dainuos įvairių miestų bei miestelių meno kolektyvai – skambės dainos, eiliuota lietuviška kalba, suksis šokėjų poros, degs Joninių laužai, skleisis paparčio žiedas…
Šventėje, kurią rengia Lietuvos liaudies kultūros centras ir Zarasų rajono savivaldybės kultūros centras, dalyvaus per 1500 dalyvių iš visos Lietuvos – senolių, moterų, ir mišrūs chorai, Vilniaus kariuomenės garbės sargybos orkestras, vadovaujamas dirigento Egidijaus Ališausko, Skaityti toliau
Vytauto Šapranausko žūtis sukrėtė Lietuvą. Žmonės veržėsi sužinoti, kodėl ir kaip mylimas aktorius pasirinko išėjimą. „Užlūžo“ informaciniai portalai, pasipylė straipsniai ir televizijos laidos, skirti scenos meistro atminčiai. Nenorėčiau įkyriai kartotis, tačiau kaip vieną dieną gimęs su Vytautu ir dėl šio likimo sutapimo nejučia domėjęsis aktoriaus gyvenimo posūkiais, jaučiu ypatingą pareigą parašyti šias eilutes. Parašyti ne suminint velionio nuopelnus, bet prabilti apie gilumines aktoriaus gyvenimo ir mirties sąsajas su Lietuva ir jos žmonėmis.
Nebuvo Vytautas Šapranauskas nei garsus politikas, nei turtingas verslininkas, Skaityti toliau
Linksmos pavasario atėjo dienos,
Iš beržo tek sula kaip krišpols vienas.
Kad medžiai žaliuoja, lapeliai linguoja,
Grūšios ir slyvos žydi ukvatlyvos,
Tuo laiku tekėtie perstoja,
Kad žiedai klestėtie užstoja.
Paukšteliai visoki gied balsu mielu: Skaityti toliau
Norėčiau būt aš ryto vėjas
Ir Saulės spinduliu pravirkt,
Į kelią tolimą išėjus
Tėvynės balsą dar išgirst.
Norėčiau būt rasos lašelis
Ant medžio lapo ar žolės,
Norėčiau būti Tavo kelias
Šešėlis Tavo pakelės…
Ketvirtadienio vakarą septyni „Eurovizijos“ atrankos konkurso dalyviai grūmėsi dėl teisės vykti į tarptautinį dainų konkursą.
Paskutinis vakaro metu pasirodė Andrius Pajaujis. Andrius Mamontovas apie A. Pajaujį kalbėjo trumpai ir aiškiai: „Daina gera, gal nelabai gerai nufilmuota. Iš tikrųjų tai yra žmogus, mikrofonas ir daina. Būsi vienas iš dviejų, kuriam duosiu daugiausiai balų.“
Pasirodžius visiems atlikėjams ir susumavus komisijos ir žiūrovų balsus, paaiškėjo, kad komisijai nugalėtoją teks rinkti iš trijų atlikėjų: Girmantės Vaikutės, Gerai Gerai & Miss Sheep“ ir Andriaus Pajaujo. Skaityti toliau
Šią pasaką vieną vakarą parašiau galvodama apie savo mažas dukterėčias, gyvenančias Londone, tačiau skiriu ją visiems emigrantų vaikams, kurie yra pernelyg toli nuo Lietuvos, kad savo vaikiškomis galvelėmis ją sugebėtų pažinti. Tad tegul pažįsta savo tėvynę bent kaip pasaką, geresnę nei realus pasaulis. Ir vis dėlto tiek realybė, tiek ši pasaka savo didvyriškumu, jausmo gilumu ir meile Lietuvai yra lygiavertės. Taigi pasakoju tikrą istoriją, tik paslepiu ją po magiškomis metaforomis ir atiduodu vaikų teismui. Skaityti toliau
Populiariausiu 2011 metų dainininku Lietuvoje tapo Egidijus Dragūnas ir jo grupė SEL, o klausomiausia pernai sukurta daina – jo kūrinys „Aš žiūriu į tave, pasauli“, rodo lietuviškos muzikos portalo „Myliumuzika.lt“ duomenys. Dažniausiai portalo lankytojų klausytu albumu tapo „Lemon Joy“ „Stebuklas“.
Pastaraisiais metais daugeliui Lietuvos radijo stočių nustojus rengti laidas apie populiariausius šalies atlikėjų, tokius mėgstamiausių atlikėjų sąrašus pradės skelbti portalas „Myliumuzika.lt“. Portale šiuo metu galima išgirsti daugiau nei 300 atlikėjų bei daugiau nei 10 tūkst. jų sukurtų muzikos kūrinių. Skaityti toliau
Gudų poetas ir muzikantas Alesius Mikus sukūrė dainą upei, menančiai rytinių galindų vardą, – Golediankai, dabar tekančiai per Maskvos miesto rytinę dalį. Daina atliekama atkurtąja prūsų kalba. Turint omenyje, kad rytiniai ir vakariniai galindai galbūt kilę iš vienos šakos, prie šios upės baltai galėjo kalbėti tarme, artima prūsiškai.
Alesius Mikus, žinomas ir kaip „Kryvakryž“ grupės muzikantas, dainos žodžius ir melodiją sukūrė ant minėtos Golediankos upės kranto. Čia ji ir užrašyta 2011 m. rugsėjo 21 dieną. Alesiui pritaria kanklininkas Aleksandras Subotinas – Liuboslavas. Skaityti toliau
Veronika Povilionienė, vos išėjusi į sceną, sukelia ovacijas, liudijančias publikos meilę ir džiugų laukimą. O juk ši pusamžė moteris nesiruošia nei nustebinti, nei priblokšti, tik padainuoti liaudies dainą, gal net girdėtą.
Negi mes taip išsiilgę tų neįmantrių dainų? Negi neturime kitų atlikėjų?
„Nesu jokia atlikėja. Visada pataisau, kai taip mane pavadina. Aš ne atlieku dainą, o dainuoju! Esu dainininkė“, – pabrėžia Veronika. Skaityti toliau
