Žymos archyvas: centristai

M. Kundrotas. Lietuviškas centras – pusiausvyros ideologija (58)

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Politinės ideologijos dažnai simboliškai siejamos su smegenų pusrutuliais. Vieni mąsto dešiniuoju pusrutuliu, kiti – kairiuoju. O kaip vadinami žmonės, mąstantys abiem pusrutuliais? Tikriausiai centristais. Nors tam tikra prasme centristu gali būti ir žmogus, kuriam sunkiai veikia abu pusrutuliai.

Sveikas centristas atsirenka, kas geriausia, iš dešinės ir iš kairės pozicijų. Iš dešinės jis perima prigimtinės šeimos, Skaityti toliau

Centro partija „Gerovės Lietuva“ pakeitė pavadinimą į „Centro partija – tautininkai“ (0)

Naglis Puteikis ir Sakalas Gorodeckis | Alkas.lt, K. Tamašausko nuotr.

Centro partija „Gerovės Lietuva“ nutarė pakeisti pavadinimą į „Centro partija – tautininkai“. Toks sprendimas buvo priimtas liepos 25 d. įvykusiame partijos suvažiavime.

Partijos „Centro partija – tautininkai“ pirmininku dviejų metų kadencijai šiame suvažiavime buvo išrinktas Naglis Puteikis. Pranešimas apie partijos pavadinimo keitimą el. laiškais buvo išsiųstas visiems partijos kreditoriams. Partijos juridinio asmens kodas lieka nepasikeitęs – ‎195725380.  Skaityti toliau

Centro partijos suvažiavime pritarta vienijimuisi su tautininkais (nuotraukos) (55)

Naglis Puteikis ir Sakalas Gorodeckis | Alkas.lt, K. Tamašausko nuotr.

Liepos 27 d., Vilniuje BNS spaudos konferencijų salėje Centro partijos „Gerovės Lietuva“ (CP) ir Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga (LTRS) surengė bendrą spaudos konferencija, kurioje plačiau nušvietė šeštadienį Kaune vykusio CP suvažiavimo rezultatus, nesisteminių politinių jėgų jungimosi perspektyvas bei įvardinto abiejų partijų bendrai keliamų kandidatų į Seimą pavares.

Liepos 25 d. Kaune įvykęs CP suvažiavimas pritarė, kad būsimuose Seimo rinkimuose būtų dalyvaujama susivienijus su LTRS. Suvažiavimas patvirtinto CP ir LTRS  Skaityti toliau

O. Voverienė. Tautininkas Vilius Bražėnas apie tautiškumo naikinimą Europos Sąjungoje (20)

Vilius-Brazenas-kam-lt-a-pliadzio-nuotr

Esame garbinga, išdidi tauta. Tauta, turinti didžią istoriją, kalbą. Istoriją, kurią rašė, deja, ne baltasis, o juodasis metraštininkas. Tai kalba, kuri vedė tautą per istorijos kryžkeles, sutemas ir prošvaistes. Esame atbundanti tauta. Atbunda tėvų garbė, atbunda ir „liežuvis“. Kalba – tautos protas, jos plakanti širdis, dabartis ir ateitis… Tautos atgimimas – tai atsigręžimas į gimtąją kalbą, tautos kultūra – tai kalbos kultūra. Kalbos likimas – tautos likimas. Tikroji savo šalies meilė neįmanoma be meilės savo kalbai.
Prof. Juozas Pikčilingis. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Dvi motinos, patvoriniai ir maži stalinukai (19)

Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Panašu, jog artėjantys visuotiniai Lietuvos Seimo rinkimai užderės gausiu politinių alternatyvų spektru. Šalia jau veikiančių centristų, tautininkų, jaunalietuvių partijų kuriami Vytauto Radžvilo, Arvydo Juozaičio, Mindaugo Puidoko ir Mariaus Gabrilavičiaus-Maksimaliečio junginiai. Visi jie pretenduos į alternatyvą susiklosčiusiai politinei sistemai.

Nežinia, ar visiems įvardytiems subjektams pavyks sukurti partijas iki to laiko, kai bus registruojami rinkimų dalyviai. Bet jau dabar matyti tam tikri vieno ar kito junginio būdo bruožai. Skaityti toliau

Kovo 17-ąją Vilniaus įgulos Karininkų ramovėje bus pristatyta nauja knyga (0)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kovo 17-ąją, 15 val., Vilniaus įgulos Karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13) bus pristatyta politologo Mariaus Kundroto knyga „Tautinis idealas politikoje: keturių šalių atvejai“. Tai – antroji šio autoriaus knyga. Pirmoji buvo „Tauta amžių kelyje: tautinės pasaulėžiūros gairės ir tautinis judėjimas Lietuvoje“, išleista 2009-aisiais. Pateikiamos pagrindinės pristatymo mintys.

Jei kas tikisi politinės agitacijos ar apologetikos, nusivils. Tai nėra ideologinis kūrinys – toks iš dalies buvo „Tauta amžių kelyje“, kur filosofiniais, Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Kas trukdo antrai Sąjūdžio bangai? (167)

Alkas.lt nuotr.

Pastarųjų metų įvykiai kaip niekada iki šiol aiškiai parodė, kad aukščiausia Lietuvos valdžia nebevaldo Lietuvos, nes pati yra valdoma neaiškių, bet galingų šešėlinių darinių, veikiančių per pirmojo Sąjūdžio taip ir nepertvarkytas teisėtvarkos ir jėgos struktūras. Tapo akivaizdu, kad savo valstybėje turime aukštesnę už Seimą ir įtakingesnę už Prezidentę valdžią be kontrolės, be atsakomybės ir be atskaitomybės Lietuvos piliečiams, politinės švytuoklės principu kaitaliojančia vietas Seimo amfiteatro parteryje.

Per 22 nepriklausomybės metus valdančios, o tuo pačiu ir kitos politinės partijos, regis, neteko autoriteto, kaip demokratinės šalies valdymo įrankiai, Skaityti toliau