Gruodžio 9 dieną, Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje Briuselyje pristatyta akademiko, vieno garsiausių žmogaus teisių gynėjų, Andrejaus Sacharovo, artimųjų, pilietinės visuomenės atstovų, nevyriausybinių organizacijų ir įvairių šalių universitetų iniciatyva atnaujinti tarptautinius „Sacharovo klausymus“.
Po 35-ių metų pertraukos jie bus surengti 2020 metų gegužės 20-21 dienomis Lietuvos Respublikos Seime. Paskutiniai Sacharovo klausymai vyko Londone 1985 metais. Skaityti toliau
Lapkričio 7 d., Briuselyje, oficialiai pradėtas naujas „Europos universitetų“ sumanymas – bandomasis universitetų tinklo projektas, į jį įsijungė daugiau kaip šimtas aukštųjų mokyklų, tarp jų Vilniaus, Klaipėdos, Kauno technologijos universitetai. Renginyje, kurio šūkis – kuriame ateities universitetus – kartu su kitų šalių aukštojo mokslo politikos formuotojais dalyvauja Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto viceministras prof. Valdemaras Razumas.
„Sveikiname šį bendrą Europos universitetų sumanymą ir ypač tris mūsų universitetus, kurie sėkmingai dalyvavo konkurse ir taps pirmųjų ateities Europos universitetų dalimi. Skaityti toliau
Spalio 2 d. Briuselyje, iškilmių metu, rašytojai Dainai Opolskaitei įteikta Europos Sąjungos literatūros premija. Šio išskirtinio įvertinimo autorė sulaukė už novelių knygą „Dienų piramidės“, kurią išleido leidykla „Tyto alba“.
ES literatūros premijos tikslas – atkreipti dėmesį į literatūros talentus visoje Europoje, šiuolaikinę Europos literatūrą bei kalbinį paveldą. Premijos laimėtojai apdovanojami ne tik piniginiu prizu, bet įvertinami ir tarptautiniu dėmesiu – knygos verčiamos į kitas kalbas, pristatomos tarptautiniuose renginiuose. D. Opolskaitės „Dienų piramidėmis“ jau susidomėjo ir išleisti ketina Vengrijos, Kroatijos, Serbijos, Makedonijos ir Bulgarijos leidėjai. Skaityti toliau
Rugsėjo 4 d. lankydamasis Briuselyje Prezidentas susitiko su NATO Generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu, su kuriuo aptarė Baltijos regiono saugumo padėtį ir iššūkius, tarptautinio saugumo ir gynybos klausimus. Valstybės vadovas pranešė NATO Generaliniam sekretoriui apie Lietuvos ketinimus ir toliau didinti šalies gynybai skiriamas lėšas.
„NATO visada buvo Lietuvos saugumo ir gynybos garantas. Esame dėkingi už sąjungininkų įsipareigojimą ginti ir Skaityti toliau
Briuselyje Europos Sąjungos žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaras Filas Hoganas (Phil Hogan) sūrio „Džiugas“ gamintojams įteikė Europos Komisijos suteiktos saugomos geografinės nuorodos sertifikatą.
Saugoma geografine nuoroda žymimi gaminiai pasižymi išskirtine kilme – jų kokybė ar kitos savybės susijusios su konkrečia geografine vietove, čia atliekamas bent vienas gamybos ir perdirbimo etapas. „Džiugas“ – jau aštuntasis savo ypatumais išsiskiriantis ir pagal ES saugomoms nuorodoms keliamus reikalavimus registruotas lietuviškas gaminys. Skaityti toliau
Europos Sąjungos institucijų vadovų postų dalybos atspindi bendrą šios organizacijos negalią. Didžiulis ažiotažas, kas gi užims vieną ar kitą vadovaujantį postą, kelia ir šypseną, ir pasigailėjimą. Solidūs didžiųjų ir mažesnių ES valstybių lyderiai tarsi vaikai smėlio dėžėje žaidžia, stumdydami postų kaladėles ir rimtais bei susijaudinusiais veidais svarstydami vieną ar kitą kandidatūrą. Juokingiausia, kad tam prireikia net bemiegės nakties, kai pervargę ir pokalbių nualinti derybininkai, tarsi pernelyg padauginę velnio lašų, deda galvas ant derybų stalo ir užknarkia… Skaityti toliau
Birželio 30 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė išvyko darbo vizito į Briuselį, kur dalyvaus neeilinėje Europos Vadovų Taryboje.
Skubos tvarka šaukiamo susitikimo tikslas aptarti galimas kandidatūras į aukščiausius Europos Sąjungos institucijų postus.
Didžiausią žmonių palaikymą gavusioms politinėms partijoms nerandant sutarimo dėl galimų kandidatūrų, ES šalių lyderiai ieškos, kas galėtų eiti Europos Komisijos Pirmininko,
Europos Komisija pateikė rekomendacijas Lietuvai, kaip gerinti padėtį. Ir vos pateikė iš karto visos medijos pasigavo rekomendaciją mažinti socialinę nelygybę. Bravo!!!
Tik štai, kaip ir visuomet velnias slypi detalėse. Ir net ne vienas raguotis siūlymuose sėdi, o net keli. Be abejo galiausiai oficiozai pastebėjo, kad socialinės atskirties mažinimas kažkaip siejasi su automobilių bei visuotinių NT mokesčių, tačiau dėmesį į tai akcentuoti Skaityti toliau
Gegužės 22 d. vakarą, Briuselyje, buvo paskelbti Europos Sąjungos literatūros premijos laimėtojai. Jais šiemet tapo keturiolika rašytojų:
Laura Fredentaler (Laura Fredenthaler) Austrija, Pija Leino (Piia Leino) Suomija, Sofy Daul (Sophie Daull) Prancūzija, Reka Man-Varegi (Réka Mán-Várhegyi) Vengrija, Beka Adamašvili (Beqa Adamashvili) Sakartvelas, Nikas Krysas (Nikos Chryssos) Graikija, Žana Karson (Jan Carson) Airija, Džiovani Dozini (Giovanni Dozzini) Italija, Daina Opolskaitė Lietuva, Marta Dzido Lenkija, Skaityti toliau
Dainių Paukštę, Migracijos ekspertą kalbina Rokas Gasparaitis
– Kokios giluminės „pabėgėlių krizės“ priežastys?
– Europos populiacija sensta ir netrukus ims nykti. Tai reiškia, kad dirbančių ir išėjusių į pensiją asmenų santykis vienos kartos gyvenimo laikotarpiu sumažės taip smarkiai, kad antrieji pirmiesiems taps nepakeliama našta. Mokslininkų nuomone, Europos problema yra ta, kad jos gyventojai nori mėgautis link žemesnio, nei reikia populiacijos atsinaujinimui, Skaityti toliau
Sausio 12 dieną, Lietuvoje minint 28-ąsias Sausio 13-osios įvykių metines, Lietuvos atstovybių užsienyje rengtame pagarbos bėgime „Gyvybės ir mirties keliu“ aktyviai dalyvavo užsienio lietuviai.
Briuselyje pagarbos bėgimas organizuotas jau šeštąjį kartą, jame dalyvavo 130 lietuvių ir jų draugų iš Belgijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Lenkijos, Portugalijos ir Prancūzijos. Bėgime dalyvavo ir 30 vaikų. Jauniausiai šių metų bėgikei – penkeri. Visi vaikai pradėję su šūkiu „Už laisvą Lietuvą!” entuziastingai įveikė 2 kilometrų trasą. Skaityti toliau
Sausio 10 dieną, vežėjai kviečiami dalyvauti Briuselyje vyksiančioje protesto akcijoje, kuria reiškiamas protestas dėl ketinamo įvesti Mobilumo paketą.
Protestuojantys vežėjai rinksis sausio 10 nuo 8 val. Briuselyje, priešais Europos Parlamentą esančioje Liuksemburgo aikštėje. Numatoma, kad apie 600 vežėjų prie Europos Parlamento bus iki 13 val. Protesto akciją rengs Bulgarijos vežėjų asociacija. Skaityti toliau
Gruodžio 16-ąją, sekmadienį, Briuselyje vyko protesto demonstracija. Į gatves išėję gyventojai vienareikšmiškai nepritarė premjero Šarlio Mišelio (Charles Michel) sprendimui Belgijos vardu pritarti kontraversiškam JT Migracijos paktui, gruodžio 10 dieną patvirtintam Marakeše.
Į įvairių organizacijų ir partijų kvietimą pasisakyti prieš „dokumentą, skatinantį migraciją“, ir prieš valdžią, kuri priėmė tokį sprendimą neatsiklausiusi žmonių, Skaityti toliau
Spalio 18 d., Briuselyje vyksiant Europos Vadovų Tarybos pasitarimui, Lietuvos žemės ūkio rūmai (ŽŪR) ketina surengti protesto akciją dėl Bendrosios žemės ūkio politikos po 2020 m.
Protesto akcija Briuselyje vyks spalio 18 d. nuo 15 iki 16 val. Įstatymo (Rue de la Loi) gatvėje (tarp Šumano žiedo ir Džiaugsmigo įvažiavimo alėjos (Avenue de la Joyeuse Entree)).
„Jau šiandien privalome rūpintis ilgamete perspektyva ir kovoti dėl sąžiningų sąlygų Lietuvos žemdirbiams – didesnio skiriamo biudžeto bei tiesioginių išmokų.“ – sako ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus. Skaityti toliau
Liepos 12 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo NATO, Ukrainos ir Gruzijos komisijos posėdyje. Susitikime, kuriame taip pat dalyvavo šių valstybių Prezidentai, išsakyta tvirta parama Ukrainos ir Gruzijos teritoriniam vientisumui, suverenumui ir siekiui tapti Aljanso narėmis.
Pasak Prezidentės, transatlantinės integracijos kelią pasirinkusios Ukraina ir Gruzija už tai moka vieną skaudžiausių – karo kainą, todėl Aljanso palaikymas ir atvirų durų politika yra ypač svarbūs. Tvirtas šių valstybių pasipriešinimas Rusijos agresijai, valia ir ryžtas gintis yra ir Europos saugumo pamatas. Skaityti toliau
Liepos 11-12 d Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Briuselyje dalyvaus NATO viršūnių susitikime. Aljanso šalių lyderiai įvertins geopolitinę situaciją, priims sprendimus dėl papildomų gynybos ir atgrasymo priemonių kylančioms grėsmėms atremti.
Aukščiausio lygio susitikimas vyksta sudėtingu laikotarpiu: tvyrant įtampai transatlantiniuose santykiuose, didėjant prekybos karų rizikai ir atsirandant pirmiesiems globalios ekonomikos sulėtėjimo ženklams. Skaityti toliau
Kitų metų gegužės 23-26 d. ES piliečiai rinks savo atstovus į Europos Parlamentą. Lietuvoje šie rinkimai vyks gegužės 26 d.
Trečiadienį Briuselyje vykusiame renginyje Europos Parlamento pirmininkas Antonio Tajani paskelbė atgalinį skaičiavimą iki 2019 m. gegužę vyksiančių rinkimų, kuriuose bus renkami 705 europarlamentarai, o 11 iš jų – Lietuvoje.
Pakruojo dvaras, tapęs Patraukliausia Lietuvos kultūrinio turizmo traukos vietove, buvo apdovanotas ne tik Lietuvoje, bet ir Briuselyje. Čia įvykusios iškilmingos Europos Komisijos EDEN projekto apdovanojimų ceremonijos metu Pakruojo dvaro atstovas sulaukė audringų plojimų dėl išskirtinės dvariškos aprangos.
„Neabejojame, kad Pakruojo dvaras, kurį pernai paskelbėme patraukliausia Lietuvos kultūrinio turizmo traukos vietove, šiemet bus karščiausia turistų lankoma vietove. Skaityti toliau
Gruodžio 14 d. Briuselyje susirinkę Europos Sąjungos šalių lyderiai sutarė dar pusei metų pratęsti ekonomines sankcijas Rusijai. Vadinamųjų sektorinių sankcijų terminas buvo numatytas iki 2018 m. sausio 31 d.
Europos Vadovų Tarybos posėdyje dalyvaujanti Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, jog dėl sankcijų Rusijai Europos Sąjunga laikosi vieningos principinės pozicijos. Sankcijos bus tęsiamos tol, kol nebus pilnai įgyvendinti Minsko susitarimai ir atkurta taika Ukrainos teritorijoje. Skaityti toliau
Lapkričio 24 d. prie Europos Parlamento būstinės Briuselyje, Liuksemburgo aikštėje, vyko pilietinė akcija, kuria išreikštas protestas prieš Astravo atominės elektrinės statybas šalia Lietuvos ir Europos Sąjungos sienos. Pilietinę akciją inicijavo ir joje dalyvavo Belgijos lietuvių bendruomenės atstovai, prie jų prisijungė Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius. Lapkričio 24-ąją protesto akcija prieš Astravo jėgainės statybas rengta ir Vilniuje.
Pilietinės akcijos dalyviai prie Europos Parlamento Briuselyje iškėlė plakatus, užsidėjo respiratorius – reikalauta stabdyti nesaugios atominės elektrinės Astrave statybas, kuriose jau užfiksuota ne viena avarija. Skaityti toliau
Lapkričio 17 d. Briuselyje vykusiame ES Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos posėdyje susitarta dėl 2018 m. ES biudžeto. Kitąmet Europos Sąjungos (ES) biudžeto įsipareigojimai sieks 160,1 mlrd. eurų (0,2 proc. daugiau lyginant su 2017 m.), mokėjimai – 144,7 mlrd. eurų (14,1 proc. daugiau lyginant su 2017 m.).
„Pagrindiniai prioritetai kitų metų ES biudžete – ES ekonomikos augimo skatinimas, užimtumo didinimas, migracijos iššūkių sprendimas ir saugumo užtikrinimas. Derybose dėl kitų metu biudžeto buvo svarbu užtikrinti, kad Lietuvai svarbių sričių finansavimas būtų pakankamas, Skaityti toliau
Estija, Latvija ir Lietuva susitarė dėl bendros Baltijos šalių kapitalo rinkos kūrimo, remiamo Europos Komisijos (EK) ir ERPB, siekiant sustiprinti savo ekonomikas ir paskatinti investicijas darbo vietų kūrimui.
Šiandien, lapkričio 7 d., Briuselyje finansų ministrai: Estijos – Tomas Tniste Estijai, Latvijos – Dana Reizniece-Ozola ir Lietuvos – Vilius Šapoka, pasirašė Susitarimo memorandumą (SM), kuriuo šalys susitaria suvienodinti kapitalo rinkų reglamentavimą ir pašalinti investavimo kliūtis. Skaityti toliau
Katalonijos kova už „laisvę ir nepriklausomybę“ daug kam primena Lietuvos kovą už „laisvę ir nepriklausomybę, kuri Lietuvoje baigėsi 1990 kovo 11-ą. Todėl tam tikra Lietuvos visuomenės dalis reaguodama emociniame lygmenyje palaiko Katalonijos kovą siekiant nepriklausomybės ir atsiskyrimo nuo Ispanijos. Tačiau žiniasklaida nutyli, kas slepiasi už Katalonijos referendumo dėl nepriklausomybės ir kokios galimos neigiamos pasekmės Europai.
Tiek Vakarų, tiek Rytų žiniasklaidos antraštėse ir komentaruose daugiausia dėmesio buvo Skaityti toliau
Rugsėjo 5 dieną Europos Sąjunga buvo apkaltinta savų vertybių „žaginimu“, kai jos aukščiausias teismas priėmė sprendimą, jog šalys turėtų būti verčiamos priimti pabėgėlius pagal perkraustymo planą. Vis aštrėjančiame ginče dėl migracijos politikos, Briuselis pagrasino sankcijomis bausti bet kurias nurodymų atsisakančias klausyti šalis nares, po to, kai Europos Teisingumo Teismas atmetė skundą dėl šių taisyklių.
Tačiau perspėjimas buvo su įtūžių pasitiktas sistemai prieštaravusiose Rytų Europos šalyse, taip tik dar labiau paryškinant didėjančius nesutarimus dėl tvarkymosi su besitęsiančia migracijos krize. Skaityti toliau
Socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje nerimsta diskusijos dėl TSPMI skandalo, kai per studentus buvo pradėtas susidorojimas su profesoriumi Vytautu Radžvilu. Portale alkas.lt skelbtas pokalbis su žmogaus teisių gynimo organizacijų atstovu Romualdu Povilaičiu pavadinimu „TSPMI“ primena Aukštąją partinę mokyklą“. Jame sudėlioti teisiniai šio skandalo akcentai. Žmogaus teisių požiūriu TSPMI administracija diskriminuodama profesorių dėl pažiūrų, pažeidė Vilniaus universiteto akademinės etikos kodeksą. Kol kas jokios reakcijos iš Vilniaus universiteto akademinės bendruomenės negirdėti. Kaip beje, ir į visuomenininkų prašymą nuodugniai ištirti konfliktą iki šiol neatsakė nei Švietimo ir mokslo ministerija, nei Seimo švietimo ir mokslo Skaityti toliau
Gegužės 25 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su kitų 27 NATO valstybių vadovais Belgijos sostinėje aptarė tolesnį Aljanso gynybinių pajėgumų stiprinimą, adekvataus finansavimo gynybai užtikrinimą, kovą su augančiu terorizmu.
Susitikimo pradžioje, dalyvaujant Belgų Karaliui Filypui (Philippe), atidarytas naujasis NATO būstinės pastatas ir atidengti transatlantinę vienybę simbolizuojantys Berlyno sienos bei Rugsėjo 11-osios memorialai. Būtent per 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristines atakas Niujorke vienintelį kartą buvo aktyvuotas Vašingtono sutarties 5-asis straipsnis, kuris įtvirtina pagrindinį NATO kolektyvinės gynybos principą. Skaityti toliau
Demokratijai veikti reikia daugelio dalykų. Tarp jų – kad žmonės balsuotų. Banalu, bet tokia kiekvieno demokratinio proceso pradžia. Jei neveikia ši stadija, neveikia niekas. Žmonės gi balsuoja tikėdami keliais dalykais. Tarp jų ir bent dviem demokratijos pažadais. Pirma, kad jų kaip piliečių valia kažką reiškia, kad esantys valdžioje vadovausis savo supratimu apie tai, kas gera šalies piliečiams ir ko tikisi šalies piliečiai, o ne tuo, ko nori kurios kitos pasaulio sostinės ar organizacijos. Tai suverenumo pažadas, piliečių valdžios iliuzija. Skaityti toliau
Pirma tezė. Apie dvigubą pilietybę prikalbėti kalnai žodžių ir išlietos jūros jausmų.
Ponai, o kodėl tik apie dvigubą pilietybę? Kodėl jau kelis dešimtmečius Globalios Lietuvos aktyvistai tik jos ir reikalauja? Juk kalba turi būti erdvesnė, rimtesnė. Reikia atidengti visas kortas, ponai, nes jūs juk norite daugiau. Nebe už kalnų metas, kai pasauliniam jaučiui teks kibti už ragų ir turėti kišenėje nebe du, o tris, keturis ir daugiau pasų. Kaip loterijos bilietų. Arba kaip daugpatystę liudijantį sąrašą. Skaityti toliau
Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis vizito Briuselyje (Belgijos karalystėje) metu susitiko su Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu. Susitikimo metu kalbėta apie saugumo politiką Baltijos regione, Europoje ir pasaulyje.
„Šiandien NATO ir mūsų sąjungininkų dėka esame saugūs kaip niekada. Sąjungininkų pajėgos reikšmingai prisideda prie mūsų šalies gynybos stiprinimo. Mes, savo ruožtu, ir patys prisiimame atsakomybę už savo saugumą – gynyba ir jos finansavimo didinimas yra mūsų Vyriausybės prioritetas“, – sakė premjeras Saulius Skvernelis. Skaityti toliau
Sausio 23 d. Europos Sąjungos sostinėje Briuselyje – neramumai. Vienos pagrindinių ES institucijų – ES Tarybos – pastatą užgriuvo pieno miltų lavina. Posėdžiaujant Žemės ūkio ministrų tarybai surengtoje simbolinėje ES pieno gamintojų akcijoje „iš dangaus“ sningančiais pieno miltais siekta atkreipti institucijų dėmesį į itin trapią padėtį pieno sektoriuje, didžiules intervencijoje esančias pieno miltų atsargas, kurias Europos Komisija ketina išleisti į rinką, bei būtinybę imtis nuolatinio pieno rinkos reguliavimo.
„Gaudami gerokai žemesnes, nei kitų ES šalių žemdirbiai, tiesiogines išmokas, tačiau patirdami analogiškus gamybos kaštus, Lietuvos pieno gamintojai priversti konkuruoti Skaityti toliau
