Žymos archyvas: biologinė įvairovė

Vyks Tarptautinei biologinės įvairovės dienai skirta šventė (programa) (0)

bioivairoves svente_bs.vu.lt

Jau 16-ąjį kartą Vilniaus universiteto (VU) Botanikos sode Kairėnuose (Kairėnų g. 43, Vilnius) gegužės 20 d. bus švenčiama Tarptautinė biologinės įvairovės diena. Šią dieną VU Botanikos sode organizuojamos ne tik paskaitos ar specializuotos ekskursijos, bet ir koncertai bei parodos.

Po 12 val. įvyksiančio šventės atidarymo lankytojai bus kviečiami į Lietuvos entomologų draugijos narių, VU Gamtos mokslų fakulteto mokslininkų ir VU Botanikos sodo specialistų vedamas ekskursijas, Gamtos fotografijų klubo „Žaliasis skėtis“ parodos atidarymą, konkurso „Žalioji palangė“ laureatų apdovanojimus. Skaityti toliau

Naujajame invazinių rūšių sąraše – ir su laivais į Lietuvą atkeliavusios „krevetės žudikės“ (0)

Krevete_gauruotoji-soniplauka_Eglės Sidagytes nuotr.m-lt

Į šią savaitę patvirtintą naują Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą įtraukta ir gauruotoji šoniplauka. Ši labai agresyvi vėžiagyvių rūšis mūsų šalyje pirmą kartą buvo aptikta 2015 m. Kuršių mariose ir Šventosios upės žiotyse. Manoma, kad „krevetėmis žudikėmis“ pramintos gauruotosios šoniplaukos į Lietuvą atkeliavo kartu su laivais, prisitvirtinusios prie įvairių jų dalių.

Jeigu ši rūšis toliau sparčiai plis Baltijos jūros baseine, kils didelė grėsmė vietinėms rūšims ir buveinėms. Nors gauruotosios šoniplaukos yra mažos – nuo 3 mm iki 3 cm dydžio, bet labai plėšrios. Jos ėda visus už jas mažesnius gyvūnus (kitas šoniplaukas, žuvų mailių, žirgelių lervas ir t. t.), Skaityti toliau

Muilines gubojas skinkite drąsiai (0)

Muilinė guboja.Gypsophila paniculata_wikipedija.org

Kai kurie invaziniai augalai dėl gražios išvaizdos ir malonaus kvapo labai patinka žmonėms, todėl šie pamiršta apie invazinių rūšių daromą žalą. Dalis Invazinių Lietuvoje rūšių sąraše esančių augalų mums atrodo kaip savi – juk jie čia auga jau daugybę metų, kai kada – net specialiai sodinami darželiuose. Tačiau aplinkosaugininkai įspėja, kad invaziniai augalai kenkia Lietuvos biologinei įvairovei ir išstumia vietines augalų rūšis.

Muilinė guboja įrašyta į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą, todėl šį augalą skatinama naikinti. Nesusipainiokite – prieš keliasdešimt metų šis augalas iš tiesų buvo saugotas.

Skaityti toliau

VU Botanikos sodas kviečia į biologinės įvairovės šventę (0)

VU nuotr.

Gegužės 21 d. Vilniaus universiteto Botanikos sode Kairėnuose jau 15-ąjį kartą bus minima Tarptautinė biologinės įvairovės diena. Šią dieną bus rengiamos ne tik paskaitos ar specializuotos ekskursijos, bet ir koncertai, parodos.

Šventės atidarymas – 12 val. Paskui lankytojai kviečiami į VU Gamtos mokslų fakulteto mokslininkų ir Botanikos sodo specialistų vedamas pažintines ekskursijas, „pasivabalavimus“ kartu su Lietuvos entomologų draugijos nariais, Skaityti toliau

Nauji leidiniai apie rūšių stebėseną (0)

Knygos apie gamta_vstt.lt

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie AM iniciatyva išleisti 2 nauji leidiniai – „Europos bendrijos svarbos paukščių rūšių monitoringo metodikos“ ir „Europos bendrijos svarbos rūšių monitoringo metodikos“. Pastaroji knyga skirta žinduolių, žuvų, varliagyvių, roplių, moliuskų, vabzdžių ir augalų stebėsenai.

Leidiniai išleisti pagal projektą „Rūšių stebėsenos (monitoringo) gebėjimų stiprinimas“, kuris buvo įgyvendinamas pagal 2009–2014 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo LT03 programą „Biologinė įvairovė ir ekosistemų funkcijos“. Skaityti toliau

Žagarės regioniniame parke įrengtas vabzdžių viešbutis (0)

Vabzdžių viešbutis | Žagarės regioninio parko direkcijos nuotr.

Vabzdžių namai arba viešbučiai ypač populiarūs užsienio šalyse ir yra įrengiami parkuose, botanikos soduose, kaip gamtosauginė ir edukacinė priemonė. Žagarės regioninio parko direkcijos darbuotojų pagamintam pirmajam vabzdžių viešbučiui parinkta vieta Vyšnių sode – jaukioje teritorijoje prie pat sienos su Latvija.

Jų tikslas – ne tik apsaugoti biologinę įvairovę, kuri sparčiai nyksta dėl žmogaus veiklos, bet ir padėti geriau susipažinti su vabzdžių gyvenimu, Skaityti toliau

Lietuviškos gyvulių veislės – pasaulinės žemės ūkio įvairovės dalis (1)

Škudes

Jungtinių Tautų Žemės ūkio ir maisto organizacijos (FAO) parengtoje pasaulinėje naminių gyvulių genetinių išteklių išsaugojimo strategijoje pabrėžiama, kad kiekviena valstybė atsako už savo naminių gyvulių genetinius išteklius ir turi pasiūlyti sistemą nacionalinei, regioninei ir pasaulinei veiklai šioje srityje užtikrinti. Lietuvos, nuo 1992 m. tarptautiniu mastu įsipareigojusios saugoti savo nacionalinius genetinius išteklius, Gyvulių veislininkystės įstatyme nurodoma, kad vienas iš pagrindinių mūsų šalies gyvulių veislininkystės uždavinių – saugoti ir gerinti Lietuvos gyvulių veisles bei jų genofondą. Skaityti toliau

Patvirtintas Europos invazinių rūšių sąrašas (2)

Sosnovskio barstis_zum.lt

Patvirtintas Europos Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių rūšių sąrašas. Ateityje norint sąraše įrašytas rūšis auginti, dauginti, pardavinėti, įvežti, išvežti ar kitaip naudoti reikės specialaus leidimo.

Invazinės rūšys – tai mūsų šalyje nebūdingos, atvežtinės rūšys, kurios prisitaikę svetimoje aplinkoje sparčiai dauginasi ir plinta, Skaityti toliau

Pavyko išsaugoti lietuviškas orchidėjas (0)

Placialape klumpaite_Selemono Paltanaviciaus nuotr

Plačialapės klumpaitės, vadinamosios lietuviškos orchidėjos, šiemet pražydo Balsio ežero pakrantėje Vilniuje. Šiems labai retiems, į Raudonąją knygą įrašytiems augalams išsaugoti gamtininkai skyrė daug pastangų. Jau nekalbant apie tai, kad plačialapės klumpaitės yra lepios, kad joms reikia specifinių gamtinių sąlygų, jas dar reikėjo saugoti ir nuo piktavalių žmonių. Jų augavietę teko aptverti ir prie jos įrengti stebėjimo kameras.

Visa tai padaryta įgyvendinant Aplinkos ministerijos projektą, skirtą 23 retoms rūšims apsaugoti Skaityti toliau

Priimamos paraiškos ES ir nacionalinei paramai gauti pagal „LIFE“ programą (0)

LIFEEuropos Komisija paskelbė kvietimą teikti paraiškas ES aplinkos ir klimato politikos programos „LIFE“ 2015 m. lėšoms panaudoti. Kvietimui skirta bendra subsidijų suma – 240 811 337 eurų.

Teikti paraiškas pagal LIFE programą gali ES registruoti juridiniai asmenys. Pareiškėjais gali būti vyriausybinės institucijos, privačios komercinę veiklą vykdančios organizacijos ir privačios komercinės veiklos nevykdančios organizacijos, įskaitant NVO. Skaityti toliau

Etnografinių regionų metams paminėti rengiamas konkursas (2)

0.6522780014249510582015 paskelbti Lietuvos etnografinių regionų metai. Kauno marių regioninio parko direkcija irgi prisideda prie šių metų sklaidos. Tik štai problema – kuriam etnografiniam regionui priskirti Kauno marių regioninį parką?

Kaip nuo seno Nemunas buvo baltų genčių skiriamoji riba, taip dabar Kauno marios yra skirtingų etnografinių regionų pasienis: vienam krante aukštaičių sutartinės skamba, kitam – suvalkiečiai laukus aria, o pačioj uodegoj dar ir dzūkai po miškus grybaudami šūkauja. Skaityti toliau

Lietuvos kaimo plėtrai numatyta beveik 2 mlrd. eurų (0)

Uzpelkyte-Kretuonu-gatvinis-kaimas-lietaus-vandens-vaga

„Penktadienį buvo patvirtinta naujoji Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programa – tai savotiška nauja pradžia žemdirbiams, kad jie toliau modernizuotų savo ūkius, plėstų gamybą, kurtų naujas darbo vietas regionuose, taip pat pritrauktų jaunimą, juk kaimas gali ir turi būti naujoviškas, išmanus, tam ir panaudosime Europos Sąjungos paramą“, – spaudos konferencijoje sakė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. Iš viso esama 118 programų, Lietuvos programa buvo patvirtinta viena pirmųjų visoje Europos Sąjungoje.

Lietuvos kaimo plėtros programa – tai vienas pagrindinių artimiausių septynerių metų laikotarpio šalies žemės ūkio ir kaimo plėtros finansinių veiklos instrumentų. Skaityti toliau

Šikšnosparniai įmigę žiemos miegu (0)

Europinis plačiaausis | I. Mickevičienės nuotr.

Saugomų teritorijų direkcijų specialistai kasmet vykdo žiemojančių šikšnosparnių apskaitą, tikrina jų buveines, fiksuoja žiemojimo sąlygų kokybę. Stebėsena vykdoma labai atsargiai, kad nepažadintų šių retų gyvūnėlių.

Šikšnosparniai žiemavietėse pasiskirstę labai netolygiai. Jie žiemoja rūsiuose, negyvenamuose namuose, bunkeriuose, fortuose.

Pavilnių regioniniame parke randamos septynios šikšnosparnių rūšys. Visos šios buveinės priklauso Europos Sąjungos saugomų teritorijų tinklui Skaityti toliau

Lietuvoje surinkti duomenys apie natūralias buveines – gamtos sveikatos atspindys (0)

dsc_8129

Lietuva – pirmoji Baltijos regiono valstybė, atlikusi Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių inventorizaciją. Surinkti duomenys atspindi šalies gamtos būklę ir leis užtikrinti geresnę natūralių buveinių apsaugą.
Natūrali buveinė – tai sausumos arba vandens plotas, išlaikęs visiškai natūralius ar pusiau natūralius jam būdingus geografinius, gyvosios ir negyvosios gamtos požymius. Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių apsauga – viena svarbiausių Europos Sąjungos aplinkosauginės teisės įgyvendinimo užduočių. Skaityti toliau

Kodėl šiukšliname gamtoje? (1)

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos nuotr.

Ne visi suprantame, kad būdami gamtoje poilsio vietas turime palikti tokias, kokias radome, tvarkingas ir be primėtytų šiukšlių. Taip pat nevalia gadinti parko inventoriaus. Norint išsaugoti esamus gamtos turtus, turi keistis ir visuomenės požiūris.

Lietuva iš daugelio Europos valstybių išsiskiria natūraliais gamtos turtais: žaliuojančiais miškais, unikaliomis gamtos vietovėmis ir kultūros paveldo objektais, turtinga miškų augmenija ir gyvūnija. Galime didžiuotis, kad Lietuvoje saugomos teritorijos sudaro apie 15 procentų visos šalies teritorijos. Skaityti toliau

Šeirės draustinyje užbaigti gamtotvarkos darbai (0)

Raudonoji gegūnė – saugoma rūšis, paplitusi Gaudupio pelkėje | G.Sidabrienės nuotr.

Šį rudenį Šeirės kraštovaizdžio draustinyje užbaigti gamtotvarkiniai darbai. Čia buvo įgyvendinamos ir priemonės, skirtos biologinės įvairovės apsaugai. Šeirių miške į medžius buvo įkelti dirbtiniai lizdai plėšriesiems paukščiams. Apsaugai nuo bebrų aprišti brandžių medžių kamienai. Platelių ežero pusiasalyje Kumelkaktėje įrengtos dirbtinės buveinės plėviasparniams. Visuomenės švietimo tikslais Šeirės pažintiniame take pastatyti informaciniai stendai. Skaityti toliau

Kaimo plėtros parama skatins žmones tausoti gamtą, augmeniją ir gyvūniją (0)

Meldinė nendrinukė | meldine.lt nuotr.

Kalbėdami apie Kaimo plėtros programos (programa) paramą, dažnai be dėmesio paliekame vieną  labai svarbią paramos dalį – jos lėšomis sukuriamas visuomenines vertybes. Tai sveikas ir saugus maistas, švarus vanduo ir oras, saugoma bioįvairovė – augmenija ir gyvūnija, tvarkomas kraštovaizdis.

Žemės ūkis ir gyvoji gamta yra tos pačios ekosistemos sudėtinės dalys, dėl to žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė nėra vien žmogaus sukurti ir jo reguliuojami ištekliai. Tai sudėtingas biologinis procesas, reikalingas ne tik žmogui vartoti, bet ir visos ekosistemos reprodukcijai palaikyti. Skaityti toliau

Lietuvos nacionaliniuose parkuose biologinė įvairovė saugoma, tačiau rizika jai išlieka (0)

Dzūkijos nacionalinis parkas iš paukščio skrydžio | V.Polikšos nuotr.

Valstybės kontrolė atliko nacionalinių parkų veiklos auditą: vertino, ar efektyvi parkų veikla užtikrinant biologinės įvairovės išsaugojimą. Tai dalis tarptautinio audito, kuriame dalyvauja Bulgarijos, Danijos, Kroatijos, Lenkijos, Lietuvos, Norvegijos, Švedijos, ir Ukrainos aukščiausiosios audito institucijos. Jo tikslas  – analizuoti biologinės įvairovės išsaugojimo ir nacionalinių parkų veiklos panašumus ir skirtumus, dalytis audito patirtimi ir ją taikyti.

Aukštaitijos, Dzūkijos, Kuršių nerijos ir Žemaitijos nacionalinių parkų bei Trakų istorinio nacionalinio parko veiklą auditoriai vertino keliais aspektais. Skaityti toliau

Šiaulių universitetas mokiniams rengia mokslo kavines, skirtas augalų įvairovei pažinti (0)

Plačialapė klumpaitė (Cypripedium calceolus) | wikimedija.org nuotr.

Pamažu besiskverbianti žaluma daugeliui džiugina akį. Vėlyvą pavasarį ar vasarą pievose, soduose ar miškuose tik spėk dairytis ir skaičiuoti skirtingas augalų rūšis. Tarp jų ne tik lietuviški, bet ir atsivežti iš kitų kraštų, ne tik gerai prisitaikę ir plintantys, bet ir nykstantys, įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą. Pastariesiems augalams priskiriama plačialapė klumpaitė (Cypripedium calceolus), baltijinė gegūnė (Dactylorhiza baltica), pievinis šalavijas (Salvia pratensis), melsvasis gencijonas (Gentiana cruciata) ir kiti.

„Augalai nyksta dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, plačialapė klumpaitė sunkiai dauginasi, tačiau daugiausiai įtakos jų išlikimui turi žmogaus veikla. Tarkime, iškirtus lapuočių Skaityti toliau