Jau šią savaitę prasidėsiančioje Vilniaus knygų mugėje Lietuvos nacionalinis kultūros centras pristatys du naujus leidinius: etnologės Nijolės Marcinkevičienės knygą „Iš lauko – į namus. Laukiniai augalai tradicinėje mityboje“ ir DVD rinkinį „Kadriliniai šokiai“, kuriame nugulė bemaž šimtas kadrilių, jonkelių, šeinų, anglėzų ir šocų.
Nijolė Marcinkevičienė – etnologė, leidinių „Metai už stalo“, „Nuo grūdo iki kepalo“, „Lietuvos tautinis paveldas. Skaityti toliau
Lietuvoje atvėrus kelius auginimui naujų ir įdomių augalų – pluoštinių kanapių, turinčių itin platų pritaikymo spektrą, rezultatai jau akivaizdūs. 2014 m. šių augalų buvo auginama tik 1069,39 ha, o štai 2016 m. jau 2453,84 ha, iš jų 338,58 ha – sėkliniai pluoštinių kanapių pasėliai.
Anksčiau pluoštines kanapes buvo uždrausta auginti dėl jų asociacijų su narkotinėmis kanapėmis. Lietuvoje pluoštinių kanapių auginimas oficialiai įteisintas tik nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojus Pluoštinių kanapių įstatymui. Skaityti toliau
Aleksandro Stulginskio universiteto profesoriai Simas Gliožeris ir Alfonsas Sigitas Tamošiūnas, kurdami naujas dekoratyvinių augalų veisles, garsina Lietuvos vardą visame pasaulyje. Mokslininkai sukūrė apie 100 įvairių dekoratyvių veislių, daugiausia skiauteručių ir begonijų.
Skiauteručiai gali būti piltuvėlio formos rožiniais, raudonais arba baltais žiedais, stačiais, svyrančiais arba laipiojančiais stiebais. Skaityti toliau
Į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą įrašytas medžių rūšis jau galima kirsti ar kitaip pašalinti be jokio leidimo. Tai numato prieš savaitę pakeista Saugotinų medžių ir krūmų, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarka.
Todėl nebereikia leidimo nei uosialapiui klevui, nei baltažiedei robinijai, nei vėlyvajai ievai – jie įtraukti į minėtąjį sąrašą – pašalinti. Pažymėtina, kad negalima auginti ir jų porūšių, formų,
Genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) – dažnai gvildenama tema tiek žiniasklaidoje, tiek sveikos gyvensenos bei aplinkosaugos rateliuose, ar tiesiog kalbantis su draugais apie naujausiasias technologijas. Daugelis, tikriausiai ir Jūs, apie GMO turite vienokią ar kitokią nuomonę. Galbūt tai sveikintinas ir pasaulį nuo bado gelbėsiantis išradimas, o gal – nesąžiningas žaidimas su gamta ne pagal jos taisykles?
Tačiau, ar tikrai žinome, kas gi iš tikrųjų tie mitais apipinti GMO? Ar susimąstome, kas iš tiesų labiausiai lemia nuomonių apie GMO formavimąsi visuomenėje? Skaityti toliau
Prieš metus vertingosiose Palemono pievose Kauno marių regioninio parko direkcija surengė šienavimo talką. Na o šįmet užderėjo į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų didžiažiedžių juodgalvių (Prunella grandiflora) derlius.
Ši džiugi naujiena įkvepia nenuleisti rankų. Šienavimas ir krūmų išpjovimas suteikė galimybę vėl sužydėti retiems augalams Palemono pievose.
Iš Lietuvoje augančių juodgalvių rūšių, Skaityti toliau
Šią savaitę Vilniuje susirinkę augalų genetinių išteklių specialistai iš 20 Europos šalių – mokslininkai, augalų genų bankų darbuotojai, už šią sritį atsakingi valstybės institucijų atstovai – keturias dienas svarstė kultūrinių augalų laukinių gentainių išsaugojimo strategijos gaires, aptarė bendrus jo principus, siekiant sukurti integruotą Europos augalų genetinių išteklių išsaugojimo tinklą. Šis susitikimas – tai šiaurės šalių projekto „Augalų genetiniai ištekliai maisto saugai ir ekosistemų paslaugoms“ ir Europos augalų genetinių išteklių programos „Kultūrinių augalų laukinių gentainių išsaugojimo nacionalinių ir regioninių strategijų plėtra“ dalyvių susirinkimas. Skaityti toliau
Rugsėjo 16–18 d. vyksiančioje Tautų mugėje pirmą kartą jėgas suvienys žolininkystės tradicijų puoselėtojai iš visos Lietuvos. Vilniaus Vinco Kudirkos aikštėje tris dienas veiks „Vaistažolių kiemelis“, kuriame bus galima ne tik įsigyti natūralių žolelių gaminių, tačiau ir pabendrauti su geriausiais šalies žolininkais bei dalyvauti įvairiuose užsiėmimuose.
Idėja Tautų mugėje suvienyti tiek mažuosius, tiek didžiuosius žolelių gamintojus ir žinovus kilo vis didėjant lietuviškos produkcijos poreikiui. Skaityti toliau
Pajūrinė zunda – tikra kopų puošmena, deja tai itin reta augalų rūšis ir Lietuvoje auga labai ribotoje teritorijoje (Kuršių nerijoje bei keli vienetai aptinkami Nemirsetos apylinkėse – Pajūrio regioniniame parke). Kadaise šis augalas buvo paplitęs visame mūsų pajūryje. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos specialistai periodiškai vykdo pajūrinės zundos inventorizaciją.
Nerijoje pajūrinė zunda auga apsauginiame kopagūbryje bei už jo plytinčiame bemiškės palvės ruože. į Lietuvoje saugomų augalų sąrašą pajūrinė zunda įtraukta 1962 m., o į Lietuvos raudonąją knygą 1976 m. Skaityti toliau
VDU Kauno botanikos sode kuriamoje Retųjų augalų ekspozicijoje verda darbai: išlygintame ir tvarkomame 30 arų plote kruopščiai įrengiamos dirbtinės augavietės, atkartojančios saugomoms augalų rūšims reikalingas natūralias sąlygas, sodinami augalai – 20 į Raudonąją knygą įrašytų rūšių, surinktų ekspedicijų Pietvakarių Lietuvoje metu.
Pamatinė botanikos sodo veikla
„Galima sakyti, kad tokia saugomų ir retųjų Lietuvos augalų ekspozicija yra viena iš pamatinių visų botanikos sodų veiklų: ne vien puikuotis dailiais gėlynais ir puošniais želdynais, Skaityti toliau
Pasak dendrologės biologės Danguolės Liagienės, nuo mūsų priklauso, kurį augalą savo sode vadinsime „sodo žvaigžde“. Ja tituluoti galima ir visžalį ištisus metus dekoratyvų neaukštą krūmą bereinutį (mokslinis pavadinimas Pieris).
Mažai kas pažįsta
Pieris – erikinių šeimos, kuriai priklauso rododendrai, viržiai, erikos, augalas. Daugelis šios šeimos augalų yra dekoratyvūs, todėl noriai sodinami įvairaus dydžio ir stiliaus soduose. „Bereinučiai kol kas nėra populiarūs“, – apgailestavo D.Liagienė. Skaityti toliau
Nuo š. m. rugpjūčio 1 d. įsigalioja aplinkos ministro patvirtinti naujos redakcijos Aplinkos apsaugos reikalavimai lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis. Šie reikalavimai didžiąją dalimi apima dar nuo 1996 metų panašaus pavadinimo teisės aktą – Aplinkos apsaugos reikalavimus deginant sausą žolę, nendres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas. Atsižvelgiant į nuolat Aplinkos ministerijoje gaunamus gyventojų pranešimus ir pasiūlymus, šis teisės aktas papildytas kai naujais reikalavimais ir rekomendacijomis dėl laužų kūrenimo ir maisto gaminimo įrenginių (grilių, kepsninių ir kt.) naudojimo gamtoje.
Mokslininkai ne vienerius metus tyrinėja paslaptingas terasas, kurias prieš šimtus metų pastatė inkų civilizacija. Jų sumanumas ir organizuotumas, regis, pranoktų net šių laikų mokslininkus.
Inkų civilizacija Peru aukštumose klestėjo maždaug XIII amžiuje. Paskutinė jų tvirtovė ispanų buvo užkariauta 1572 metais.
Šios civilizacijos palikimas – terasos stūkso Morėjaus mieste, maždaug 50 km į šiaurės vakarus nuo Kusko. Skaityti toliau
Liepos 14 d. Europos Komisija patvirtino pirmąjį Europos sąjungai (ES) susirūpinimą keliančių invazinių svetimų augalų ir gyvūnų rūšių sąrašą, į kurį įrašytos 37 invazinės gyvūnų ir augalų rūšys. Sąrašas sudarytas pagal 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1143/2014 dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo nuostatas.
Naudoti gyvus gyvūnus, gyvybingus augalus, grybus ir mikroorganizmus bei gyvybingas jų dalis, kai šios rūšys įtrauktos į ES susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą, leidžiama tik gavus leidimą Skaityti toliau
Ne tik formų, spalvų, bet ir kvapų atradimai lydi kiekvienąkart apsilankius Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kauno botanikos sode. Į kelionę aromatais jau šį penktadienį, liepos 22 dieną, pakvies tradicine tapusi gėlių, skonių ir kvapų šventė „Kvapų naktis“, kurios lankytojai rinks kvapniausią Botanikos sodo augalą.
Rožės – kvapų varžybų lyderės
2015 metų „Kvapų naktyje“ dvi aukščiausias vietas kvapniausio augalo rinkimuose be konkurencijos pelnė rožės. Pirmoje vietoje atsidūrė vaisiais su vyno ir kriaušių poskoniu Skaityti toliau
„Kokius vaistinius augalus reikia rinkti birželį?“ – klausia Svetlana V. Iš Kelmės.
Atsako gydytoja, žolininkė Zofija Tikuišienė.
Iki Joninių turėtume paskubėti apsirūpinti gamtos dovanojamais vaistiniais žolynais, nes būtent birželį augalai turi daugiausia naudingųjų savybių. Prieš pradėdami juos rinkti, pakalbėkite su gamta, augalais, tai veikia kaip meditacija, Skaityti toliau
Liepos 22 d., VDU Kauno botanikos sode tradicinės „Kvapų nakties“ šventės metu, visi rožių mylėtojai turės progą gyvai pabendrauti su rožyno globėja Dovile Ryliene ir išsamiau susipažinti su VDU Kauno botanikos sodo rožių įvairove.
Vos pasukus už Vytauto Didžiojo Universiteto Kauno botanikos sodo oranžerijos, prieš akis atsiveria mirguliuojanti prabangių žiedų jūra ir pasitinka su niekuo nesupainiojamas rožių aromatas.
Liepos 22 d. 18 val. Kauno botanikos sode rengiama romantikos, gėlių ir aromatų kupina gražiausia Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo šventė – Kvapų naktis!
Šventės rengėjai žada, jog atėjusieji atras stebuklingą augalų kvapų pasaulį, mėgausis sodriu vidurvasario žiedų dvelksmu, pajus egzotiškus aromatus muzikos, šviesų ir paslapčių kupinoje šventėje po atviru dangumi.
Renginio metu bus renkamas kvapniausias VDU Kauno botanikos sodo augalas, Botanikos sodo profesionalai atvers aromatingųjų augalų paslaptis, Skaityti toliau
Tausus augalų apsaugos produktų naudojimas rūpi visoms ES narėms, todėl visų ES valstybių narių atstovai pritarė Mažos rizikos gaminių gausinimo ir integruotos kenkėjų kontrolės spartinimo įgyvendinimo planui Liuksemburge vykusiame Europos Sąjungos (ES) Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdyje, kuriame dalyvavo ir Lietuvos žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. Europos Tarybos posėdyje pritarimą planui išsakė ir eurokomisaras Vytenis Andriukaitis. Skaityti toliau
Aplinkos ministerija numato 2018 m. išleisti atnaujintą Lietuvos raudonąją knygą ir kviečia nevyriausybines organizacijas, biologus ekspertus siūlyti tas augalų, kerpių, gyvūnų ir grybų rūšis, kurių būklę reikėtų įvertinti. Rengiant šį leidinį, pirmą kartą savo žodį tars ir visuomenė – jis bus išleistas tik viešai aptarus preliminaraus vertinimo rezultatus.
„Lietuvos raudonąją knygą pagal jos svarbą galėtume prilyginti Konstitucijai. Kaip pagrindinis šalies įstatymas lemia teisinius visuomenės santykius, Skaityti toliau
Liepa – pagrindinio medunešio mėnuo, nes žydi liepos, barkūnai, liucernos, bajorės, grikiai, dobilai, ežeiniai, sirijiniai klemaliai, ožkarožės. Šiluma ir karščiai, kai yra pakankamai drėgmės, taip pat palankūs bitėms. Tada medunešiai būna gausūs.
Optimalios sąlygos
Kiek augalai pagamins ir išskirs nektaro, priklauso nuo temperatūros, drėgmės, saulės šviesos ir daug kitų klimato bei aplinkos veiksnių. Daugumai augalų optimali temperatūra nektarui išskirti yra 15–25, o kitiems – 22–27 laipsniai šilumos. Temperatūrai kylant ar krintant, išskiriamo nektaro kiekis mažėja. Tvyrant 38 laipsnių karščiui, augalai nustoja skirti nektarą. Skaityti toliau
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kauno botanikos sode savo elegantiškus tulpinius žiedus išskleidė ir pasigrožėti šiuo neeiliniu reginiu kviečia tulpmedžiai.
Iš trijų parke besistiebiančių tulpmedžių šiuo metu žydintys yra du – išauginti iš sėklų, surinktų 1950 m. nuo Veliuonos parke augančio tulpmedžio. Trečiasis medelis žiedus sukraus ateityje, kiek ūgtelėjęs: paprastai tulpmedžiai žydėti pradeda tik sulaukę 10–15 metų amžiaus.
Kaip liudija pats medžio pavadinimas, tulpmedis pakeri savo didžiuliais, taures primenančiais žiedais – su juo varžytis tegali turbūt tik magnolijos. Žiedai nesudėtingi, Skaityti toliau
Šiaulių krašte daug įdomių vietų, tačiau vasarą Šiaulių turizmo informacijos centro darbuotojai paragins pirmiausia apsilankyti Šiaulių universiteto botanikos sode.
Idėjų netrūksta
Kiekvienos šalies pasididžiavimas – botanikos sodai. Lietuvos universitetų botanikos sodų asociacija vienija Lietuvos botanikos sodus, arboretumus ir kitas valstybines institucijas arba jų padalinius, taip pat privačius asmenis, kaupiančius augalų kolekcijas. Asociacijos pirmininkė – Šiaulių botanikos sodo direktorė prof. dr. Asta Klimienė. Skaityti toliau
Aplinkos ministerija kviečia visus papuošti savo namus, darbovietes ar aplinką šiuo metu pakelėse, pamiškėse ir apleistose pievose skintais žydinčio gausialapio lubino žiedais. Šis augalas yra daugelio mėgstamas dėl savo intensyvios mėlynos ar violetinės žiedų spalvos, o žydinčių lubinų sąžalynai atrodo išties įspūdingai. Tačiau dėl plataus išplitimo šalyje ir reikšmingos žalos natūralioms pievų ir smėlynų buveinėms, gausialapis lubinas yra įtrauktas į Lietuvos invazinių rūšių sąrašą. Šis augalas patręšia dirvožemį azotu, Skaityti toliau
Ūkininkai vis dažniau žvelgia į dangų, laukdami lietaus. Ne viename Lietuvos rajone jaučiamas didelis drėgmės trūkumas, todėl baiminamasi, kad tai labai pakenks derliui.
Žemės paviršius išdžiūvęs
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Meteorologijos skyriaus vyriausioji specialistė Justina Kazlauskienė pasakojo, kad labai sausa didžiojoje šiaurės rytinių šalies rajonų dalyje. „Kalbant apie Pietų Lietuvą, reikia pasakyti, kad šiuo metu labai sausa tik Varėnos rajone. Lazdijų, Druskininkų, Šalčininkų, Trakų, Marijampolės, Vilkaviškio rajonuose drėgmės trūkumas kol kas nedidelis. Alytaus, Prienų ir Birštono rajonuose drėgmės yra pakankamai“, – aiškino ji. Taip pat yra ir vietų, kur fiksuojamas drėgmės perteklius, t. y. vakarinėje Žemaičių aukštumos dalyje. Skaityti toliau
Jei vyktų augalų konkursas, tarp mėgiamiausių laimėti šį titulą tikrai būtų plačialapė klumpaitė (Cypripedium calceolus). Nors žiedai neturi nė lašelio nektaro, smaližiai vabzdžiai vis tiek bando laimę ir papuola į tikrus spąstus. Išsipūtusios žiedo dalies vidinis paviršius glotnus, slidus, tad įkritus – kelio atgal nebėra.
Tenka ieškotis kito išėjimo, o kryptį lyg tyčia rodo specialūs „langeliai“– grupės skaidrių ląstelių, esančių žiedo lūpos pamate. Skaityti toliau
Praėjusį savaitgalį į Labanoro girią susirinkę gamtos mylėtojai ir gamtos mokslų ekspertai iš visos Lietuvos ir net Latvijos dalyvavo Rūšių ralyje. Kas rūšių pažinimo vadovais, kas ilgamete darbo su retomis rūšimis patirtimi, o kas tiesiog didele meile gamtai ir noru pažinti ginkluotas traukė į ketvirtąjį Rūšių ralį. Šiemet pirmą kartą Rūšių ralis sutraukė tokį gausų dalyvių būrį. Dėl geriausio rūšių žinovo vardo rungėsi net 22 komandos, 88 dalyviai. Laimėjo komanda „Malus cruenta“, radusi ir atpažinusi 686 rūšis. Skaityti toliau
Birželio 10–12 d. Italijoje vyksiančiame kilimų iš gėlių renginyje dalyvaus ir komanda iš Lietuvos. „Pietra Ligure in Fiore – 2016“ 7 anykštėnai aus ir pristatys net 19 m2 dydžio tradiciniais lietuvių liaudies raštais išmargintą kilimą, kuris prasidės ir baigsis Lietuvos valstybės vėliavos spalvomis.
Anykščiams ir visai Lietuvai Italijoje atstovausiančią komandą sudaro trys Anykščių rajono savivaldybės atstovai, Katlėrių, Troškūnų ir Levaniškių kaimų bendruomenių nariai ir viena profesionali gėlininkė. Skaityti toliau
Visą pirmąją birželio savaitę Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kauno botanikos sodas kviečia į vieną populiariausių žydinčių ekspozicijų – į turtingą prabangių bijūnų kolekciją.
Puošniais karališkais žiedais pasipuošę bijūnai – vienas labiausiai branginamų augalų Lietuvoje. Nuo senų senovės jie simbolizavo turtą, sėkmę ir ilgaamžiškumą: genties pavadinimas Paeonia kildinamas iš graikų mitologijos sveikatos dievo ir gydytojų globėjo Peono vardo.
Gegužės 27-ąją, Labanoro regioniniame parke prasidės „Rūšių ralis“– ne tik gamtininkams, bet ir plačiajai visuomenei itin įdomus renginys. Jis skirtas aptikti kuo daugiau gyvų organizmų rūšių ir vyks tris dienas. Tačiau ir vos per vieną parą gamtoje galima aptikti beveik 700 augalų, gyvūnų, grybų, vabzdžių ir kitų gyvų sutvėrimų rūšių! Tuo jau įsitikino ankstesnių trijų ralių dalyviai.
„Rūšių ralis“ kasmet sutraukia dešimtis gamtininkų ir mėgėjų – nuo gebančių pažinti 70 samanų rūšių iki painiojančių vapsvą su laumžirgiu. Skaityti toliau
