Prisipažinsiu: prieš keletą metų pritariau Lietuvos ketinimams per dvejus metus priimti daugiau kaip 1100 pabėgėlių iš užsienio. Argumentas istorinis: juk ir lietuvių „dipukai“ kažkada – prieš šimtmetį ar daugiau, taip pat karo ir pokario laikais – buvo priglausti Vakaruose, ir šiandien mūsų krikščioniška pareiga teikti prieglobstį bėgantiems pas mus iš kitų varganų šalių.
Kaip globėme pabėgėlius…
2015 m. Lietuva įsipareigojo priimti Skaityti toliau
Lapkričio 16 d. Estijos vyriausybė atsisakė pasirašyti Jungtinių Tautų (JT) siūlomą globalų susitarimą dėl migracijos – taip vadinamą Globalų migracijos paktą (GMP). Būgštaujama, kad šis JT dokumentas gali tapti nauja tarptautine-teisine praktika ir pradėti formuoti globalią migracijos politiką, kadangi jame numatomas vieningų taisyklių traktavimas ir jų taikymas visoms JT šalims narėms.
Estija tapo penktąja Europos sąjūngos valstybe pareiškusi nepritarimą JT peršamam migracijos paktui. Kiek anksčiau jam Skaityti toliau
Žemės referendumo kampanijos metu viena žymi liberalė – berods, Rūta Vainienė – išsakė fundamentalų teiginį: laisvė – pirminė vertybė, o visos kitos – tik išvestinės. Šiuo principu vadovaujasi tiek ekonominiai, tiek ir kultūriniai liberalai. Jis teisingas tiek, kiek laisvė yra sąlyga klestėti kitoms vertybėms. Ir klaidingas tiek, kiek ji tampa sąlyga kitoms vertybėms naikinti.
Galima klausti ir dar kategoriškiau: ar laisvė yra viena iš vertybių, ar ji išvis savaime – jokia vertybė? Edmundas Berkas klausė, ar laisvės šalininkai pasirengę šlovinti Skaityti toliau
Sausio 21-ąją sukako 25 metai, kai 1991-aisiais nepriklausoma Lietuva uždarė savo rytinę sieną – fiziškai atsiribojo nuo Sovietų sąjungai priklausančios Baltarusijos. Aišku, visišku sienos uždarymu to nepavadinsi – tądien buvo pastatytas tik pirmasis kontrolės (muitinės) postas Lavoriškėse.
Dabar net keista, kad Lavoriškių postas buvo pastatytas taip avantiūristiškai – be jokių parlamento, Vyriausybės, ministrų ar muitinės vadovų nurodymų – pačių pirmųjų muitininkų (prieš tai buvusių Aukščiausios tarybos gynėjų) inciatyva. Pamąstė toks suvalkietis Vytas Petruškevičius, kad nuo nepriklausomybės paskelbimo Skaityti toliau
Tragiški lapkričio 13-osios įvykiai Paryžiuje yra dar vienas aiškus signalas, kad karas su terorizmu vyksta ne tik kažkur Sirijoje, Afganistane ar Irake, bet ir Europos miestų kavinėse, koncertų salėse, stadionuose… Šis karas bet kurią akimirką gali įžengti į kiekvieno europiečio namus, o mūsų namai Lietuvoje irgi nebėra visiškai saugūs. Piliečių saugumas šiandien tampa svarbiausiu kiekvienos Europos valstybės rūpesčiu. Atėjo kritinių sprendimų metas, kai tik nuo mūsų ryžto ir išminties priklausys Lietuvos ir visos Europos likimas.
Pritariu požiūriui, jog turime solidariai ginti demokratines vertybes Europoje ir kartu Skaityti toliau
Šiuo metu Feisbuke (Facebook) plačiai paplitusi mada savo profilį puošti Prancūzijos vėliavėlėmis. Neabejotina, kad žmonės taip elgiasi, norėdami pareikšti užuojautą teroristinių išpuolių Paryžiuje aukoms, solidarumą su liūdinčiais prancūzais ir kitais europiečiais. Atrodo, kad tai graži akcija, ir tiek. Bet kai kurie žmonės šioje madoje įžvelgia ir kitą aspektą – atrodo, kad mums yra reikšmingos ir svarbios tik Vakarų Europos ar JAV šalių gyventojų mirtys ir visai pamirštama, kad lygiai tokie pat, kartais mažiau, o kartais ir gerokai daugiau aukų pareikalaujantys teroristiniai išpuoliai vyksta ir Libane (čia panašus teroro aktas Skaityti toliau
Filosofas ir rašytojas Arvydas Juozaitis mano, jog pabėgėlius iš tiesų tikslingiausia būtų vadinti „atbėgėliais“, kurie ne tik nesistengia pritapti prie kitos kultūros, o atvirkščiai – primeta savąją. Dėl kokių priežasčių šie žmonės palieka savo tėvynę? Ar karas – tai tik priedanga, norint pasiekti turtingiausias Europos šalis?
Anot A. Juozaičio, viena aišku: jei masės pabėgėlių ir toliau plūs į Europą, Senajam žemynui, taip pat ir Lietuvai, gresia išnykimas.
Viskas bus padėta ant lėkštutės
