Tas, kas ragavo Juliaus Simonaičio daryto alaus, iš nuostabos galvą kraipė, o lūpos nejučiomis tarė pagiriamuosius žodžius alui ir, suprantama, aludariui. Prisipažinsiu, teko ir pačiam Juliaus alučio ragaujant galva linksėti, geru žodžiu jį „minavoti“. Alaus gardumo įkvėptas ir smalsumo genamas vykstu į Lietuvos šiaurę, į Pasvalio rajoną, pakalbinti senojo aludario.
Julius Simonaitis vienas iš nedaugelio likusių senųjų kaimo aludarių, kuriam aludarystės paslaptis patikėjo tėvas, garsėjęs apylinkėse geru miežiniu alumi. Visus rakandus, statines alui gaminti ir laikyti Julius paveldėjo iš tėvo. Skaityti toliau
