Žymos archyvas: Algimantas Zolubas

A. Zolubas. Kilnus reiškinys (1)

A. Zolubas prie paminklo knygnešiui K. Gabriūnui | Asmeninio albumo nuotr.

Spalio 20 d., 12 val. Virbališkių bendruomenės salėje (Lėvens g. 9, Virbališkių k., Kupiškio r.) įvyks renginys Atmintis išlieka gyva, skirtas Lietuvos šimtmečiui paminėti. Rengėjai: Virbališkių biblioteka, Laukminiškių kaimo muziejus, Virbališkių kaimo bendruomenės taryba. Įsidėmėtina: ne politinės partijos, ne valstybinės institucijos, o vietos bendruomenė mini Valstybės šimtmetį, mini jos praeitį, iškilias asmenybes, praeityje sukurtą paveldą! Kilnus reiškinys!

Jei laiką žymėsime horizontalia ašimi, o įvykius – vertikalia, turėsime savo istorijos grafinę išraišką, praeities vaizdą. Skaityti toliau

A. Zolubas. Pertekliniai procentai? (37)

Faina Kukliansky | Alkas.lt nuotr.

Atgimimo laikais veikusi visuomeninė organizacija „Lietuvos Respublikos piliečių chartija“, kuriai vadovavo literatūros kritikas, literatūrologas Vytautas Kubilius, buvo paprašiusi iš JAV į Lietuvą atvykusį JAV lietuvių visuomenės veikėją, politologą Liną Juozą Kojelį gauti informacijos apie galimybes reikštis JAV žiniasklaidoje.

Iš patirties žinodamas, kad žydų bendruomenė itin sėkmingai naudojasi JAV žiniasklaida, L.J.Kojelis, jo paties tvirtinimu, tuo pačiu klausimu kreipėsi ir į JAV Žydų bendruomenės vadovus. Atsakymas Skaityti toliau

A. Zolubas. Vietoj alergijos – paskata paminklą statyti (video) (8)

Prezidentė Lukiškių aikštėje | A. Vaišnoro koliažas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, prisimindama sovietmečiu Lukiškių aikštėje stovėjusį paminklą Leninui, sako jaučianti „alergiją paminklams“, nes bet kuris jų verčia galvoti ne apie ateitį, o apie praeitį. Todėl kai kalbama apie paminklus būtinai čia, man truputį neramu, kad bet koks paminklas, kokį bestatytumėme, visi jie nukreipti kažkuo į praeitį. O norėtųsi galvoti apie šiandien, apie ateitį, nes matome, kad čia yra žmonės, vaikai“, – LRT televizijai Lukiškių aikštėje penktadienį sakė prezidentė.

Kalbėti apie dabartį ir ateitį neminint praeities, labai jau vartotojiška nuostata, juk visa Skaityti toliau

A. Zolubas. Komunistinio raugo recidyvas (8)

Algimantas Zolubas | asmeninė nuotr.

Ministro pirmininko patarėja, LSDP pirmininko Algirdo Butkevičiaus pavaduotoja Auksė Kontrimienė 2016 m. birželio 8 d., prieš po dienos vyksiantį Seimo posėdį, kuriame turėjo būti svarstoma rezoliucija dėl LKP pasmerkimo, išplatino rašinį, pavadintą „Lietuvos neokomunistai, vienykimės!“, kuriame davė aiškų signalą LSDP partijai bei buvusiems LKP nariams Seime nebalsuoti už tokią rezoliuciją.

Komunistinės kilmės LSDP, pasižyminti senąja partine drausme, signalui besąlygiškai pakluso, juolab kad jis sukėlė nostalgiją šūkiui „Visų šalių proletarai, vienykitės!“. Skaityti toliau

A. Zolubas. Vytis Lukiškių aikštėje bus pastatytas (nuotraukos, video) (12)

Žirgelis | A. Zolubo nuotr.

Iš Lietuvių kultūros šaltinių elektroninio sąvado „Aruodai“

1. Girdėjau kartą mažą vaiką,
Kurs prašė taip gražiai mamos:
– Mamyte, nupirk man žirgelį,
Gražiausią žirgą iš visų.
Ir gavo vaikas dovanų
Gražius cukrinius arkliukus. Skaityti toliau

A. Zolubas. Skleidžiamos netiesos priežastis (17)

Policijos smurtas Garliavoje 2012 m. gegužės 17 d. | youtube.com stop kadras

Rašinyje „Vyriausiojo policijos komisaro atgaila už miliciją“ (delfi.lt 2018 m. sausio 15 d.) Ramūnas Bogdanas greta kitų brandžių minčių teigia: Kada nuodėmės kupra nebeleidžia vaikščioti iškėlus galvą, kada saviškių kaltė maudžia lyg sena žaizda, atimdama ramų miegą, kada suvokiama, jog po savęs kiekvienas palieka vienokį ar kitokį pėdsaką – tuštumą, gėdą ar pasididžiavimą, – tada ateina atgailos metas.

Autorius teiginį, regis, taiko buvusios sovietinės milicijos luomui, konkrečiau – Sauliui Skverneliui. Ir įspėja: Atsargiai su raiteliais, kurie nekreipia dėmesio, ką sutrypė kelyje jie ar jų luomas. Nes kitas sutryptasis galite būti jūs. Skaityti toliau

A. Zolubas. Ar tinka Sausio 13-ąjai neužmirštuolė? (59)

Neuzmirštuolė – masonų ženklelis | Alkas.lt nuotr.

Neužmirštuolė – kukli, penkių žiedlapių, žydra, auganti bet kur, kur dirvožemis ne smėlis, kur drėgmės pakanka, auganti grupėmis gėlė. Jai sparnuotus žodžius skyrė Maironis:

Tiek duota žiedeliams gražių pavardžių
Iš margo gėlių sutvėrimo;
O vis tik, man rodos, gražiausias iš jų
Jo vardas: gėlė atminimo!
Skaityti toliau

A. Zolubas. Lukiškių aikštė – tautiškai pilietiška ar miesčioniška? (6)

A. Zolubas. Lukiškių aikštė – tautiškai pilietiška ar miesčioniška? | Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.

Sprendžiant kokia turi būti Lukiškių aikštė Lietuvos Respublikos sostinėje, turėjome atsakyti į klausimą, kam ji skirta, – valstybės piliečiams, miestelėnams ar miesčionims. Žinant, jog pilietis yra asmuo, turintis valstybėje tam tikras teises ir pareigas, esantis valstybės kaip politinės bendrijos narys, miestelėnas – asmuo, gyvenantis mieste, turintis ūkinės veiklos bei rinkti miesto valdžią, jungtis į bendrijas teisę, miesčionis – smulkių, savanaudiškų interesų ir siauro akiračio žmogus, pamatysime, kad nuo pat nepriklausomybės atkūrimo greta globalistų ir ES klerkų brukamų Skaityti toliau

A. Zolubas. Kultūros ministerijos konkursą dėl Lukiškių aikštės turime laikyti niekiniu (43)

Kultūros ministerija Vilniaus Lukiškių aikštėje siūlo vietoje Vyčio statyti bunkerį | Alkas.lt koliažas

2016 m. vasario 16 d. vertinimo komisija paskelbė geriausius Vyčio paramos fondo paskelbto skulptūros, įamžinančios kovojusius už Lietuvos laisvę, konkurso rezultatus. Daugiausia komisijos narių balų surinko ir konkurso 1-ąją vietą laimėjo skulptorius iš Klaipėdos, Nacionalinės premijos laureatas Arūnas Sakalauskas už skulptūros projektą „Laisvės karys“. 

2017 m. gegužės 2 d. Seimas, 91 Seimo nariui balsavus už, nė vienam nebuvus prieš ir vienam susilaikius, priėmė Skaityti toliau

A. Zolubas. TALKA – Tautos Atgimimo šauklys (video) (3)

„TALKA kalbai ir tautai“ | J. Česnavičiaus nuotr.

Žiniasklaida paskelbė Vytauto Sinicos kalbą, pasakytą 2017 m. rugsėjo 22 d. Lietuvos Mokslų akademijoje vykusioje konferencijoje „Ar apginsime baltų kalbas?“, kurios metu įsteigta asociacija „TALKA kalbai ir tautai“. Kalbėtojas, apgailestaudamas kad „TALKA nepasiekė savo tikslo. Latviškas projektas nepriimtas, o antikonstituciniai kubilių ir kirkilų projektai niekur nedingo. Dar ir sulaukė premjero palaikymo.

Kita vertus, TALKA pasiekė labai daug. Įkvepiančiai daug! Kone pirmąkart po Skaityti toliau

A. Zolubas. Tautinės mažumos neįteisintos, jų departamentas be veiklos objekto (32)

Algimantas Zolubas | Asmeninė nuotr.

Tautinių mažumų (TM) įstatymą priėmė 1989 m. sovietinė Lietuvos Aukščiausioji Taryba (pasirašė V. Astrauskas ir L. Sabutis). Tai aktas akivaizdžiai kurptas pagal nuostatą išeinant pasilikti arba kaulo numetimas, kad vietos lenkiškos kilmės lietuviai ir Lenkija prie jo kivirčytųsi su Lietuva. Iš jo neva radosi reikalas kurpti TM departamentą. Toks departamentas radosi 2015 m. Vyriausybės nutarimu  (pasirašė premjeras  A. Butkevičius ir Kultūros ministras Š. Birutis).

Mūsų Lietuvos Respublikos Konstitucija teisingai mini ne tautines mažumas Lietuvoje, bet tautines bendrijas (TB). Labai gaila, kad šių sąvokų bei skirtingų jų sampratų neskiria Skaityti toliau

A. Zolubas. Trečias dešimtmetis su neišmanėliais (35)

Alkas.lt koliažas.

Jei artoją nuo žagrės į Boingo kabiną vietoj piloto pasodintume, lėktuvas ne tik nepakiltų, bet ir iš vietos nepajudėtų, nes artojas savo akiratyje nebuvo matęs tiekos mygtukų ir rankenėlių. Todėl artojas nesėda į lakūno kabiną. Tapti lėktuvo vadu reikia atitinkamą mokslą išeiti, lėktuvo valdymo patirtį įgyti, gauti atitinkamos kvalifikacijos patvirtinimą.

O ko reikia tapti politiku, valstybės vadovu?

Politika yra valstybės reikalų tvarkymas, tarsi turėtų būti ir aukščiausio lygio politikos mokyklos. Tačiau valstybės reikalų tvarkymo Skaityti toliau

A. Zolubas. Lietuvos Komunistų partijos istorinis, moralinis ir teisinis atsakomybės įvertinimas (85)

Algimantas Zolubas | asmeninė nuotr.

Sakoma, kad kuprotą ištiesina tik grabas. Tačiau ne visi kupriai vienodi, nes visokių kuprų esama, todėl ne visus kuprius ištiesina grabas ir ne visų tiesinimui reikalingas grabas. SSRS, turėdama Komunistų partijos (SSKP) kuprą, ja pasidalino su okupuotomis šalimis, tarp jų, uždėdama Lietuvai LKP kuprą. 1989 m. pabaigoje LKP pati atliko kosmetinę operaciją – atsiskyrė nuo SSKP, tačiau ir po Nepriklausomybės atkūrimo iki 1990 m. gruodžio 8 d. dar vadinosi LKP, kol savo suvažiavime partija pakeitė pavadinimą ir pasivadino Lietuvos demokratine darbo partija (LDDP). LKP nariai automatiškai tapo LDDP nariais, o 2001 m. sausį LDDP ir Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) susivienijo į vieningą LSDP. Skaityti toliau

A. Zolubas. Kėslas pažeisti Konstituciją ir Seimo narių priesaiką turi būti sustabdytas (25)

Respublika.lt, I. Sideravičiaus nuotr.

Matydama, kad Tievynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) kaip ir kitos partijos savo skyrių apklausos dėl asmenvardžių rašymo asmens dokumentuose nevykdė, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos (LLKS), kurios nemaža dalis yra TS-LKD nariai, rūpesčiu nuo 2017-05-12 iki 2017-06-06 buvo atlikta TS-LKD skyrių ir dalies visuomeninių organizacijų, suinteresuotų asmenvardžių rašymu dokumentuose, apklausa. Atsiliepė 15 organizacijų, tarp jų 8 TS-LKD skyriai. Pastarieji savo nuomonę užfiksavo skyriaus tarybos protokolais. Skaityti toliau

A. Zolubas. Dvi birbynės – vienas tonas (33)

Dvi birbynės – vienas tonas | Alkas.lt koliažas

Pamatęs kaip kūrėsi Tėvynės sąjungos partija, parašiau politinę pasakėčią „Gegutė ir devynbalsė“. Ją 2013 m. rugsėjo 9 d. paskelbė Lietuvos žurnalistų interneto portalas. Ten rašiau:

Lietuvos nedraugų nuostata išeinant pasilikti – realizuojama ne vien per priedangos organizacijas, bet ir per įsiterpimą į demokratinį valstybės valdymą – per partinę sistemą. Kai kurių sąjungų, akcijų, partijų kilmė – ne lietuviška, jos lojalumu Lietuvos valstybei nepasižymi, nes išsirito iš nedraugių kiaušinių, padėtų į Sąjūdžio lizdą.
Skaityti toliau

A. Zolubas. WQX – triušis iš tuščios skrybėlės (19)

Algimantas Zolubas | Asmeninė nuotr.

Joks cirkas neapsieina be fokusininkų, nes jie sugeba parodyti kas neįtikėtina, tačiau akivaizdu. Nesinorėtų mūsų Seimo lyginti su cirko arena, tačiau per jo veiklos 27-erius metus teko išvysti ne vieną fokusą, hipnozės  ir net juodosios magijos seansą. Kadangi daugelis partijų, narių einant iš kadencijos į kadenciją, Seime išlieka, panašu, jog išlieka ir fokusus už tikrą pinigą priimantys bei užhipnotizuoti Seimo nariai.

Kaustęs prie televizorių lengvatikius Kašpirovskis, jau nuėjo į užmarštį, Lena Lolašvili, teikusi paslaugas Algirdui Brazauskui ir Rolandui Paksui, „šventinusi“ vandenį ir tualetinį popierių, nei šlovės nei pinigėlių jau nebepelnys, nes jos Skaityti toliau

A. Zolubas. Lauknešėlis politinio turgelio dalyviams (29)

Alkas.lt koliažas

Valstybei plėtojant santykius su kitomis valstybėmis, vienas itin svarbus tų santykių dėmuo yra prekyba. Dažnai prekybiniai santykiai užsimezga anksčiau už diplomatinius, nes iš prekybos iškart gaunama apčiuopiama nauda, o iš diplomatijos, priklausomai nuo derybininkų gebėjimų, galima ne tik ką gera gauti, bet ir prarasti. Diplomatinio lygmens reikalus, vadovaudamiesi demokratiniu principu, sprendžia valstybių prezidentai, parlamentai, vyriausybės. Sukurtos valstybės piliečių valia, šios institucijos ir minėtus santykius pagal piliečių valią kuria. Skaityti toliau

A. Zolubas. Apžavėtiesiems antikonstitucinio flirto (48)

Piketas prie Seimo už lietuvių valstybinę kalbą | J. Česnavičiaus nuotr.

Šylantys orai žadina lietuvių lūkesčius susirasti širdies draugą. Beveik kas antras vienišas lietuvis pavasarį laiko geriausiu metų laiku ieškoti antros pusės. Ir tai yra geriausias metas ne tik ieškoti, bet ir surasti meilę. Ir viskas prasideda nuo flirto. Ir, jei flirtas neperkrautas melu, neretai pasiseka surasti tikrą meilę.

Vienatvę išgyvena ne tik tūli vienišiai, bet ir politinėje erdvėje partijos nesurinkusios pakankamai rinkėjų balsų, todėl nesudarę koalicijų, Seimas ir Vyriausybė, negebantys visaverčiai bendrauti su kaimyninėmis šalimis. Ir siekdami pabėgti nuo vienatvės, pajusti meilės šilumą, imasi šie dariniai tarpfrakcinio, tarppartinio Skaityti toliau

A. Zolubas. Investicijos ar nežabotas godulys? Susirūpinti turi visa Lietuva (14)

Investicijos ar nežabotas godulys? | Alkas.lt koliažas

Nelengva sukurti įstatymą, kurį būtų sunku peržengti ar apeiti, tačiau kartais kuriami būtent tokie įstatymai ar normatyviniai aktai, pagal kuriuos galima sauvaliauti su stebuklinguoju pasilaiminimu – vsio zakonno.

Lietuvoje, regis, sukurta europietiška kultūros ir gamtos paveldo apsaugos sistema, tokią veiklą reglamentuojančių įstatymų įgyvendinimo priežiūra, tačiau sankcijos už pažeidimus, kurių viešai žiniasklaidoje rasime aibes, apsiriboja kokiu nors menkos tvoros išardymu ar Skaityti toliau

A. Zolubas. Vedžiojimas aplink pirštą, kurio nėra (45)

marszwidowdanski.blogspot.lt nuotr.

Lietuvos politinė partija, pasivadinusi Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) skelbiasi atstovaujanti tautinių mažumų interesams, todėl pretenzingai kišasi į Lietuvos Respublikos Tautinių mažumų įstatymo pakeitimą. Tokią galimybę jai suteikia įstatymo leidėjo klaidingai ir klaidinamai traktuojamos sąvokos ir toliau su Lenkija pasirašomi įvairūs dvišaliai susitarimai tautinių mažumų klausimu. Paskelbtame Lietuvos Respublikos tautinių mažumų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte (Žin., 1989, Nr. 34-485; 1991, Nr. 4-117) vartojamos sąvokos:

  1. Tautinė (etninė) mažuma – grupė asmenų, gyvenančių Lietuvos Respublikoje bei Skaityti toliau

A. Zolubas. Klausimas švietimo ir mokslo ministrei: Jaunimas paliktas saviugdai? (0)

Pixabay.com nuotr.

Daugelis dabartinių valdžios vyrų ir moterų dar nepamiršo pionieriškų kaklaraiščių, Lietuvos komunistinio jaunimo sąjunga (LKJS), Pasiruošęs darbui ir ginybai (PDG), DOSAAF ženklelių. Bent jau vienos iš partijų atstovai mėgsta dėvėti ir dabar jau ne pionierišką, tačiau modernų, pabrėžtinai raudoną kaklaraištį. Žinojo sovietiniai ideologai kaip ugdyti komunizmo statytojus nuo jaunų dienų iki pasieks tarybinio mokytojo, tarybinio inžinieriaus ir net tarybinio kolūkiečio ar tarybinio darbininko lygį. Ir jiems sekėsi, jų pasėtos sėklos vaisiai kaip yla iš maišo tebekyši visose mūsų priklausomo nuo sovietinio paveldo valstybės gyvenimo srityse. Skaityti toliau

A. Zolubas. Vilniaus meras panūdo kurstyti tautinę nesantaiką? (41)

Algimantas Zolubas | asmeninė nuotr.

Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė Vyriausybės atstovės prašymą pripažinti gatvių pavadinimų lenteles užsienio kalbomis Vilniaus mieste neteisėtomis. Teismui skundą pateikusi Vyriausybės atstovė Vilniaus apskrityje Vilda Vaičiūnienė teigė, kad nuo 2015-ųjų vidurio Vilniuje mero Remigijaus Šimašiaus pastangomis pakabintos devynios nelietuviškos lentelės prieštarauja įstatymui ir gali kurstyti nesantaiką.

Anot teisėjos Violetos Petkevičienės, „Teismas iš šių visų aplinkybių nustatė, kad tai nėra viešieji užrašai, kaip tai numatyta Valstybinės kalbos įstatyme. Tuo pačiu teismas konstatavo, kad šiomis ginčo lentelėmis nesuteikti nauji gatvių pavadinimai“. Kas visuomenei akivaizdu, teismui pasirodė kitaip, net Valstybinės kalbos įstatymas praleistas tarsi nemačiom negirdom. Skaityti toliau

A. Zolubas. Antisemitizmo skatinimo vajus tęsiasi (26)

Algimantas Zolubas | asmeninė nuotr.

Kaip skelbia žiniasklaida, Lenkijoje padaugėjo antisemitizmo apraiškų. Varšuvos universiteto tyrimų centras nustatė, kad 2014–2016 metais padidėjo tolerancija kalboms, kurstančioms neapykantą žydams. Tai ypač būdinga jauniems lenkams, interneto vartotojams. Šį tyrimą atliekant buvę apklausta 1000 suaugusiųjų ir 700 jaunuolių. Tik 23 nuošimčiai apklaustų lenkų prisipažino teigiamai vertinantys žydų tautybės žmones. 2015 metais šis skaičius buvo penkiais nuošimčiais didesnis. Tyrimo autoriai pakantumo antisemitizmui augimą sieja su islamofobijos paaštrėjimu ir didesniu nusiteikimu prieš migrantus.

Varšuvos universiteto mokslininkai padarė išvadą, kad musulmonų baimė, kilusi 2014– Skaityti toliau

Kada politikai išmoks taisyklingai kirčiuoti? (4)

Seimas | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Didelė garbė svetimą kalbą mokėti,
didelė gėda savosios gerai nemokėti
Dionizas Poška

Baigiasi 26-ji nepriklausomos Antrosios Lietuvos respublikos metai, tačiau Seimų nariai ir Valstybės vadovai (!) taip ir neišmoko taisyklingai kirčiuoti žodžių Lietuva, parlamentas, departamentas. Dažniau nei kitus valstybės tarnautojus juos girdime per radiją, matome televizoriaus ekrane. Kai išgirsti politiką bandantį įtikinti, kad jis eina koja kojon su Lietuvà (turi būti Líetuva), pasitikėjimas juo iškart dingsta. Ar šito reikia jiems ir mums? Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Vydūno sugrįžimas ir Mažosios Lietuvos panteono tapsmas (2)

Bitėnų kapinės | wikipedia.org nuotr.

1991-ji Lietuvos istorijon įrašyti kaip ypatingi. Jų pradžioje buvo patikrintas tautos pasiryžimas laisvei. Šį kartą tam patikrinimui prireikė skaudžios kraujo aukos. Šimtai tūkstančių be jokios dvejonės tai aukai pasiūlė savo gyvybes. Likimas iš tų šimtų tūkstančių pasirinko vieną seserį ir trylika brolių. Beveik visi kaip vienas sakėme laisvei „Taip“ vasario 9-ąją. Su tuo žodžiu lūpose į kapus lydėjome ir liepos 31-osios aukas. Dvasios stiprybė laimėjo, auka buvo priimta, ir, baigiantis rugpjūčiui, skausmo ašaras pakeitė iškentėto džiaugsmo ašaros. Iškentėtąjį laisvės žiburį paėmėme į savo pačių rankas..

Laisve alsuoti pradėjusią Lietuvą  lyg žaibas nušvietė dar vienas ypač svarbus tų pačių Skaityti toliau

A. Zolubas. Miežio grūdo sindromas (3)

Algimantas Zolubas | asmeninė nuotr.

Rapolas iš kitų aludės lankytojų išsiskyrė tuo, kad joje lankydavosi dažniau nei kiti alaus mėgėjai ir alaus išgerdavo daugiau nei kiti. Dėl pastarosios priežasties Rapolą sugėrovai iš pradžių praminė Miežio grūdu, o vėliau – tiesiog Miežiu. Tas vardas, žinoma, prasismelkė iš aludės į viešumą, todėl tikrasis jo vardas buvo pamirštas. Maža kas gyvenime nutinka – daug žmonių turi pravardes. Tačiau Rapolą pravardė lemtingai paveikė: jis save iš tikrųjų pradėjo tapatinti su miežio grūdu, jame, moksliškai tariant, įsikūnijo miežio grūdo sindromas. Rapolui rodėsi, kad kaimyno gaidys taikosi jį sulesti, alaus bravorėlio savininkas bando jį į salyklą įterpti, o kaimynė – į verdamą kruopų košę įmesti. Rapolas saugiai jautėsi tik aludėje, todėl, ir aludės darbo laikui pasibaigus, sunku jį būdavo iš ten išprašyti. Matydami Rapolo akyse nuolatinį nerimą ir baimę, geradariai sugėrovai jį nuvedė pas psichiatrą. Skaityti toliau

A. Zolubas. Iš gyvensenos šalinti kas netikra – tik mūsų galiose (4)

Algimantas Zolubas | asmeninė nuotr.

Netikrumu vadinama tikros žinios stoka, abejonė. Daug netikrumų pasaulyje ir, deja, jų daugėja: netikri pinigai, netikri, genetiškai modifikuoti augalai ir gyvūnai, netikri maisto produktai, jau bandoma sukurpti kloną – netikrą žmogų. Amžinosiomis ar bendražmogiškosiomis vertybėmis negrindžiama gyvensena tampa netikra, todėl nuo jos bėga ar savu noru daugelis iš gyvenimo pasitraukia. Netikros valstybės, nes pamatai netikri, netikras valdymas, nes netikras valstybės reikalų tvarkymas – politika. Netikra politika, nes netikros, ne ideologijų, o interesų pagrindu kuriamos partijos. Netikri rinkimai, todėl netikros valdžios. Trumpai tariant, mūsų tikrovė – su netikrumais.

Netikra nepriklausomybė

Ar Lietuva, paskelbdama savo nepriklausomybę, tikrai ją atgavo? Žiūrint į naują žemėlapį, matant sienas su pasienio postais ir muitinėmis, pasaulio valstybių teisišką pripažinimą, Skaityti toliau

A. Zolubas. Dvi lentos: atminimo ir užmaršties (0)

Atminimo lentą su bareljefu (autorė – Daliutė Ona Matulaitė) mons. A. Svarinskui atidengė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė ir Signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė | P. Šimkavičiaus nuotr.

Vilniuje Odminių gatvėje ant namo pažymėto 10 numeriu 2012 m. rugsėjo 23 d. buvo atidengta memorialinė lentą prelatui Mykolui  Krupavičiui. Ant to paties namo, netoliese 2015 m. liepos 17 d. atidengta lenta Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatui, Lietuvos kariuomenės vyriausiajam kapelionui monsinjorui Alfonsui Svarinskui, nes jie čia gyveno. Pirmosios lentos sumanytojas buvo monsinjoras A. Svarinskas, autorius architektas Mindaugas Kerys, antrosios sumanytoja – Signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė, autorė skulptorė Daliutė Ona Matulaitė.

Iškalbingos lentų nuotraukos: pirmosios bareljefas atitinka M. Krupavičiaus portretą, užrašai ryškūs, todėl lenta laikytina meno kūriniu. Iš antrosios žvelgia visiškai nepanašus į Skaityti toliau

A. Zolubas. Gyvastingos paskalos (20)

Salomėja Nėris, Juozas Eretas | Alkas.lt koliažas

Žinoma, jog visų energijos šaltinių ištekliai, priklausomai nuo vartojimo, mažėja. Tačiau yra toks energijos šaltinis, kuris nuo vartojimo tik pasipildo, gausėja. Tai – gandai, paskalos.

Pažįstamas literatas prasitarė, kad paruoštoje spaudai jo knygoje apie Mažosios Lietuvos ir Suvalkijos rašytojus bus kalbama ir apie Salomėją Nėrį, bus aprašyta jos ir profesoriaus Juozo Ereto meilės „istorija“. Gyriau literatą už kūrybą, tačiau priekaištavau dėl paskalų priminimo.

Kai kurie pramanai, paskalos ar tikri, tačiau nereikšmingi faktai, jei jie susiję su įžymiomis asmenybėmis ir turi abejotiną atspalvį, išsiskiria išskirtiniu gyvastingumu, tampa tų Skaityti toliau

A. Zolubas. Kuklios pagarbos ženklai Juozui Eretui-Jakaičiui (0)

Juozas Eretas–Jakaitis | archyvinė nuotr.

Juozo Ereto–Jakaičio gimimo 120-mečiui artėjant

Šveicarą, daugiausia nusipelniusiu Lietuvai, turėtume laikyti profesorių Juozą Eretą. Pradėjęs 1918 m. reikšmingą darbą Lietuvos informaciniame biure Lozanoje, 1919 m. atvyko į Lietuvą. Sunkiais Nepriklausomybės kovų metais pirmas iš inteligentų stojo į Lietuvos kariuomenę eiliniu savanoriu, priėmė Lietuvos pilietybę, profesoriavo Kauno universitete, su užsidegimu ugdė visuomenės dvasinę ir fizinę kultūrą. Čia jis vedė savo buvusią studentę Oną Jakaitytę, šeima išaugino penkis vaikus: sūnų Juozą, filologą, dukras Aldoną, dramos aktorę, Laisvę, piešimo mokytoją, Birutę, tarnautoją, ir Juliją, mokytoją. Skaityti toliau