Žymos archyvas: abėcėlė

Jei reikės, bus referendumas dėl kalbos (9)

Jei reikės, bus referendumas dėl kalbos | S. Žumbio nuotr.

Neaišku, kas taps naujuoju prezidentu, dar labiau neaišku, ar jis atsilaikys prieš politikų brukamą idėją įteisinti nelietuviškas raides lietuviškame žodyne. Spaudimas bus iš dviejų pusių, nes spaus ne tik prieš lietuvybę nusistatę politikai. Net 100 tūkst. žmonių pasirašė už tai, kad lietuvių kalba būtų saugoma.

Žinomas kalbininkas habil. dr. Kazimieras Garšva asociacijos „Talka kalbai ir Tautai“ vardu kreipėsi į būsimąjį prezidentą, ragindamas atsilaikyti prieš politikų spaudimą Skaityti toliau

Pirmajam leidiniui „Abėcėlė“ 400 metų! (3)

Lietuvos nacionalinė M.Mažvydo biblioteka | „Wikipedia“ nuotr.

Lapkričio 28 dieną, 14 val., Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks pirmojo faksimilinio leidinio „Abėcėlė“ pristatymas.

Svarbiu 2018 metų įvykiu tapo tarptautinio mokslo leidybos projekto pirmosios „Abėcėlės“ faksimilinio atkūrimo užbaigimas. Knyga buvo išleista 1618 metais Vilniaus stačiatikių Šventosios Dvasios brolijos leidykloje Vievyje. Išliko du 1618 metų egzemplioriai. XVII a. pradžioje vienas iš leidinių britų kolekcionieriaus buvo išvežtas į Londoną. Skaityti toliau

Trys žymios kūrėjos Vilniuje pristatys knygą vaikams (0)

Ramutės Skučaitės eiliuota ir įgarsinta abėcėlė „Raidžių namučiai“ | „Baltos lankos“ leidyklos nuotr.

Jau šį šeštadienį, gegužės 12 d., 12 val., knygyne „Pegasas“ (PC „Akropolis“), Vilniuje, įvyks eiliuotos ir įgarsintos abėcėlės „Raidžių namučiai“ pristatymas, kuriame dalyvaus trys knygos kūrėjos: tekstų autorė poetė Ramutė Skučaitė, aktorė, skaitovė Ilona Balsytė ir iliustratorė Inga Dagilė. Pokalbį moderuos komunikacijos specialistė Agnė Dvarionienė.

Knygos pristatyme bus kalbama ne tik apie „Raidžių namučių“ atsiradimą – įvyks ir diskusija apie vaikiškas knygas: nuo ko prasideda meilė knygai ir kas svarbu renkantis pirmąsias knygas mažiesiems. Skaityti toliau

A. Paulauskienė. Alfabetai ir analfabetai (21)

Prof. Aldona Paulauskienė | Klevualeja.lt nuotr.

Parašiau pirmąjį antraštės žodį, norėdama papasakoti, kokia įdomi alfabetų kūrimosi istorija iki tol, kol jie virsta uždaromis ženklų sistemomis kalbos garsams žymėti ir įsijungiau televizorių.

Koks džiaugsmas! VDU profesorius Liudas Mažylis Vokietijos diplomatiniame archyve rado Lietuvos Nepriklausomybės akto originalą. Stebiu tą džiugesį per visas informacines programas. Pagaliau LRT „Panorama“ rodo juodai įrėmintą signataro parašą S. Narutowicz ir skuba pranešti Manto Adomėno nuomonę, kad šio signataro parašas yra argumentas Lietuvos piliečiams Skaityti toliau

P. Gylys. Algirdas Butkevičius vertas apkaltos. Už išdavystę (29)

Algirdas Butkevičius | Alkas.lt nuotr.

Manau, tokiam pasiūlymui pritartų didelė inteligentijos, ypač humanitarinės, dalis ir visi patriotiškai nusiteikę mūsų tautiečiai šalyje bei užsienyje. Pritartų, kad politinis lyderis, kuris šiandien atsako už padėtį šalyje, faktiškai vadovauja antikonstituciniam veiksmui – lietuviškos abėcėlės keitimui.

Ignoruodamas Konstituciją, Konstitucinio Tesimo sprendimus, nebodamas intelektualų kreipimųsi, nereaguodamas į piliečių viešo protesto balsus, premjeras, pataikaudamas kaimyninei šaliai ir trypdamas mūsų nacionalinį orumą, „volu“ stumia vardų ir pavardžių rašymo įstatymą. Tikras šio įstatymo pavadinimas turėtų skambėti taip: „Lietuviško raidyno keitimo įstatymas“. Skaityti toliau

O. Strikulienė. Stop! Valstybinė kalba važiuoja į mėsinę (6)

kalba-16

Jei pulsime taikyti raidyną prie kiekvienos užsienietiškos pavardės, pritrūksime ir lotyniškų raidžių. Štai ir tariasi Irena Šiaulienė su Gediminu Kirkilu, ką daryti

Principinis klausimas. Nuo kada ne kalbininkai, bet politikai kuria raidynus? Ir kodėl raidynus kuria politikai, bet ne šaltkalviai, chirurgai ar batsiuviai? Gal ir jie nori? Bet kažkodėl jiems neleidžiama.

Niekam nešautų į galvą turint kulinaro diplomą padirbėti už atominės energetikos fiziką. Ar turinčiam filologo diplomą – grūstis į operacinę. Kad pamokytų atlikti kepenų transplantacijas. Tad ir Seimo lingvistinės pastangos patobulinti visiškai tobulą, nes Skaityti toliau

P. Gylys. Abėcėlės keitimas – lietuvių pažeminimas (25)

Povilas Gylys | Asmeninė nuotr.

Daug lietuvių mano, jog mes neturime išmintingo, patriotiško elito. Ne tik politikų, bet ir žurnalistų, analitikų. Daugelio jų mentalitetas yra tarniškas. Galią turintys ir mus valdantys turi stiprų tarno instinktą.

Tačiau tai ne tarnystės savo šaliai ar tautai instinktas. Mus valdantieji dairosi ne tiek į tai, ką galvoja ir ko nori Lietuvos žmonės, o į tai, ko gali norėti kitų šalių sostinėse ar Briuselyje. Todėl eilinis lietuvis nemano, kad mus valdo elitas. Jis labiau linkęs valdančiuosius vadinti naująja nomenklatūra. Tie, kas turi visuomeninį ar humanitarinį išsilavinimą, Skaityti toliau

A. Butkus. Savi ir „kitataučiai“ Lietuvos piliečiai (34)

Sawukynas-alkas.lt-koliazas

Du Seimo nariai – Gediminas Kirkilas ir Irena Šiaulienė – nutarė pakeisti savo turėtą profesinę kvalifikaciją ir tapti lietuvių onomastikos specialistais. Pradėjo jie nuo asmenvardžių rašybos įstatymo projekto. Anot jo autorių, iš Lietuvos piliečio asmenvardžio rašybos turi būti aišku, ar žmogus yra lietuvis, ar kitatautis. Kitataučius Lietuvos piliečius siūloma ženklinti kitokia, nelietuviška jų asmenvardžių rašyba.

Šio projekto vienas aktyviausių propaguotojų žiniasklaidoje yra istoriko išsilavinimą turintis LRT žurnalistas Virginijus Savukynas, irgi sumanęs tapti kalbininku ir per nacionalinį transliuotoją be kuklumo krislelio aiškinti visuomenei, įskaitant ir Skaityti toliau

Lituanistai: įrašai asmens dokumentuose turi būti rašomi vartojant lietuvišką abėcėlę, kurią sudaro 32 raidės (2)

A.Solomino (DELFI) nuotr.

Kalbininkai tvirtina, kad pagal Lietuvos Konstituciją piliečių asmenvardžiai asmens dokumentuose turi būti rašomi valstybine kalba, taigi vartojant lietuvių kalbos abėcėlę, kurią sudaro 32 raidės.

Taip teigiama Lietuvių kalbos instituto mokslininkų Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui ir Valstybinei lietuvių kalbos komisijai (VLKK) išsiųstame rašte.

„Nelietuviškų raidžių vartojimas rašant vardus ir pavardes asmens dokumentuose būtų abėcėlės pakeitimas. Skaityti toliau

V. Rubavičius. Šventosios Abėcėlės išniekinimo apeigos (25)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt nuotr.

Kas tik šiuo metu viešojoje erdvėje nesityčioja iš paniekinamai šventąja vadinamos lietuvių Abėcėlės, kurią net sovietmečiu buvome linkę rašyti didžiąja raide… Politikai rimtais veidais pasišaipydami aiškina, kokie geopolitiniai laimėjimai mūsų laukia, kai tik prisiimsime dalį lenkiškosios, kai kuriems politologams lietuvių pagarba savajai valstybinei rašysenai atrodo esanti didžiausia, tad ir kuo greičiau naikintina atgyvena, kuria sumaniai naudojasi antivalstybinės prokremliškosios jėgos.

Net didelė dalis kultūrininkų ir rašytojų, kurie lyg ir turėtų jausti įgimtą priedermę savajam raštui, jungiasi prie tų „pažangiųjų“, kurių žodžio laukia, Skaityti toliau

V.Rubavičius. Ar pereisime prie lenkiškų rašmenų? (31)

bezprzesady.pl nuotr.

Į daugelį šiuo metu Lietuvoje besirutuliojančių vyksmų, taip pat ir į svarbius politinius sprendimus derėtų žvelgti esminiu – lietuvybės ir valstybingumo stiprinimo – požiūriu. Stiprins ar silpnins mus kaip naciją ir valstybę tas ar kitas sprendimas, stiprins ar silpnins valstybingumo, savos žemės, gimtinės pajautą? Toks „metodas“ padeda ir svarstant Lietuvos lenkų pavardžių rašymo klausimą, pastaruoju metu tapusį net tam tikru „geopolitiniu“ veiksniu, lemiančiu Lietuvos ir Lenkijos santykių eigą. Juk matome, kaip aktyviai Lenkijos valstybė verčia mus kuo greičiau įteisinti lenkiškąją rašybą. Skaityti toliau

R. Pakalnis: Nepasiduokime autonomininkų šantažui keisti abėcėlę (video) (19)

Romas Pakalnis | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Birželio 3 d. Seime minint Lietuvos Sąjūdžio dvidešimtpenkmetį Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas Romas Pakalnis pasakė vieną geriausių kalbų, kurios teiginiai nekartą buvo palydėti minėjimo dalyvių plojimais.

R.Pakalnis atkreipė dėmesį ir į grėsmes lietuvių valstybinei kalbai: „Reikėtų pagaliau nustoti diskredituoti seniausią indoeuropiečių kalbą, nustoti siaurinti jos naudojimo sferas, moksle, reklamoje, reikliau vykdyti Valstybinės kalbos įstatymą visoje Lietuvoje, nepasiduoti autonomininkų šantažui keisti abėcėlę“, – sakė R.Pakalnis. Skaityti toliau

K. Garšva. Mažaraščiai tvarko raštą (17)

dr. Kazimieras Garšva | J.Vaiškūno nuotr.

Kultūros ministro sudaryta darbo grupė parengė rekomendacijas dėl šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 m. programos. Užsimojus „tvarkyti“ daugiausia kalbos dalykus (valstybinės kalbos egzaminą, vardų, pavardžių, gatvių, vietovardžių ir kitų dalykų rašybą), į šią grupę nebeįtrauktas nė vienas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narys, nors būtent ši Komisija, o ne Kultūros ministerija atsakinga už kalbos tvarkymą ir priežiūrą. Kai Rusijos caras lietuviams rengė naują raštą, į pagalbą pasikvietė ir kalbininką – lietuviškai pramokusį Palenkės vaivadijos lenką Stanislavą Mikuckį, o Nepriklausomos demokratinės Respublikos raštui tvarkyti, pasirodo, nė vieno kalbininko nebereikia.

Rekomendacijose liko per 30 skyrybos, rašybos, gramatikos, stiliaus klaidų. Ar tai labai kultūringa? Ar dėl to reikia ir iki gyvos galvos Skaityti toliau