Prieškario skaitiniai

Vydūnas. Europos tautų santykiai (4)

vydunas-trispalveje

Paskutiniais šimtmečiais Europos tautos ir jų santykiai šauniai pakito. Seniau jos gyveno savo šalyse, iš jų misdamos ir daugiau beveik nieko nereikšdamos. Tad iš lengvo pradėjo vis daugiau branginti savo būdus, savo kalbą, savo ypatybes ir pagaliau – savo kraują. Vis daugiau mėgo kiekviena tauta gyventi savaip ir atskirti savo ypatybes nuo kitų tautų savybių. Europos žmonija, metams bėgant, vis aiškiau dalinosi į tautas. Nebuvo taip, kad naujos tautos tuokart užgimė. Jos jau seniai gyveno. Bet kiekviena tapo vis žymesne prieš kitas tautas.

Sako tūli, kad tuo ir vis daugiau išaugusi tautų nekanta ir kad iš to karai sukilę. Yra tai nežinėlių kalbos. Karai visuomet sukyla iš ypatingo ūpo, kuris gamina norą kariauti. Kad tam nėra iš gamtos pagrindo ir kad tasai nėra auginamas, negali būti karų. O augintas jis net tos pačios tautos dalis supjudo. Skaityti toliau

A.Smetona. Artinkimės su ukrainiečiais (7)

Antanas Smetona | istorineprezidentura.lt nuotr.

Nūnai mažųjų darbų metas. Pridurkime, ir didžiųjų vargų dienos. Dirbti ir vargti reikia labiausiai mums, lietuviams, dar nepadariusiems tų mažųjų darbų. Jie bus pamatas didiesiems.

Sunkiomis sąlygomis tenka mums dirbti: trukdo mūsų darbą kiti, trukdo jį ir mūsų pačių nesantarvė. Griebiesi mažojo darbo, abėcėlės, tai vienur tau neleidžia vyriausybė, kitur, kaip štai Lietuvos rytuose, sulenkėję dvarininkai ir bajorai. Dairaisi prietelių – jų savo krašte nerandi. Nutautusiems bajorams ir nutautusiems miestiečiams statyk kryželį. Šių užuojautos nebelaukiame, tik norime, kad jie bent nebekliudytų. Skaityti toliau

Mūsų bajorai ir lietuvystė (3)

Vladas Pauliukonis

Prieš kiek laiko Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga (LBKS) gavo dovanų Vlado Pauliukonio (1872-1945) knygelę apie Lietuvos bajorus. LBKS internetinėje svetainėje buvo paskelbta keletas ištraukų iš šios knygutės. Tikimės, kad šios ištraukos iš 1907 m. Vilniuje išleistos Elžikonio slapyvardžiu, pasirašytos Vlado Pauliukonio knygutės, bus įdomios ir Alkas.lt skaitytojams.

Mūsų bajorai ir lietuvystė

1386 metuose, kaip žinoma, Lietuva susidėjo su Lenkais į vieną karalystę. Skaityti toliau

Aferistas (0)

www.alkas.lt iš dienraščio „ABC“, 1933, gruodžio 17 d., Nr. 89.

NAUJAS LENKŲ JOGAILA – INDĖNŲ GIMINĖS
VIRŠININKAS IR  AFERISTAS

Šiomis dienomis Lenkijoje prasidės sensacinga
aferos byla, kurios vyriausiu didvyriu yra avantiūristas
vardu Paping – Jogaila (arba, kaip lenkai rašo, Jaglello). Skaityti toliau

Akmuo užantėj (0)

www.alkas.lt iš dienraščio „Lietuva“, 1928, sausio 5 d., Nr. 4 (2682). 

Vienas lenkų laikraštininkus, atpasakodamas
savo pasikalbėjimą su lietuviu laikraštininku,
vaizduoja jį maždaug tokiu įdomių dialogu:
– Lenkija yra didžiausias Lietuvos
priešas,  – pasakęs lietuvis. Lenkas dėl
to sakos neapsakomai nustebęs.
– Kol jūs neatiduosite mums Vilniaus, –
pridūręs lietuvis. Skaityti toliau

Tėvo ir sūnaus daktarų Scheu lietuviškas muziejus Šilutėje (I) (0)

www.alkas.lt iš dienraščio dienraštis „Lietuva“, 1928, sausio 4 d., Nr. 3 (2681).

(Mūsų Klaipėdos korespondento)

Senas lietuvybės mėgėjas ir darbuotojas Scheu
Lietuvio akiai ir ausiai svetima ši
muziejaus savininkų pavardė (ištarti reikia
maždaug: Šoj) ir pats dalykas –
muziejus, kurie Lietuvoje tuo tarpu, dėja,
dar tik reta naujiena tėra, gali skaitytojus
nustebinti Skaityti toliau

Tėvo ir sūnaus daktarų Scheu lietuviškas muziejus Šilutėje (II) (1)

www.alkas.lt iš dienraščio dienraštis „Lietuva“, 1928, sausio 5 d., Nr. 4 (2682) 

Archeologijos kolekcijos
Sūnus dr. Scheu, ilgametis Šilutės
Apskr. gydytojas, o kartu ir Karaliaučiškio
profesoriaus velionies d-ro Bezzenbergerio
mokinys archeologijos srity, iš savo tėvo paveldėjęs savo
krašto praeities meilę, jau iš pat mažens,
kasinėdamas senovės kapus pradėjęs
rankioti, archeologijos daiktus.
Skaityti toliau

Lietuvos kinematografija (0)

www.alkas.lt iš dienraščio „ABC“, 1934, sausio 10 d., Nr. 6(104):

LIETUVOS KINEMATOGRAFIJOS S-GA IR KINO – ATELJĖ

Kino-atelje vedėjas dail. p. Šimkūnas davė
keletą paaiškinimų apie statomą lietuvišką
filmą, kuria visuomenė paskutiniu laiku ėmė
domėtis.S-gos tiesioginis tikslas yra lietuviškos filmos
įkūrimas. Skaityti toliau